- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-8016-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07316-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- S. Y.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Y., vertėjai A. A., išnagrinėjusi S. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Y. 2015 m. balandžio 17 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini). sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti, automobiliui esant įstatymo nustatyta tvarka neapdraustam, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į sustojusius automobilius „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsitrenkęs į minėtą automobilį, pradėjo važiuoti į priekį ir, pravažiuodamas stovinčius automobilius, juos kliudė. Kliudęs automobilius ir važiuodamas toliau, pravažiavo per sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 126, 165, 220 bei 226 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Y. parodė savo kaltės nei dėl vieno iš inkriminuojamų pažeidimų nepripažįstantis. Automobilį „Opel Omega“ įsigijo prieš 2 dienas iki tol, kol jį paskolino senam pažįstamam S. T.. Jis pats teisę vairuoti yra praradęs, todėl įsigytas automobilis stovėjo kieme, jis juo negalėjo važinėti. Kai S. T. paprašė automobilio, kadangi šiam reikėjo kažkur skubiai nuvažiuoti, jis pastarajam jį davė. Konkrečiai nesitarė, kada grąžins. Jam pačiam automobilio nereikėjo, todėl nebuvo svarbu, kada automobilis bus sugrąžintas. Automobilį paskolino 2015-04-17, vakarop. S. K. g., prie bendrabučio, esančio šalia naujojo PC „Rimi“. Kai perdavė automobilį, dalyvavo dar vienas asmuo, tačiau jo įvardinti nenori. Po kelių dienų atėjo S. T. ir pasakė padaręs avariją. Minėjo, jog jam sugedo stabdžiai, automobilį kažkur paliko. Jis detaliai visko nesiaiškino ir S. T. neklausinėjo, o šis ir nepasakojo. Jam buvo svarbiausia, kad nebėra automobilio, nieko apie jį nežino. Apie eismo įvykio aplinkybes papasakoti nieko negali, nes jis automobilio nevairavo.
Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas S. T. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamą S. Y. pažįstantis nuo vaikystės. Šių metų balandžio mėn., tikslios datos nebeatsimena, paprašė pastarojo paskolinti automobilį, kadangi žinojo, kad S. Y. buvo neseniai jį įsigijęs ir jo nenaudojo. Jis (S. T.) užsiima televizoriais ir jam kaip tik reikėjo pervežti vieną jų. S. Y. automobilį „Opel“ jam perdavė Žirmūnuose, prie bendrabučio. Perdavimo metu jokių asmenų, išskyrus juos abudu, daugiau nebuvo. Tą vakarą pasiskolintu automobiliu padarė avariją, kuri įvyko prie „Hyper Rimi“ Žirmūnuose. Jis važiavo nuo Žirmūnų viršaus, artėdamas link šviesoforo, norėjo sustabdyti, tačiau kažkas atsitiko stabdžiams. Tarp automobilių matė tarpą, galvojo, kad prašoks, tačiau kliudė du automobilius („Mazda“ markės ir dar kažkokį kitą). Tuomet pavažiavo atgal ir kliudė juodos spalvos „VW Golf“ automobilį, po ko pasuko į dešinę, pavažiavo apie 100 m ir automobilis visai užgeso. Pamatė, kad iš juodos spalvos „VW Golf“ keikdamasis išlipo vyriškis. Jis (S. T.) savo ruožtu išsigandęs taip pat išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Matė, kad jį vijosi, tačiau jis nubėgo į PC „Rimi“ pusę, tuomet prabėgo tarp parduotuvių, po ko jo niekas nebematė ir nebepasivijo. Taip jam pavyko pasišalinti iš įvykio vietos. Sunku paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Paprasčiausiai išsigando, jam buvo šokas, be to, automobilis buvo ne jo, o jis pats niekada neturėjo teisės vairuoti.
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas S. D. parodė, jog eismo įvykio metu stovėjo savo automobilyje „VW Golf“ Žirmūnų-Lukšio gatvių sankryžoje, pirmoje eismo juostoje, ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Staiga išgirdo smūgį ir pamatė, kaip į antroje eismo juostoje stovintį džipą įvažiavo „Opel“ markės automobilis. Po kontakto „Opel“ vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo ir atsitrenkė į „Audi“ markės automobilį. Net ir po šio kontakto vairuotojas nesustojo, vėl pradėjo važiuoti į priekį, kliudė jo automobilį „VW Golf“ ir antrą kartą džipą, t. y. važiuodamas norėjo tarp mašinų išlįsti į priekį. Galiausiai jam pavyko išvažiuoti į Lukšio gatvę, tačiau pamatęs, kad automobiliui išlūžo priekinis ratas, metė jį tiesiai ant pėsčiųjų perėjos, išlipo ir pradėjo bėgti per PC „Hyper Rimi“ aikštelę. Jis (S. D.) važiavo „Opel“ iš paskos, išlipęs bandė vytis (apie porą šimtą metrų), tačiau pagauti asmens nepavyko. Jis automobilio „Opel“ vairuotoją matė kelis kartus – iš pradžių, kai pastarasis nubraukinėjo automobilio šoną (vairuotojas tuo metu dar buvo pasisukęs), o vėliau matė išlipusį ir bebėgantį (pastarasis iš automobilio išlipo be galvos apdangalo, po to užsidėjo kapišoną ir ėmė bėgti). Gerai įsidėmėjo, jog vairuotojas buvo tamsaus gymio, toks čigoniukas, vidutinio ūgio. Kai pareigūnai pateikė atpažinti asmenį pagal nuotrauką, iš karto jį atpažino, nekilo dėl to jokių abejonių. Taip pat yra visiškai tikras, kad „Opel“ automobilyje be šio asmens daugiau nieko nebuvo.
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas U. G. parodė, jog įvykio vakarą (dar nebuvo pilnai sutemę) važiavo Žirmūnų gatve ir, artėdamas prie Žirmūnų-Lukšio gatvių sankryžos, ir pamatė, kaip priekyje automobilis „Opel“ kliudė „Toyota“ markės automobilį. Jis tuo tarpu prilėtino greitį ir lėtai važiavo link jų. Tuomet pamatė, kaip „Opel“ staiga įjungė atbulinę pavarą ir, didindamas greitį, pradėjo judėti. Kadangi stovėjo visai netoli, niekaip nebeįstengė išvengti smūgio, juo labiau, kad neturėjo kur trauktis, nes šalia stovėjo automobiliai. „Opel“ trenkėsi į jo vairuojamojo „Audi A6“ markės automobilio priekinę dalį (apgadino žibintą, bamperį bei priekinį sparną), smūgis buvo pakankamai stiprus. Po smūgio jis iššoko iš automobilio, norėdamas jį apžiūrėti bei išsiaiškinti, kas per vairuotojas sėdi už Opelio vairo, tačiau pastarasis vėl netikėtai įjungė priekinę pavarą ir, didindamas greitį bei braudamasis tarp automobilių, pradėjo važiuoti į priekį. Viskas atrodė kaip per kovinius filmus, kadangi Opelis važiavo braudamasis tarp kitų automobilių, daužydamas juos (atsitrenkė į „VW Golf“, „Mazda“ bei „Toyota Rav 4“ automobilius). Galiausiai Opelis privažiavo posūkį ir pasuko į Lukšio gatvę, pavažiavo iki perėjos ir sustojo, kadangi suprato, jog su apgadintu automobiliu toli nenuvažiuos. Minėtą Opelį vijosi „VW Golf‘ vairuotojas bei jis (U. G.). Ant pėsčiųjų perėjos Opelio vairuotojas numetė automobilį, iššoko ir greitai nubėgo link PC „Rimi“. Jį dar bandė vytis iš savo automobilio iššokęs „VW Golf‘ vairuotojas, jis irgi ketino, tačiau nebespėjo, dėl ko iškvietė policiją. Buvo tokia suirutė. Vairuotojo nepagavo, pastarajam pavyko pabėgti. Jis šį automobilio „Opel“ vairuotoją matė gerai - pirmo smūgio metu ir vėliau, kai vairuotojas, numetęs automobilį, išlipo ir pradėjo bėgti. Gerai įsidėmėjo, jog vairuotojas buvo tamsaus gymio, įsiminė veido bruožai. Kai pareigūnai atpažinimui pateikė nuotraukas, be jokių abejonių atpažino Opelio vairuotoją. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog „Opel‘ markės automobilyje be vairuotojo nieko daugiau nebuvo.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. T. parodė, kad įvykio vakarą kartu su seserimi ir mažamečiais savo bei jos vaikais stovėjo automobilyje Toyota Rav 4“, Žirmūnų-Lukšio gatvių sankryžoje, vidurinėje eismo juostoje, laukė užsidegant žalią šviesoforo signalą. Staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Norėjo atidaryti duris ir išlipti, tačiau sesuo pasakė, kad kaltininko automobilis daro kažkokį manevrą ir pamatė, kaip tas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į „Audi“ markės automobilį. Net ir po šio kontakto automobilis nesustojo ir pradėjo važiuoti į priekį, lįsdamas tarp automobilių, dėl ko vėl atsitrenkė į jos visureigį (šį kartą jau į kitą šoną), tuomet į „VW Golf“ ir visaip manevruodamas išvažiavo bei pasuko į dešinę pusę (į Lukšio gatvę). Po to dar matė, jog kliudė ir „Mazda“ automobilį. Tuomet pavažiavo truputį, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jį dar bandė vytis automobilių „VW Golf‘ bei „Audi“ vairuotojai, tačiau nepavyko. Liudytoja patvirtino, jog kaltininkas vairavo „Opel Omega“ automobilį, jį matė tuo metu, kai pastarasis važiavo tarp jos ir „VW Golf“, vairuotoją gali apibūdinti kaip tamsaus gymio, apie 30 metų amžiaus. Teismo posėdžio metu liudytojai J. T. pateikus fotolentelę su asmenų fotonuotraukomis (b. l. 42), nurodė, jog „Opel Omega“ greičiausiai vairavo asmuo, esantis nuotraukoje Nr. 4. Taip pat pažymėjo, kad jos automobiliui „Toyota Rav 4“ buvo iš abiejų pusių apgadintas bamperis, taip pat kairės pusės žibintas.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. P. parodė įvykio vakarą kartu su seserimi ir jų abiejų vaikais sesers automobiliu „Toyota Rav4“ važiavusios iš vandens parko, stovėjo prie šviesoforo Žirmūnų-Lukšio gatvių sankryžoje, antroje eismo juostoje. Šalimais stovėjo „Mazda“ markės automobilis. Vienu metu netikėtai tarp sesers automobilio „Toyota“ ir „Mazda“ automobilio įvažiavo ir į jas trenkėsi „Opel“ markės automobilis. Po atsitrenkimo vairuotojas nesustojo, neišlipo, o įjungė atbulinę pavarą, kliudė stovėjusį „Audi“, tuomet pradėjo važiuoti tiesiai į priekį, braudamasis tarp automobilių, dėl ko antrą kartą kliudė sesers „Toyota“ ir „VW Golf“ automobilius. Pravažiavęs tarp automobilių, Opel pasuko į dešinę (į Lukšio gatvę) ir pavažiavęs apie 100 metrų sustojo (prie pat pėsčiųjų perėjos, šalia knygyno), po to išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jį dar bandė vytis kažkurių automobilių vairuotojai (atrodo, „VW Golf“), tačiau nepavyko. Eismo įvykio metu buvo apgadinti jos sesers, taip pat „Audi“, „Mazda“ ir „VW Golf“ markių automobiliai. Matė, kad „Opel“ vairuotojas buvo tamsaus gymio, visai nelietuviškų bruožų. Pateikus liudytojai fotolentelę su asmenų fotonuotraukomis (b. l. 42), pastaroji nurodė mananti, jog „Opel Omega“ vairavo nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas asmuo. Tokią išvadą padarė dėl to asmens veido bruožų.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Y. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodomus, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino jam pareikštas kaltinimas padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje bei 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teismas S. Y. parodymus, kad jis automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, šį automobilį buvo paskolinęs pažįstamam S. T., vertina kritiškai, kaip siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija atmetama kaip aiškiai nepasitvirtinusi, tuo pačiu kritiškai vertinant ir paties S. T. parodymus. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog 2015-04-17, apie 20.40 val., padaryto eismo įvykio metu už automobilio „Opel Omega“ vairo sėdėjo ne kas kitas, o būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Y.. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai S. D., U. G., J. T. bei J. P., kurie visi analogiškai tvirtino, jog automobilį vairavo vyriškos lyties, tamsaus gymio, nelietuviškų bruožų asmuo. Tokias aplinkybes liudytojai matė tiesiogiai. Antai S. D. ir U. G. pabrėžė, jog atlikto asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu be vargo atpažino mėginusį pasprukti „Opel“ markės automobilio vairuotoją, dėl to jiems nekilo jokių abejonių ir prašė teismo vadovautis šiuo pastarųjų atpažinimu. Tuo tarpu liudytojoms J. T. ir J. P. teismo posėdžio metu pateiktus fotolentelę su asmenų fotonuotraukomis, pastarosios patvirtino manančios, jog automobilį „Opel Omega“ vairavo nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas asmuo, kuris, kaip matyti, yra S. Y.. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi nurodyti liudytojai teismo posėdyje buvo apklausti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi pastarasis, žinodamas apie posėdžio laiką, kuris su S. Y. buvo suderintas tiesiogiai, nei atvyko į jį, nei pranešė teismui priežastis, dėl kurių negali dalyvauti, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, iš ko akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia dalyvauti tolesniame teismo procese. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamą S. Y., kaip vairavusį „Opel Omega“ automobilį, atpažino ir liudytojas O. P. (18, 41-43). Tokios aplinkybės akivaizdžiai paneigia, jog automobilį „Opel Omega“ eismo įvykio metu vairavo S. T.. Teismas kaip nepasitvirtinusius atmeta pastarojo parodymus, kuriais jis, kaip matyti, siekė padėti savo dar nuo vaikystės pažįstamam draugui. Byloje neginčytinai nustatyta, jog S. Y. padarė itin šiurkščius KET pažeidimus, apgadino visą eilę automobilių, po to, kai atsitrenkė į stovinčius automobilius, neišlipo, o priešingai, įjungė atbulinę pavarą ir, braudamasis tarp automobilių, pajudėjo pirmyn, siekdamas bet kokiu būdu pasišalinti iš eismo įvykio vietos, dėl ko dar atsitrenkė ir padarė apgadinimus svetimam turtui. Visgi šiuo automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos nepavyko, kadangi „Opel Omega“ buvo sugadinta priekinė važiuoklė, dėl ko transporto priemonė nebegalėjo judėti, tačiau, nepaisant to, S. Y. išlipo iš automobilio ir, ignoruodamas jau padarytus pažeidimus, pabėgo. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, taip pat pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, apgadintų automobilių skaičius bei patys apgadinimai, neleidžia abejoti, jog asmuo suprato padaręs eismo įvykį, iš kurio jis sąmoningai pasišalino. Įvertinus tai, kad pastarajam yra atimta teisė vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, suprantama, kad jis buvo suinteresuotas ir turėjo motyvą pabėgti, tokiu būdu stengdamasis išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus (eismo įvykio vietos schemą su fotolentele bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 12, 13-14, 15), Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio E. M. 2015-04-17 tarnybinį pranešimą (b. l. 8), G. V. bei T. N. rašytinius paaiškinimus (b. l. 22, 24) daro išvadą, jog S. Y., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, kai jam atimta teisė vairuoti, automobiliui esant įstatymo nustatyta tvarka neapdraustam, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, dėl ko atsitrenkė į sustojusius automobilius „Toyota RAV4“, ir „Mazda 3“, po ko, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, o tuomet pradėjo važiuoti į priekį ir, pravažiuodamas stovinčius automobilius, juos kliudė. Kliudęs automobilius ir važiuodamas toliau, pravažiavo per sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 9, 14, 101, 126, 165, 220 bei 226 punktus. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad S. Y. automobilį „Opel Omega“ buvo įsigijęs ir pažeidimo padarymo dieną transporto priemonė priklausė jam, ką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats patvirtino teismui ir, kas matyti iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 29), laikytina, kad minėtas automobilis buvo S. Y. nuosavybė, o ne svetimas turtas ATPK 127 straipsnio prasme.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama S. Y. asmenybė (10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Teismas negali nevertinti to, jog S. Y. padarė itin šiurkščius KET pažeidimus, sugadino eilę automobilių, po pirmojo kontakto nesustojo, neišlipo, o įžūliai bandė bet kokiu būdu pasišalinti iš įvykio vietos, dėl ko padarė žalą dar keliems automobiliams. Byloje esantis pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra aiškiai linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir vykdyti administracinius teisės pažeidimus, ypatingai KET srityje, savo elgesio kritiškai nevertina, teigiamų išvadų nedaro, dėl ko yra pilnas pagrindas daryti išvadą, jog administracinio nubaudimo tikslai už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bus pasiekti paskyrus S. Y. minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, atitinkantį galimo skirti arešto trukmės vidurkį, su transporto priemonės konfiskavimu ir baudas, didesnes už ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 1 dalies bei 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytų šių nuobaudų vidurkį. Įvertinus ypač grubų ir įžūlų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį, pažeidimo pavojingumą, taip pat pastarąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano esant pilną pagrindą taikyti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsniu, 29 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. Y. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 470 eurų dydžio baudą.
S. Y. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
S. Y. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 eurų dydžio baudą.
S. Y. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, S. Y. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.