Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Lisauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

N U T A R T I S

Kaunas 2007 m. vasario mėn. 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t.y. už tai, kad, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš nenustatytų asmenų neteisėtai - neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis - pusiau automatinį graižtvinį 7.65 mm Brovvning kalibro FN Brovvning mod. 1922 pistoletą Nr. 1944549 su septyniais 7,65 mm Brovvning kalibro šoviniais, skirtais šaudyti šiuo ginklu, ir laikė juos bei 2006 m. vasario 15 d. apie 3.30 val. atsinešė į UAB "Deivina", esančią Kaune, V. K. pr. 131 B, kur tą pačią dieną apie 7 val. juos išėmė policijos pareigūnai, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str.l d.

Motyvuojamoji dalis

N. T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotojas T. R., gavęs pavojaus signalą iš UAB „Deivina“, atvyko į barą ir iš barmenės sužinojo, kad klijentai neapmoka sąskaitos, o vienas iš jų grasino jai pistoletu. Atvykus dar vienam jų ekipažui, jie apie tai, kad vienas iš bare esančių klijentų turi ginklą, radio stotimi pranešė centriniam pultui, o šis policijai, tad į barą atvyko ir Kelių patrulių rinktinės ekipažo patruliai A. R. bei G. J., kurie, šalia kaltinamojo sėdėjusios liudytojos I. B. rankinėje rado kaltinamojo įdėtą pistoletą su šoviniais. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino :

liudytoja M. Ž., parodžiusi, kad įvykio dieną bare „Deivina“ jai dirbant barmene ir aptarnaujant neblaivius kaltinamąjį bei su juo buvusį kitą vyriškį, šie atsisakinėjo apmokėti sąskaitą, o pasakius, jog bus iškviesta apsauga, T. V., išsitraukęs iš kišenės daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jai juo grasino;

liudytojai G. J., A. R. ir A. R., parodę, kad pagal barmenės paaiškinimą, UAB „Deivina“ apieškoję neblaivius kaltinamąjį ir su juo buvusį vyriškį, pas juos barmenės nurodyto ginklo, neneradę, patikrinę dar ir šalia kaltinamojo sėdėjusios liudytojos liudytojos I. B. rankinę, joje surado šaunamąjį ginklą su šoviniais. Mergina teigė apie rastą ginklą nieko nežinanti ir jo iki radimo, nemačiusi;

pagarsinti iš Lietuvos išvykusios liudytojos I. B. parodymai apie tai, kad ji girdėjusi kaltinamąjį barmenei sakant, jog ši tuoj gaus švino.

BPK 190 str. pagrindu, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti, į akistatą gali (bet neprivalo) būti suvedami tik tokie du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Apeliantas skunde faktų, grindžiančių esminių prieštaravimų parodymuose buvimą, nenurodė ir nepagrindė, tad jo skundo teiginiai, jog neatlikus akistatų, buvo pažeistos jo teisės ir BPK įstatymai, yra deklaratyvūs ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Liudytojų parodymai abejonių nekelia, esminių prieštaravimų juose nėra. Tiek ikiteismio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja M. Ž. visą laiką teigė, kad kaltinamasis turėjo ginklą ir bare jai juo grasino, liudytojai G. J., A. R. ir A. R., visą laiką aiškino, kad ginklas buvo rastas šalia kaltinamojo sėdėjusios I. B. rankinėje, liudytojas D. M. visą laiką tvirtino buvęs labai girtas, miegojęs, ginklo pas kaltinamąjį, nematęs, grasinant ginklu, negirdėjęs, o teismo posėdyje pagarsinti liudytojos I. B. parodymai rodo, jog ji girdėjo kaltinamąjį barmenei sakant, jog ši gaus švino, bet ginklo pas kaltinamąjį nematė, pati ginklo neturėjo, kada ir kaip rastas ginklas atsirado josios rankinėje, ji nežino. Specialisto išvados aktu Nr. 4115, konstatuotas ant įvykio vietoje, t.y. liudytojos I. B. rankinėje rasto ir paimto ginklo nuleistuko sumaišytų kaltinamojo T. V. ir dar vieno asmens biologinių pėdsakų, kurie nepriklauso nei liudytojai I. B., kurios rankinėje ginklas rastas, nei liudytojui D. M., kuris kartu su kaltinamuoju buvo bare, radimas, grindžiamas su ne mažesne nei 99,99999997% tikymybė, akivaizdžiai patvirtina, jog liudytojos I. B. rankinėje rastą ginklą iki tol turėjo bei jį jai į rankinę įdėjo kaltinamasis T. V.. Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, kad nuteistasis T. V., neigdamas neteisėtą ginklo įgijimą, laikymą ir nešiojimą, sako netiesą ir pagrindo minėtų liudytojų parodymus laikyti iš esmės prieštaraujančiais, daryti minėtų liudytojų akistatas su kaltinamuoju, bei netikėti liudytojų parodymais, nėra. Kaltinamojo T. V. turėtas ginklas, yra B kategorijos šaunamasis ginklas, o jame buvę šoviniai – yra šaudmenys. Šios rūšies ginklo ir šaudmenų įgijimas, laikymas ir nešiojimas galimi tik turint tam leidimą. Kaltinamasis tam leidimo, neturėjo. Ginklo atsinešimas į barą, neturint tam leidimo, patvirtindamas neteisėtą jo nešiojimą, tuo pačiu patvirtina ir neteisėto jo įgijimo buvimą, tad apelianto veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d. ir pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.