Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1473-262/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2A-1473-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15245-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-1473-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15245-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti iš atsakovo 3909,87 eurų paskolą, komercines ir procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad atsakovui 2008-05-22 pervedė 5000 litų, 2008-11-27 pervedė 3000 litų, 2008-12-22 pervedė 2000 litų, 2008-12-24 pervedė 3500 litų. Nurodo, kad tai buvo paskola ir ji turi būti priteista iš atsakovo. Tarp šalių buvo draugiški santykiai, tarpusavio pasitikėjimas, todėl atsakovui paprašius suteikti paskolą, ieškovas verslo partneriui pervedė pinigų sumą, kurios jis paprašė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad už nieką nėra skolingas ieškovui, viską yra pasidalinę draugiškai arba su teismo pagalba. Nurodo, kad paskolų nėra ėmęs iš ieškovo. Išanalizavus turimas sutartis, pervesti pinigai buvo ieškovo kompensacija už biuro įsteigimą – reikėjo sutvarkyti patalpas, nupirkti baldus, reklamą, įvesti telekomunikacijos ir interneto linijas, įsigyti biuro techniką, mokėti darbuotojams atlyginimą, padengti kitas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 3909, 87 Eur suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad vien banko mokėjimo pavedimai nesuponuoja išvados, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, pinigų priėmimo faktas neleidžia teigti, kad šalis sieja paskolos prievolė. Abi šalys neigia, kad ieškovo pinigų pervedimas atsakovui susijęs su 2007-06-15 sudaryta partnerystės sutartimi, joje numatytais įsipareigojimais, numatytomis įmokomis. Ieškovas pervedė atsakovui pinigus, tačiau nėra įrodymų, kad tai būtų paskolos dalykas. Atsakovas iš viso neigia prievolinių santykių tarp šalių buvimą, tačiau įrodymų, kokiu pagrindu į savo sąskaitą gavo pinigus, nepateikė. Teismui pateiktos sutartys dėl biuro įrangos, baldų, technikos įsigijimo ir kitos sutartys, rodo, kad atsakovas viską įsigijo savo vardu, 2007-06-15 partnerystės sutartimi nustatyta tvarka atlyginant turėtas išlaidas nebuvo taikoma. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, nes ieškovas negali įrodyti kokiu pagrindu pervedė pinigus atsakovui, o atsakovas negali įrodyti kokiu pagrindu gavo pinigus. Teismas atmetė šalių prašymą priteisti advokatų pagalbos išlaidas, nes ieškovas ir atsakovas yra abu praktikuojantys civilinės teisės advokatai, jiems jokia teisinė pagalba ir atstovavimas byloje nebuvo reikalingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo 3 909,74 Eur skolos, 2 365,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 278 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovui pervestus pinigus pripažino ne paskola, o nepagrįstu praturtėjimu, ir todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.872 str.). Įstatymas nenumato draudimo advokatams samdyti kitus advokatus atstovauti juos teismuose ar rengti procesinius dokumentus. Ieškovas tokias išlaidas patyrė, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes skundžiamas sprendimas apskritai turi būti panaikintas, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad ieškovui byloje pareiškus reikalavimą dėl paskolos priteisimo, skundžiamame sprendime vertindamas ar ieškovo atsakovui keliais mokėjimo pavedimais pervestos lėšos buvo perduotos nesant jokio teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas. Teismui nustačius, kad byloje nėra įrodytas paskolos suteikimas atsakovui, iš kurio fakto buvo kildinamas ieškinio reikalavimas, ieškinys turėjo būti atmestas. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas, o ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys palikti nepakeistą, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir pakeisti sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad ginčo mokėjimo nurodymais jis nekompensavo jokių atsakovo išlaidų, nes neturėjo nei pareigos jas kompensuoti, nei duomenų apie atsakovo išlaidas, o paskolino atsakovui pinigus paties atsakovo prašymu. Teismui konstatavus, kad byloje nepakanka įrodymų paskolos teisinių santykių konstatavimui, teismas pagrįstai atsakovui pervestus pinigus priteisė ieškovui kaip nesant teisinio pagrindo atsakovo gautas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas; atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14. Šioje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai: ieškovas apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai; atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kadangi atsakovas kvestionuoja sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskritai, teismas pirmiausia pasisakys apie atsakovo apeliacinį skundą, o tik po to apie ieškovo apeliacinį skundą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

15. Ieškovas 2018 m. liepos 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 3909,87 Eur sumą kaip ieškovo atsakovui suteiktą paskolą, palūkanas už naudojimąsi suteikta paskolos suma ir palūkanas už laiku negrąžintą paskolos sumą. Todėl teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad byloje neįrodytas paskolos atsakovui suteikimas (paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimas), bet vis tiek priteisęs iš atsakovo ieškovo naudai visą 3 909,87 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 str.) peržengė bylos ribas.

16. CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas, numatantis kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog CPK įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra)“.

18. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė faktinį ieškinio pagrindą, kad atsakovui yra suteikęs paskolą. Viso proceso metu ieškovas teigė, kad jį su atsakovu siejo sutartiniai paskolos santykiai ir teikė šį teiginį patvirtinančius duomenis. Savo reikalavimo teisę ir atsakovo pareigą sumokėti skolą ieškovas kildino iš paskolos sutartinių teisinių santykių. Pavyzdžiui, patikslintame ieškinyje teigė, kad ieškovas 2008 metais paskolino atsakovui iš viso 3 909,87 Eur (13 500 Lt), taip pat teigė, kad ieškovas 2017-04-07 raštu pareikalavo, kad atsakovas iki 2017-04-14 dienos grąžintų ieškovo suteiktą paskolą.

19. Ieškovas neįrodinėjo, kad 3 909,87 Eur (13 500 Lt) Eur suma atsakovui buvo pervesta be pagrindo, neteikė argumentų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, nepateikė nepagrįstą praturtėjimą patvirtinančių duomenų. Priešingai, ieškovas laikėsi pozicijos, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, ir kaip paskolą prašė iš atsakovo priteisti 3 909,87 Eur sumą bei iš paskolinių santykių kilusias ir skaičiuotinas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma bei palūkanas už laiku negrąžintą paskolos sumą.

20. Taigi, iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas labai aiškiai ir konkrečiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą – įrodinėjo, kad atsakovui paskolino pinigus ir siekia atgauti paskolą, ieškovas nenurodė, kad pinigai buvo pervesti be jokio pagrindo.

21. Ieškovas taip pat labai aiškiai suformulavo ir ieškinio dalyką, be kitų reikalavimų prašydamas priteisti ne tik skolą, bet ir palūkanas už naudojimąsi paskolos suma CK 6.872 str. pagrindu.

22. Taigi, ieškovo pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas buvo paskolos suteikimas atsakovui. Tuo tarpu nepagrįstas praturtėjimas apskritai nebuvo šioje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas.

23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovui aiškiai ir konkrečiai suformavus faktinį ieškinio pagrindą, kad atsakovui yra suteikęs paskolą, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad byloje neįrodytas paskolos suteikimo faktas, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti ar 3909,87 Eur suma atsakovui galėjo būti/buvo perduoti vykdant bet kokį kitą civilinės teisės reguliuojamą sandorį ir tuo labiau, spręsti ar pinigai pervesti nesant jokio teisinio pagrindo. Taigi, vertindamas ar byloje yra pagrindas tenkinti ieškinį taikant nepagrįsto praturtėjimo teisės normas ir šiuo pagrindu (CK 6.242 str.) ieškinį patenkinęs teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

24. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 13 d. išnagrinėtoje c. b. Nr. 3K-3-403-611/2017, nurodyta, kad paskolos sandoris ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai. <...> Ieškovė pirmosios instancijos teisme, kuriame ir suformuojamas bylos nagrinėjimo dalykas, teigė, kad ją su atsakove siejo sutartiniai paskolos santykiai, ir teikė šį argumentą patvirtinančius duomenis (konkrečiai apibrėžė ieškinio faktinį pagrindą). Byloje nebuvo pateikta kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti kitokias (priešingas) išvadas, todėl teismams nekilo pareiga vertinti, ar pinigai galėjo būti perduoti vykdant bet kokį kitą civilinės teisės reguliuojamą sandorį, juolab ar jie perduoti nesant jokio teisinio pagrindo. Toks teismo veikimas neatitiktų ieškovės įrodinėjamo ieškinio faktinio pagrindo, o teismas, minėta, priimdamas sprendimą negali keisti ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo. <...> Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo savo teiginio dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, nepateikė jį patvirtinančių duomenų (priešingai, laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovei), tai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kitu teisiniu pagrindu.

25. Taigi, ieškovui byloje pareiškus reikalavimą dėl paskolos priteisimo, skundžiamame sprendime vertindamas ar ieškovo atsakovui keliais mokėjimo pavedimais pervestos lėšos buvo perduotos nesant jokio teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas. Teismui nustačius, kad byloje nėra įrodytas paskolos suteikimas atsakovui, iš kurio fakto buvo kildinamas ieškinio reikalavimas, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.

26. Kadangi ieškovas ieškinio negrindė nepagrįstu praturtėjimu, o teigė, jog atsakovui suteikė paskolą, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ar iš tiesų šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir jeigu taip, tai ar atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, o jeigu tarp šalių nebuvo paskolos teisinių santykių, tai kokiu pagrindu ieškovas atsakovui pervedinėjo pinigus.

27. Ieškinio suma šioje byloje yra 3 909,87 Eur (13 500 Lt). Kaip teigi ieškovas jis šią sumą atsakovui pervedė 2008 m.: ieškovas atsakovui 2008-05-22 pervedė 5000 litų, 2008-11-27 pervedė 3000 litų, 2008-12-22 pervedė 2000 litų, 2008-12-24 pervedė 3500 litų.

28. Pagal tuo metu galiojusios CK 6.871 str. 1 dalies redakciją fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra profesionalūs teisininkai – advokatai, todėl ši teisės norma jiems yra žinoma. Be to, jiems keliami aukštesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai. Taigi, tokie asmenys, siekdami ateityje išvengti bet kokių neaiškumų ar neigiamų teisinių pasekmių, siekdami sukurti paskolos teisinius santykius privalėjo sudaryti rašytines paskolos sutartis, nes visus kartus kai ieškovas atsakovui pervedinėjo pinigus sumos buvo ar viršijo 2000 litų.

29. Į bylą nėra pateikta nei vienos šalių sudarytos paskolos sutarties, todėl darytina išvada, kad tokios sutartys sudarytos nebuvo, taigi šalių nesiejo paskolos teisniai santykiai.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta taisyklė, kad teismas savo išvadą turi grįsti aplinkybėmis, kurios labiau tikėtina, kad buvo, nei, kad nebuvo.

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog labiau tikėtina yra atsakovo versija, jog ieškovas kitu pagrindu atsakovui pervedinėdavo pinigus.

32. Byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovo atsakovui pervestos bendros 3909,87 Eur sumos atsakovas nesąžiningai nesutaupė ir negavo jokios kitokios tiesioginės turtinės naudos, (kas yra CK 6.242 str. taikymo esmė), jis tik atgavo iš ieškovo lėšas, kurias atsakovas sumokėjo padengdamas ieškovui (kaip patalpų bendrasavininkui ir veiklą patalpose įsteigtoje advokatų kontoroje vykdžiusiam asmeniui) tenkančią su patalpų pritaikymo advokatų kontoros veiklai, tų patalpų priežiūra bei advokatų kontoros veikla ir išlaikymu susijusių išlaidų dalį.

33. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad per 2007-2008 m. atsakovo A. V. vardu buvo sudarytos ir pasirašytos sutartys dėl kontorai reikalingų prekių ir paslaugų įsigijimo, atsakovas apmokėjo už įvairias įsigytas prekes ir paslaugas, o vėliau ieškovas atsakovui padengdavo ieškovui tenkančią šių išlaidų dalį. Atsakovas savo lėšomis apmokėjo už vėdinimo-kondicionavimo sistemos įrengimą, už pertvarų, kuriomis suformuotas posėdžių kabinetas, įrengimą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiose patalpose ir, kad didžiąja dalimi ginčo mokėjimo pavedimais atsakovui buvo kompensuota ieškovui tekusi šių išlaidų dalis.

34. Ieškovas į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Nenurodė ir tuo labiau neįrodė, kad jis pats tiesiogiai su pardavėjais būtų atsiskaitęs už kondicionavimo sistemos ir pertvarų įrengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pvz. už pertvarų įrengimą ieškovas šias pertvaras rengusiai įmonei nemokėjo. Už pertvaras apmokėjo atsakovas ir dėl to ginčo mokėjimo pavedimais ieškovas padengė / dalį už pertvaras sumokėtos kainos. Tai patvirtina į bylą pateikti A. J. įmonės „Dvinija“ (iš kurios įsigytos pertvaros, kuriomis suformuotas atskiras posėdžių kabinetas) siųsti sąskaitų už baldus ir pertvarą projektai ir ieškovui šios įmonės išrašyta sąskaita už baldus. Už pertvarų įrengimą savo lėšomis sumokėjo atsakovas, o ieškovas buvo žadėjęs jam, kaip bendrasavininkui, tenkančią / pertvarų kainos dalį atsakovui kompensuoti (padengti). Tai ir buvo padaryta ginčo pavedimais.

35. Į bylą yra pateiktas 2008 m. balandžio 23 d. atsakovo ieškovui rašytas el. laiškas, kurio turinys patvirtina, kad šalys buvo sutarusios, jog prekes ir paslaugas kontorai (kurioje dirbo Ieškovas, Atsakovas, Ieškovo ir Atsakovo darbuotojai ) savo vardu įsigyja ir apmoka atsakovas, o vėliau ieškovas, padengia (kompensuoja) atsakovui dalį išlaidų.

36. Jeigu šalys su patalpomis ir kontora susijusias išlaidas būtų dengusios kitokiu būdu t. y. ne sutartis dėl prekių ir paslaugų sudarant atsakovo vardu ir pirma atsakovui išlaidas apmokant, o tada ieškovui padengiant (kompensuojant) ieškovui tenkančią išlaidų dalį, ieškovas tas išlaidas vis tiek būtų patyręs, nes jos buvo reikalingos ir būtinos tam, kad šalys galėtų įsigytose patalpose verstis advokatų veikla, kad patalpos atitiktų advokatų darbo vietai keliamus reikalavimus. Todėl ginčo mokėjimo pavedimais pervedus atsakovui 3 909,87 Eur sumą, ieškovas jokių nuostolių nepatyrė ir atsakovas ieškovo sąskaita nepraturtėjo.

37. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovo reikalauja 3 909,87 Eur sumos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovui, t. y. ieškinys turėjo būti ne patenkintas, o atmestas.

38. Dėl išvardintų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

39. Kaip minėta, ieškovas savo apeliaciniu skundu prašė pakeisti sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Kadangi buvo konstatuota, jog ieškinys patenkintas nepagrįstai ir dėl to sprendimas panaikintas bei priimtas naujas sprendimas ieškinį apskritai atmesti, nėra pagrindo išsamiau pasisakyti ir tenkinti ieškovo apeliacinio skundo.

Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų

40. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinį skundą, ši suma atsakovui priteisiama iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovui A. V. 88 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė