Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „KK Statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, remdasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo išdėstyti praleistos sumos mokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, nurodydama, kad prašoma priteisti suma yra didelė.

Ieškovui 2019 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas pateikti argumentus (papildomus įrodymus) dėl atsakovės nurodytų aplinkybių – atsakovės grąžintos 3000,00 Eur paskolos dalies, sumokėtų 516,45 Eur palūkanų, skaičiuotinų nuo 20 000,00 Eur ir nuo 17 000,00 Eur sumos 2364,00 Eur delspinigių, taip pat pareikšti nuomonę dėl skolos atsakovei išdėstymo.

2019 m. birželio 4 d. ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės pareikšta pozicija (pageidavimu) išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, kadangi atsakovė turėjo pakankamai laiko grąžinti paskolą. Pagal pirminę 2016 m. rugsėjo 19 d. šalių pasirašytą paskolos sutartį, atsakovė suteiktą paskolą turėjo grąžinti 2017 m rugpjūčio 31 d., o pagal papildomą 2018 m. rugsėjo 20 d. susitarimą, grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. vasario 15 d., tačiau atsakovė netinkamai vykdė tiek pagrindinę paskolos sutartį, tiek papildomą susitarimą, todėl skolos išdėstymas pažeistų kreditoriaus (ieškovo) interesus ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, pratęsiant grąžinimo terminą vieneriems metams.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovė iš tikrųjų atliko 3516,45 Eur sumą, todėl sutinka su visais atsakovės pateiktas skaičiavimais ir prašo priteisti sumas įvertinus atsakovės paskaičiavimus.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, CPK 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, CPK 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei 50 000,00 Eur paskolą, o atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo grąžinti 50 000,00 Eur sumą bei sumokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tai įrodo bankinio pavedimo kopija, tačiau atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir grąžino tik 25 000,00 Eur paskolos. 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovas ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl likusios paskolos sumos grąžinimo sąlygų ir terminų, tačiau ir šiame papildome susitarime atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šiol nėra grąžinusi visos paskolos.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažįsta, kad nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovui, tačiau prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nes šiuo metu atsakovė ieškovui yra skolinga 17 000,00 Eur paskolos, kadangi 2019 m. kovo 29 d. grąžino 3000,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui skolinga 17 000,00 Eur paskolos, turi būti mažinami delspinigiai ir palūkanos, todėl ieškinys turi būti tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 20 000,00 Eur negrąžintos paskolos, kadangi atsakovė pažeidė pagal paskolos sutartį ir papildomą susitarimą prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, nors ir pažeisdama papildome susitarime nustatytus terminus ir įmokų dydžius, 2019 m. kovo 29 d. ieškovui pervedė 3516,45 Eur sumą, t. y. 3000,00 Eur negrąžintos paskolos dalies ir 516,45 Eur palūkanų. Atsakovė pripažįsta, kad likusios 17 000,00 Eur negrąžintos paskolos dalies nėra sumokėjusi ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi 17 000,00 Eur paskolą per papildomo susitarimo nustatytą terminą, minėta skola priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovas ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutarties 4.2 punktu susitarė, kad jei paskolos gavėjas uždelsia grąžinti paskolą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, paskolos gavėjas privalo paskolos davėjui mokėti 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš ieškovo delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovas paskaičiavo atsakovei 2416,00 Eur delspinigius (nuo 2018-11-15 iki 2019-04-15, viso delspinigiai už 151 dieną x 16,00 Eur per dieną). Tačiau skaičiuojant minėtus delspinigius nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė 2019 m. kovo 29 d. sumokėjo ieškovui 3000,00 negrąžinto kredito ir taip sumažino savo įsipareigojimų dydį. Todėl šiuo atveju delspinigiai turėtų būti skaičiuojami tokia tvarka: nuo 2018-11-16 (nes paskolos sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną) iki 2019-03-30 (2019 m. kovo 29 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 3000,00 Eur) susidarė 2160,00 Eur delspinigių (135 d. x 16,00 Eur (20 000,00 Eur x 0,08 procentų / 100 procentų) delspinigių per dieną). Nuo 2019 m. kovo 30 d. (pradedant nuo uždelstos dienos) iki 2019 m. balandžio 15 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) susidarė 204,00 Eur delspinigių (15 d. x 13,60 Eur (17 000,00 Eur x 0,08 procentų / 100 procentų) delspinigių per dieną). Be to papildomuose paaiškinimuose ieškovas sutiko su atsakovės pateiktais delspinigių skaičiavimais ir prašė juos priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės, ieškovui iš atsakovės priteistina 2364,00 Eur (204,00 Eur + 2160,00 Eur) delspinigių suma.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šalys pagal paskolos sutarties 3.3 punktą susitarė, kad grąžindamas paskolą paskolos davėjui, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 5 procentų metines palūkanas. Atsižvelgiat į tai, kad atsakovė 2019 m. kovo 29 d. sumokėjo 3000,00 Eur negrąžintos skolos ir atsakovės įsipareigojimas sumažėjo, ieškovo apskaičiuotos 413,70 Eur materialiosios palūkanos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. yra klaidingos. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad jai sumokėjus 2019 m. kovo 29 d. 3000,00 Eur negrąžintos paskolos, susidariusi palūkanų suma nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. turėjo būti 351,64 Eur, t. y. mažiau nei prašė ieškovas (413,70 Eur). Papildomuose paaiškinimuose ieškovas sutiko su atsakovės pateiktais skaičiavimais ir prašė priteisti atsakovės nurodytas materialiąsias palūkanas – 351,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės, ieškovui iš atsakovės priteistina 351,64 Eur materialiųjų palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (19 715,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės argumentą dėl pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą dėl didelės sumos, teismas pripažįsta nepagristu. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, jog priteisiama suma atsakovei yra reikšminga. Be to atsakovė ieškovui negrąžino paskolos net ir šalims sudarius papildomą susitarimą, kuriuo atsakovei buvo išdėstytas paskolos grąžinimas, tačiau atsakovė ir toliau netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Teismas daro išvadą, kad patenkinus atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą vieneriems metams, būtų pažeistos ieškovo teisės ir interesai siekiant susigrąžinti suteiktą paskolą, kuri pagal pirminę paskolos sutartį turėjo būti grąžinta jau 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (86,36 procentai), proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinas 443,90 Eur (514,00 Eur x 86,36 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1850,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir prideda 2019 m. kovo 18 d. atstovavimo sutartį, 2019 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2019-18 bei 2019 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1000777. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1597,66 Eur (1850,00 Eur x 86,36 procentai / 100 procentai) sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės VĮ „KK Statyba“, į. k. 225880090, 17 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 351,64 Eur palūkanas, 2364,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (19,715,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2041,56 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.