Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-04 · Administracinė byla Nr. I-2857-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
I-2857-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01600-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2857-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01600-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Linai Normantaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015-05-14 iki 2016-01-13 buvo periodiškai etapuojamas iš Kauno NTI-PN į Šiaulių VPK areštinę ir laikomas kamerose, kuriose šalta, drėgna, iki galo neužsidarydavo langai, būdavo šalta miegoti, lietingu oru prilydavo į kamerą. Iš kameroje esančio sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, vėdinimo sistema neveikė, jei kitose kamerose rūkydavo, tai į jo kamerą sklisdavo dūmai, o jis yra nerūkantis. Kameroje nebuvo šluotos, kiekvieną kartą plėšydavo savo rūbus, kad galėtų nusivalyti dulkes, išsiplauti kamerą ir uždengti sanitarinį mazgą. Čiužinių niekas neplaudavo, iš jų sklido nemalonūs kvapai, čiužiniai buvo prisitraukę drėgmės. Maistas buvo pakankamai geras, dėl jo nesiskundžia, bet išdalinimo laikas neatitinka reikalavimų, jam, kaip nepilnamečiui, priklausydavo pavakariai, tačiau jų negaudavo. Kameroje nebuvo kėdės, maistą teko valgyti atsisėdus ant lovos, valgant prieš akis buvo sanitarinis mazgas be jokių pertvarų. Kameroje nebuvo spintelės asmeniniams daiktams susidėti. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Asmenims areštinėse turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. gyvenamojo ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo. VPK areštinė nesuteikė tinkamų gyvenimo sąlygų, dėl to jis patyrė didelius fizinius, dvasinius bei emocinius išgyvenimus, stresą, susirgo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities VPK, atsiliepime (24-27 b. l.) ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Areštinių veiklos taisyklės), 80 punkte yra nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pagal teismui pateiktus duomenis, pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-05-14 iki 2015-05-15, 2015-06-17, ir nuo 2015-07-31 iki 2015-08-03, kamerose, kurių plotas 20,97 kv. m., 21,17 kv. m. ir 5,45 kv. m., buvo laikomas vienas, todėl reikalavimai gyvenamojo ploto dydžiui nebuvo pažeisti. Kamerose esantys baldai į bendrą gyvenamąjį plotą įskaičiuojami. Keturvietėse kamerose yra keturios dviaukštės lovos, prie jų padėtos keturios spintelės, viduryje kameros stovi stalas, prie jo taburetė, ant sienos pakabintos lentynėlės ir pakabos rūbams. Nors kameroje yra aštuonios lovos, naudojamos tik keturios apatinės, o viršutinės - tik kaip lentynos daiktams. Vienvietėje kameroje prie vienos sienos stovi vienaukštė lova, prie kitos – stalas, ant sienos pakabinta lentynėlė ir pakaba rūbams, todėl A. G. pretenzijos dėl baldų trūkumo nepagrįstos. Baldai tvarkingi, švarūs, tačiau patalpoms reikalingas remontas, nuo sienų, lubų, grindų yra atsilupusi dažų danga, vietomis nubyrėjęs tinkas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 metais atliko patikrinimą areštinėje ir surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad areštinėje pažeidžiami higienos normos HN 37:2009 V skyriaus 27 ir 28.1 p. reikalavimai. Šiaulių visuomenės sveikatos centras nenustatė, kad areštinės vidaus patalpų būklė pažeidžia sveikatos saugos reikalavimus, ji konstatavo tik higienos normos pažeidimą, todėl laikyti, kad dėl šio fiksuoto fakto buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl saugios sveiktai aplinkos nėra pagrindo.

Atsakovas nurodo, kad areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai jokių pastabų dėl temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judrumo, natūralios šviesos ar dirbtinio apšvietimo kamerose nepateikė. Pareiškėjo reiškiama pretenzija, kad kamerose buvo šalta, nepagrįsta, nes pareiškėjas areštinėje buvo gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kuomet lauke yra pliusinė temperatūra.

Atsakovas nurodo, kad visose areštinės kamerose sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų LR generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380, bei higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, kurie nustato, jog sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Kamerose-vienutėse pertvarų nėra, sanitariniame mazge yra „Genujos“ tipo klozetas ir metalinis praustuvas, sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiai to nenumatė areštinių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai.

Atsakovas nurodo, kad pagal nustatytą areštinės dienotvarkę yra skiriamas laikas kamerų valymui, ir tuo metu kamerose laikomi asmenys aprūpinami inventoriumi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam kameros valymui teko naudoti savo rūbus, yra nepagrįsti. Areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), kuris kaskart panaudojus yra dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje, t.y. iškaitinamas aukštoje temperatūroje ir nuo karščio kartais paruduoja. Vieną kartą panaudota patalynė ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus, asmenims neišduodama. Areštinėje laikomiems asmenims maistas ruošiamas, gabenamas ir išduodamas nustatyta tvarka, asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Areštinėje yra patvirtintas laikomų asmenų maitinimo grafikas, iš kurio matyti, kad nepilnamečiai papildomai maitinami nuo 20 iki 20.30 val., todėl pareiškėjo priekaištas dėl to, jog būdavo alkanas nuo pietų iki vakarienės, kas pagal patvirtintą grafiką ir nepriklausydavo, yra nepagrįstas. Per visą laikymo areštinėje laikotarpį pareiškėjas jokių prašymų, skundų dėl laikymo, maitinimo sąlygų areštinėje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas A. G. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš valdžios institucijos veiksmų, laikant jį Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau – areštinė).

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog areštinėje laikomiems asmenims turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. gyvenamojo ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės) 80 punkte nurodoma, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniais metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Iš byloje esančių duomenų (2016-07-11 pažymos, pareiškėjo asmens kortelės išrašų, asmenų paskirstymo į kameras išrašų, areštinės plano – 30-43 b. l.), pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog pareiškėjas A. G. areštinės kameroje Nr. 7 buvo laikomas nuo 2015-05-14 16.46 val. iki 2015-05-15 13.54 val., kameros plotas – 20,97 kv. m., kameroje buvo laikomas vienas; kameroje Nr. 5 – 2015-06-17 nuo 9.12 val. iki 11.33 val., kameros plotas 21.17 kv. m., kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, ir kameroje Nr. 1 – nuo 2015-07-31 9.31 val. iki 2015-08-03 10.30 val., kameros plotas 5,45 kv. m., kameroje buvo laikomas vienas. Taigi atėmus sanitarinio mazgo plotą (sanitarinis mazgas kameroje užima apie 1 kv. m.), pareiškėjui kameroje Nr. 7 teko 19,97 kv. m., kameroje Nr. 5 – 10,8 kv. m., tačiau kameroje Nr. 1 – tik 4,45 kv. m., t.y., mažiau kaip 5 kv. m, todėl konstatuotina, jog atsakovas, laikydamas pareiškėją kameroje Nr. 1, pažeidė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyto policijos areštinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje sanitarinis mazgas buvo be jokių pertvarų. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerose – vienutėse pertvarų nėra. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 20 punkte nurodoma, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Šiaulių apskrities VPK viešosios tvarkos tarnybos vyresniojo specialisto 2016-07-11 tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-24385-(1.16) (28-29 b. l.) nurodoma, kad areštinės kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele, kamerose – vienutėse pertvarų nėra, sanitariniame mazge įrengtas „Genuja“ tipo klozetas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, nes to nenumato areštinių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai. Kaip buvo nurodyta aukščiau, Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja, kad sanitarinis mazgas areštinės kameroje turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, reikalaujama tik 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų nenustatė ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras; 2015-05-07 atlikęs areštinės periodinį patikrinimą, akcentavo, kad areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 7 įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara (45-47 b. l.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, jog pareiškėjo buvimo areštinėje metu sanitariniai mazgai areštinės kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, išskyrus vienvietę kamerą Nr. 1.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose drėgna, šalta, neveikė vėdinimo sistema, nuo sienų ir lubų krito tinkas. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 23 ir 24 punktuose nurodoma, jog areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu 18-28 oC, santykinė drėgmė – 30-75 ?, oro judrumas šiltuoju metu periodu – 0,15-0,5 m/s; 27 punktas numato, kad areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Šiaulių apskrities VPK viešosios tvarkos tarnybos vyresniojo specialisto 2016-07-11 tarnybiniame pranešime (28-29 b. l.) nurodoma, kad patalpoms reikalingas remontas, nuo sienų, lubų, grindų lupasi dažų danga, trupa, byra tinkas, areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento darbuotojai kiekvienais metais tikrina areštinės būklę, tačiau jokių pastabų dėl temperatūros, santykinės drėgmės, oro judrumo nepateikė. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-05-07 patikrinimo akto Nr. EP-179 (45-47 b. l.) matosi, kad tikrinimo metu kameros Nr. 5 ir Nr. 7 buvo švarios, tvarkingos, jose neužuodžiamas nemalonus kvapas, sienų danga atsilupusi, kamerų sienos ir grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN 37:2009 27 p.), kameros vėdinamos per langus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės kamerose, kurios neatitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 p. (policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka) ir 27 p. (areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos) reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog išduodami čiužiniai dvokia, su dėmėmis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56-58 punktus, policijos areštinėse laikomiems asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais; draudžiama nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims; lovos skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. 2016-07-11 tarnybiniame pranešime (28-30 b. l.) nurodyta, kad asmenims, pristatytiems į areštinę, išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai), šio inventoriaus išdavimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais; kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje, t.y. iškaitinamas aukštoje temperatūroje, nuo karščio patalynė kartais paruduoja, todėl gali atrodyti, kad ji purvina, tačiau rudos dėmės atsiranda ne nuo nešvarumo, o nuo dažno dezinfekavimo, visi patalynės dezinfekavimai registruojami Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale, lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, vieną kartą panaudota patalynė ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus, asmenims, laikomiems areštinėje, neišduodama. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-05-07 patikrinimo metu (45-47 b. l.) nustatyta, jog kiekvienas sulaikytasis aprūpinamas minkštu inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais, patalynė keičiama kartą per savaitę ir skalbiama UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal sudarytą sutartį, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, nukenksminamas (dezinfekuojamas) dezinfekcijos kameroje (karštu oru). Taigi pareiškėjo teiginiai dėl čiužinių būklės nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo aprūpintas valymo priemonėmis. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 52 p. nurodyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpinti švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. 2016-07-11 tarnybiniame pranešime (28-30 b. l.) nurodyta, kad pagal nustatytą areštinės dienotvarkę laikas nuo 6.30 iki 7.00 val. skiriamas kamerų valymui, kamerose laikomi asmenys tuo metu aprūpinami inventoriumi kamerų valymui bei patys privalo išsiplauti bei susitvarkyti kameras. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-05-07 patikrinimo akte Nr. EP-179 (45-47 b. l.) užfiksavo, kad Šiaulių apskrities VPK areštinėje gyvenamųjų patalpų valymo inventorius (šepečiai, kibirai, šluostės) laikomas vienoje patalpoje, paženklintas, švarus, sausas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo pretenzijos dėl neaprūpinimo valymo priemonėmis nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko baldų – nebuvo kėdės, spintelės asmeniniams daiktams susidėti. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 81 punkte nurodyta, kad kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova, kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė; maitinimo metu policijos areštinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai. 2016-07-11 tarnybiniame pranešime (28-30 b. l.) nurodyta, kad kameroje prie išorinių sienų stovi keturios metalinės dviaukštės lovos, prie jų keturios spintelės, viduryje kameros stalas, prie jo taburetė, ant sienos pakabintos lentynėlės ir pakabos rūbams; vienvietėje kameroje prie vienos sienos stovi vienaukštė lova, prie kitos – stalas, ant sienos pakabinta lentynėlė ir pakaba rūbams. Taigi pats atsakovas pateikia duomenis, kad vienvietėse kamerose nėra individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam, kaip nepilnamečiui, priklausydavo gauti pavakarius, tačiau jis jų negaudavo. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės numato, kad asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį, policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras (61 p.). Asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų) (62 p.). Nepilnamečiai, laikomi policijos areštinėje, maitinami 4 kartus per dieną pagal paauglių fiziologines mitybos normas (maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4,5 valandos); mitybos normos bendrasis kaloringumas paskirstomas taip, kad 30 procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų – pietūs, 10 procentų – pavakariai, 20 procentų – vakarienė (63 p.). Iš byloje esančio areštinėje laikomų asmenų maitinimo grafiko, patvirtinto Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo (44 b. l.), matosi, kad pusryčiai asmenims numatyti nuo 7.05 iki 7.45 val., pietūs – nuo 11.30 iki 12.30 val., vakarienė – nuo 17.00 iki 18.00 val., o nepilnamečiai papildomai maitinami nuo 20.00 iki 20.30 val. Taigi areštinėje laikomų asmenų maitinimo grafikas patvirtina, kad nepilnamečiams pavakariai nėra numatyti, o tarpas tarp pietų ir vakarienės yra ilgesnis kaip 4,5 val., todėl pareiškėjo teiginys, kad jis negaudavo pavakarių, pasitvirtino.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką (4 dienas vienvietėje kameroje) nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas (5 kv. m), vienvietėje kameroje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto privaloma 1,20 m aukščio pertvaros sienele, kameros Nr. 5 ir 7 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 p. ir 27 p. reikalavimų, vienvietėje kameroje nebuvo individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, laikotarpiu nuo 2015-07-31 9.31 val. iki 2015-08-03 10.30 val. buvo pažeista pareiškėjo, tuo metu nepilnamečio, maitinimo tvarka (tris dienas negavo pavakarių), darytina išvada, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo areštinėje sąlygas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir pergyvenimų, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent minėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus (11-21 b. l.), konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymėtina, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgus į pareiškėjo laikymo areštinės kameroje sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, jog nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė