Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendžio, kuriuo L. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. – susitaikius su nukentėjusiuoju, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. nuteistas už tai, kad 2007-08-16 apie 18.00 val. Kaune, Raudondvario pl., vairuodamas automobilį AUDI 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Ežero g. Šilainių pl. link, ties namu Nr. 234, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iš anksto nenumatytos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. B., dėl ko V. B. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Nuteistasis L. I. apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Nuteistojo nuomone, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra būtinas ir prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinį skundą grindžia motyvais, kad BK 67 str. 2 d. numato, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, bet nėra nurodyta, kad teismas tai privalo daryti visais atvejais. Be to, apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jo pateiktos pažymos charakteristikos iš UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (b. l. 55), kurioje jis yra itin gerai charakterizuotas.

Tai teisme patvirtino ir liudytojas - bendrovės direktorius S. K., bei parodė, kad apelianto darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir jam netekus teisės vairuoti, jam gali būti sumažintas atlyginimas. L. I. nurodė, kad jo sutuoktinės atlyginimas nedidelis, šeimoje auga moksleivė dukra, todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neigiamai paveiktų jo šeimą. Taip pat pabrėžė, kad teisiamas yra pirmą kartą, susitaikė su nukentėjusia, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir teigia neįvertintas dėl to, kad netrukus po įvykio geranoriškai ir pilnai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas tiek, kiek buvo prašoma – 11500 litų, dėl ko nukentėjusioji atsisakė bet kokių pretenzijų draudimo bendrovei (b. l. 57). Savanorišką ir pilną didelės turtinės žalos atlyginimą apeliantas vertina kaip vienu iš motyvų baudžiamojo poveikio priemonei skirti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. I. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių įteisinimas sudaro teisines sąlygas platesniam baudžiamosios atsakomybės individualizavimui ir diferencijavimui, nes teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, gali skirti bausmę, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai.

Įstatymas suteikia teismui teisę pačiam parinkti, kurią iš įstatymo numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikyti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turėtų įvertinti, ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. L. I. dirba mūrininku. Todėl uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones – nėra susijęs su nuteistojo darbine veikla. L. I. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise, t.y. neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė autoįvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus V. B. sveikata, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę teisingai įvertino nuteistojo padarytos veikos aplinkybes. Nuteistasis vairavo automobilį neblaivus. L. I. padaryta veika yra pavojinga. Veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokia veika kėsinamasi į konkrečius valstybės saugomus teisinius gėrius. Būtent materiali sąvoka leidžia atsakyti į klausimą, kodėl vienos ar kitos veikos baudžiamajame įstatyme yra pripažįstamos nusikaltimu. Toks asmens elgesys, nesant padarinių, būtų vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Kolegijos nuomone, jei ir nekiltų padariniai – nesunkus kito žmogaus sveikatos sužalojimas – L. I. veiksmai būtų vertinami pagal ATPK ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų privalomas. Todėl L. I. uždraudimas naudotis specialia teise – t. y. teise vairuoti kelių transporto, oro ar vandens transporto priemones – yra pritaikytas teisėtai.

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir teisingai paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, todėl įstatyminio pagrindo keisti nuosprendį nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. I. apeliacinį skundą atmesti.