Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-3638-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-3638-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02107-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3638-426/2014Proceso Nr. 3-61-3-02107-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1.; 1.6.6.1.; 6.8; 74.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-03-14 sprendimą Nr. (6.5)I-2405; 2) priteisti iš Valdybos pareiškėjai neišmokėta 18 519,45 Lt senatvės pensijos dalį ir 3 458,68 Lt nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį (b. l. 1–2, 54–55). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo Valdybai padavimo terminą.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjai buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta paskirta senatvės pensija. Pažymi, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų iš viso susidarė 18 519,45 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka, taip pat 3 458,68 Lt nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoka.

Pažymi, kad dėl pensijų sumažinimo kreipėsi į Valdybos Klaipėdos skyrių, o jos prašymą išnagrinėjo Valdyba, kuri 2014-03-14 sprendimu šį prašymą atmetė, konstatavusi, jog yra praleistas 3 metų skundo padavimo terminas.

A. K. nurodo, kad minėto termino ji nėra praleidusi, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatos negali būti taikomos, nes jos pensija buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Pagrįsdama prašymą dėl termino atnaujinimo A. K. nurodė, kad skundas Valdybos skyriui buvo pateiktas 2014-02-03. Būtent ši data laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą data. Nurodo, kad Valdyba skundžiamame sprendime išreiškė valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo iš esmės, nes pažymėjo, kad skundas paduotas praleidus jo pateikimo terminą. Taigi, pareiškėjos teigimu, ikiteisminė skundo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta.

Taip pat tvirtina, kad Valdyba, prieš priimdama sprendimą atsisakyti nagrinėti jos pateikta skundą, vadovaudamasi Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20, 31 p., privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo pateikimo praleidimo priežastis, ir tik tokių priežasčių pareiškėjai nenurodžius, galėjo būti priimtas sprendimas neatnaujinti skundo padavimo termino ir skundas paliktas nenagrinėtas. Pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių Valdybos 2014-03-14 sprendimas nelaikytinas teisėtu ir todėl naikintinas.

Pareiškėjos teigimu, po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ji įgijo teisėtą lūkestį, kad valstybė nustatys pensijos nepriemokų kompensavimo mechanizmą. Nurodo, kad jos pažeistos teisės turi būti ginamos realiai, o ne formaliai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė bylą dalyje dėl reikalavimo atnaujinti skundo Valdybai pateikimo terminą nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–70). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, o nuo 2010 m. ir Laikinuoju įstatymu. Iki 2013-01-01 galiojusioje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Šio straipsnio 2 d. buvo nustatyta, kad Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų pensija – 2010 m. vasario mėnesį. Taigi, pareiškėja apie tai, kad jai mokamos ne viso dydžio paskirtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos atitinkamai sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio ir vasario mėnesiais.

Šalies argumentai

Pareiškėja, prašydama įpareigoti Valdybos skyrių išmokėti jai 2010–2011 metais negautų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalis, į Valdybą su skundu kreipėsi 2014-02-03, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Valdyba 2014-03-14 sprendimu, vadovaudamasi Taisyklių 31 p., atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad iki 2014-03-24 ji gali pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. nurodyti svarbias aplinkybes, dėl kurių ji per 3 metus negalėjo apskųsti Valdybos skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais priimtų sprendimų. Tokiu atveju, skundo nagrinėjimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėja nepateikė Valdybai įrodymų, jog yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pažymi, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kai šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją turi spręsti Valdyba (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Valdybos direktorius ar jo pavaduotojas), iš esmės prašo, jog teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 58–61) su skundu nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės Valdybos pateiktame atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad A. K. paskirtos socialinio draudimo senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nuo 2010-01-01 buvo apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 10–11, 19–22).

Pareiškėja 2014-02-03 kreipėsi į Valdybos Klaipėdos skyrių su prašymu išmokėti neteisėtai 2010–2012 m. neišmokėtas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos (b. l. 30).

Valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-02-10 raštu pareiškėja informuota, kad jos prašymas dėl pensijos nepriemokų perduotas nagrinėti Valdybai (b. l. 7–9). Minėtame rašte taip pat pateikti detalūs apskaičiavimai apie pareiškėjai neišmokėtas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalis.

Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2014-03-14 sprendimu Nr. (6.5)I-240 skundą nagrinėti atsisakė, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 str. nustatytas 3 metų terminas. Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad iki 2014-03-24 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus svarstomas iš naujo (b. l. 3–5).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Valdybos 2014-03-14 sprendimą, atnaujinti terminą skundui pateikti bei įpareigoti išmokėti pareiškėjai jos prašomą pensijos nepriemoką pagrįstumo bei teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Sprendžiant A. K. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Fondo valdybos 2014-03-14 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis adm. b. Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Pagal Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. perskaičiuota pirma pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., o taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. pirma perskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų pensija išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Skundas dėl pensijos nepriemokos Valdybos skyriui pateiktas 2014-02-03, t. y. gerokai praleidus Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama aptartų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis adm. b. Nr. A143-816/2014 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad, nors pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, nėra pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013).

Kaip minėta, Valdybos 2014-03-14 sprendimu pareiškėjai buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, pagrindžiančius termino skundui paduoti praleidimo priežastis (b. l. 3–5). Tačiau pareiškėja Valdybai jokių įrodymų, kurie galėtų būti vertinami sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, neteikė.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nepripažintinos svarbiomis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, o prašymas dėl pensijos nepriemokos Fondo valdybos skyriui buvo pateiktas tik 2014-02-03, t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Taigi, pareiškėja net ir po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo nepateisinamai ilgai delsė kreiptis ginčo klausimais į Valdybą, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl pripažintina, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valdybos 2014-03-14 sprendimu pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai, o prašymas atnaujinti skundo Valdybai pateikimo terminą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus išmokėti A. K. jos nurodytas pensijines nepriemokas, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Valdybos 2014-03-14 sprendimą atžvilgiu. Be to, kaip minėta, reikalavimas dėl pensijos dalies priteisimo gali būti reiškiamas tik tada, kai toks ginčas yra iš esmės išnagrinėtas įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka.

Teismui konstatavus, kad skundžiamu Valdybos 2014-03-14 sprendimu pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai, t. y. pareiškėjos keliamas ginčas neišnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė