Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2023-06-25 iš Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) esančio buto buvo užlietos žemiau esančios patalpos, adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl 2023-06-25 apliejimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 605 Eur dydžio draudimo išmoką už aplietų patalpų remontą. Nuostolio suma paskaičiuota 2023-06-27 remonto sąmatoje ZA67-SK12/2. Sąmata sudaryta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokant išmoką, iš 645 Eur nuostolio sumos buvo išskaičiuota draudimo sutartyje numatyta 40 Eur besąlyginė išskaita (645 – 40 = 605). Įvertinus patalpų nusidėvėjimą, reikalavimas teikiamas dėl 575,00 Eur žalos atlyginimo (605 – 30 Eur nusidėvėjimas). Išmokėjusi išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis). Draudėja draudikui pranešdama apie žalą nurodė: „ Kaimynai iš 7 aukšto, 28 buto užpylė butą. Koridoriuje, kai vakar apie 17.30 val. grįžau namo, radau apsemtas vandeniu grindis (parketą), šlapią kiliminį taką, nuo lubų lašėjo vanduo. Iš kaimynų sužinojau, kad užpylė iš skalbimo mašinos.“. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu buto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), savininkas pagal VĮ Registrų centras duomenis buvo E. Š.. Įvykio dieną bendri pastato tinklai buvo tvarkingi, užpylimas buvo momentinis. Esant vamzdyno defektui, užpylimai būtų pastovūs, nes bendrų vamzdynų remontas atliktas nebuvo, tačiau vanduo nustojo bėgti savaime. Žalą privalo atlyginti valdytojas to buto, iš kurio liejosi vanduo. Šis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, jei įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, už kurias buto valdytojas nėra atsakingas. E. Š., būdamas buto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), savininku privalėjo prižiūrėti visų jos valdomos patalpos įrenginių būklę ir jais naudotis taip, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Savininkas yra atsakingas ir už kitų jo patalpų valdytojų neatsargiais veiksmais ar santechninių įrenginių nepriežiūra padarytą žalą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ pažyma, E. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašu po E. Š. mirties jo turto niekas nepaveldėjo. Remiantis LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p. ir 3p., paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba jeigu įpėdiniai nepriima palikimo. Valstybė negali atsisakyti priimti šį palikimą (žinojimas ar nežinojimas apie kreditorius niekaip neįtakoja valstybės sprendimo priimti palikimą). Kadangi E. Š. palikimas nebuvo priimtas, turtą paveldi Lietuvos Respublika. Palikėjas turėjo nekilnojamąjį turtą, dėl to palikimo priėmimo klausimus sprendžia valstybės atstovas VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas šios kategorijos teisminėse bylose atstovauja valstybę. AB „Lietuvos draudimas“ nepareiškė kreditorinio reikalavimo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dėl svarbių priežasčių: a) Ieškovė reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį įgijo tik išmokėjusi draudimo išmoką- 2023 06 28; b) Ieškovė 2023 06 29 pateikė E. Š. pretenziją dėl žalos atlyginimo; c) E. Š. skolos išieškojimas buvo perduotas Ieškovės ikiteisminio skolų išieškojimo partneriui UAB Skolų rizikos sprendimai, iš kurių buvo gauta informacija apie skolininko mirtį ir būtinumą laukti turto paveldėtojų; d) 2024 04 19 pateikta pretenzija VĮ Turto bankas, kuri 2024-05-07 informavo Ieškovę apie tai, kad VĮ Turto bankas inicijavo paveldėjimo bylos užvedimą ir kad informuos ieškovę, kai bus gautas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė, kaip kreditorius, veikė aktyviai ir sąžiningai, siekdama pareikšti kreditorinius reikalavimus bei įgyvendinti savo reikalavimo teisę, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių per įstatymų nustatytą terminą to nepavyko padaryti. Palikimą priėmusi valstybė bet kokiu atsako priimto palikimo vertės ribose. Sprendžiant praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimus turi būti atsižvelgta ir į tai, ar įpėdinis apie kreditorinių reikalavimų dydį sužinojo prieš priimdamas palikimą ir kokią įtaką palikimą priėmusiam asmeniui turi kreditorinio reikalavimo termino praleidimas. VĮ Turto bankas buvo informuota iki palikimo priėmimo apie skolininko skolą ir termino praleidimas neturi įtakos, nes valstybė yra atsakinga tik paveldėto turto ribose ir termino praleidimas neįtakojo jos teisių ir pareigų apimties.

3. Atsakovė prašo žalą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybės paveldėto E. Š. turto vertės sumoje. Atsakovė nurodė, kad priteistina 575,00 Eur žala susidariusi dėl palikėjo E. Š. galimai kaltų veiksmų 2023 m. birželio 25 d. draudiminiame įvykyje, kada Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) esančio buto buvo užlietos žemiau esančios patalpos, adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Nurodyto įvykio metu palikėjas E. Š. buvo gyvas, kaip savininkas naudojosi butu, tikėtina, dėl jo veiksmų buvo užlietas žemiau esantis butas, todėl laikytina, kad ši prievolė yra atsiradusi iki palikėjo mirties ir valstybė atsako paveldėto turto vertės ribose. Pažymėjo, kad turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Todėl turto tikroji vertė yra teisės aktų nustatyta tvarka už realizuotą turtą gauta pinigų suma. Ši nuostata ypač aktuali parduodant valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nes nuo jo apskaitymo iki pardavimo praeina atitinkamas šio turto pardavimo procedūroms įforminti ir atlikti reikalingas laikotarpis, per kurį gali pasikeisti (ir dažnai pasikeičia) jo vertė. Vadinasi, atsakyti už palikėjo skolas valstybė gali tik realizavus turtą. Tik tokiu būdu yra realizuojama įstatymo nuostata, jog valstybė atsakys už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kol turtas nėra realizuotas, nėra aiški kokia suma bus gauta realizavus valstybės paveldėtą turtą. Taigi, akivaizdu, jog teismo sprendimą atsakovas galės vykdyti tik tuomet, kada paveldėtas turtas bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka ir bus žinoma pinigų suma sumokėta už parduotą turtą.