Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui A. B. (A. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G., būdamas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešęs apie I. A. Š. (I. A. Š.) ir A. B. darbo pradžią, leido pagalbiniais darbuotojais dirbti (ruošti pagrindą trinkelėms kloti, lyginti žemę): I. A. Š. statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos mėnesio (apie dvidešimt dienų) ir A. B. statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2019 m. liepos mėnesio pradžios (ne mažiau kaip penkias dienas).

Be to, A. G., būdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. balandžio 29 d. administraciniu nurodymu baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 2019 m. gegužės – liepos mėnesiais, pakartotinai statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus – klojo trinkeles, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje bei 35 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo 4 punkte nustatyta tvarka apie vykdomą individualią veiklą neinformavęs mokesčių administratoriaus ir neįgijęs verslo liudijimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu A. G. parodė turėjęs penkiasdešimt procentų UAB „G.“ akcijų. Praeitais metais minėta įmonė gavo užsakymą kloti trinkeles (duomenys neskelbtini). Vėliau jis su šia įmone nebebuvo susijęs, tačiau nutarė pabaigti darbus pas tuos pačius užsakovus. Jis su užsakovais bendravo pakankamai ilgai ir dirbo kaip fizinis asmuo, nors verslo liudijimo neturėjo. Šiuo metu verslo liudijimą jis turi. Jis dirbo dviejuose objektuose, dėl kurių prisipažįsta pilnai. Su I. A. Š. jis susipažino per pastarojo brolį, bet to, I. A. Š. brolis prašė jį priimti padirbėti. I. A. Š. jam padėdavo atlikti įvairius darbus, dirbo 2019 metų liepą, apie mėnesį laiko. A. B. dirbo tuose pačiuose statybų objektuose su savo patėviu, vėliau, neturėdamas darbo, padirbėjo pas jį. A. B. su juo dirbo porą dienų (duomenys neskelbtini). Jis nei vienam iš nurodytų darbuotojų nežadėjo sudaryti darbo sutarčių. Jis savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, jis sutiktų dirbti viešuosius darbus.

2019 m. spalio 4 d. rašytiniame paaiškinime A. G. nurodė, kad su I. susipažino per jo brolį M., kuris paprašė duoti darbo I. Jis turėjo nebaigtų tvarkyti UAB „G.“ statybos objektų (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, kur buvo nebaigti aplinkos tvarkymo darbai ir įvairūs pataisymai. Jie susitarė, kad I. padės jam kai galės, o jis atsiskaitys pagal padarytus darbus, jų kiekį ir sudėtingumą. I. dažnai prašydavo pamokyti jį dirbti, todėl jie sutarė, kad už mokymąsi jis I. negalės mokėti pinigų, bet visada padės. I. jam padėjo kaip draugui, padėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jis niekam už tai nebuvo skolingas. Jis statybų objektuose dirbo kaip UAB „G.“ direktorius. Jis su V. buvo susitaręs atlikti tam tikrus darbus. Kartu su V. buvo ir pastarojo posūnis A. V. pats sprendė, kaip atlikti darbus, o už V. atliktą darbą jis atsiskaitydavo. Jis A. jokių nurodymų nedavė, nežinojo, kiek jam metų, su pastaruoju dėl atsiskaitymo nesitarė.

2019 m. spalio 28 d. rašytiniame paaiškinime A. G. nurodė prisipažįstantis, jog nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), jis dirbo neturėdamas verslo liudijimo. Taip pat jis prisipažįsta įdarbinęs I. ir A., žinodamas, jog jie yra nepilnamečiai. Su pažeidimu jis sutinka, dėl savo veiksmų gailisi.

2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešime I. A. Š. nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. A. G. pasiūlė jam trinkelių klojimo darbą, buvo sutartas 40 eurų dieninis atlygis, tačiau, nors A. G. žadėjo pasirašyti darbo sutartį, to nepadarė, be to, už atliktus darbus nesumokėjo 790 eurų atlygio (b. l. 6).

2019 m. rugpjūčio 29 d. rašytiniame paaiškinime I. A. Š. papildomai nurodė, jog 2019 m. birželio 22 d. 07.00 val. jis atvyko prie A. G. namų, A. G. jį nuvežė į statybų objektą, esantį (duomenys neskelbtini). A. G. davė darbo priemones ir paaiškino, kokius darbus jis su kitu darbuotoju E. turės atlikti. Tądien jie dirbo nuo 08.00 val. iki 19.00 val. Vėliau jis dirbo kitame statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kasdien dirbdavo maždaug nuo 08.30 val. iki 20.30 val., kartais tekdavo dirbti net iki 03.00 val. nakties. Taip jis dirbo apie 25 dienas (b. l. 7, 8).

2019 m. spalio 7 d. rašytiniame paaiškinime I. A. Š. nurodė, kad jam 2019 m. spalio 5 d. paskambino A. G. ir pasiūlė susitikti, o susitikimo metu A. G. jam pasakė, kad jo uždirbtus pinigus atiduos tik tokiu atveju, jei jis atsiims savo pareiškimą. A. G. taip pat prašė, kad jis pameluotų A. G. padėjęs nemokamai, o ne dirbęs pas jį atlygintinai (b. l. 9).

2019 m. rugsėjo 3 d. rašytiniame paaiškinime A. M. (A. M.) nurodė, kad 2018 metų rudenį pažįstamas E. jam pasiūlė dirbti pas A. G., kuris jam įformino verslo liudijimą ir sveikatos draudimą. I.as A. Š. pas A. G. dirbo 2019 metais. Kiek žino, A. G. nepilnai atsiskaitė tiek su I. A. Š., tiek su juo (b. l. 10).

2019 m. rugsėjo 17 d. rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, kad su A. G. jis susipažino per patėvį, kuris sužinojo, kad A. G. reikalingi plytelių klojėjai, todėl patėvis pasiūlė jam padirbėti. Jis su A. G. sutarė, kad A. G. jam už dieną mokės 20 eurų. A. G. jam davė darbo įrankius, nurodė kokius darbus reikės dirbti. Buvo sutarta, kad A. G. jį aprūpins darbo įrankiais, nurodys darbo valandas. Pirmasis statybų objektas buvo Pilaitės mikrorajone. Prieš pradėdamas dirbti jis A. G. pasakė, kad jam yra tik keturiolika metų. Pirmą dieną jis dirbo nuo 09.00 val. iki 20.00 val. A. G. jį vis patikrindavo ir nurodydavo, ką konkrečiai daryti. Dvi arba tris dienas jis dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kitas tris dienas jis dirbo kitame statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį atvažiuodavo autobusu. Šiame objekte jis dirbo su patėviu. Jis ruošė pagrindą trinkelių klojimui ir klojo trinkeles. Darbo pradžia buvo apie 10.00 val., pabaiga apie 17.00 arba 18.00 val. A. G. už darbą jam liko skolingas 120 eurų.

2019 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. mama jam perdavė 120 eurų, kuriuos davė A. G. (b. l. 12).

2019 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime E. B. nurodė, kad jos sūnus A. B. ieškojo vasarai darbo, todėl jos sugyventinis V. Č. (V. Č.) pasiūlė padirbėti pas pažįstamą S. (A. G.). Sūnus grįžęs po darbo pirmą dieną pasakojo, kad vežiojo smėlį ir padėjo su trinkelėmis. Dėl darbo užmokesčio sūnus tarėsi su A. G. ir dirbo neoficialiai. Iš pradžių A. G. neatsiskaitė su jos sūnumi, bet 2019 m. rugsėjo 20 d. A. G. paskambino jos sugyventiniui ir vėliau, susitikus prie parduotuvės, jai perdavė 120 eurų už sūnaus darbą (b. l. 13).

2019 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime V. Č. nurodė, kad A. G. buvo jo bendradarbis. Jo sugyventinės sūnus A. B. norėjo užsidirbti, o jis žinojo, kad A. G. turi savo įmonę, todėl pastarojo jis pasiteiravo, ar šis turėtų darbo A. B. A. G. atsakė teigiamai. Jis pasakė, kad A. B. yra nepilnametis, tada A. G. nurodė, jog turi lengvo darbo. A. B. pas A. G. dirbo apie savaitę laiko pagalbiniu statybose. A. G. už atliktus darbus neatsiskaitė, bet po kiek laiko A. B. užmokestį perdavė pastarojo motinai (b. l. 14).

2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame paaiškinime UAB „I.“ direktorius A. B. nurodė, kad siekiant užbaigti statybos darbus, kurie buvo vykdomi (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama įmonė pasirašė sutartį su V. G. (V. G.) dėl lauko trinkelių ir kitų darbų atlikimo. Būdamas objekte jis matė V. G. klojantį trinkeles. Statybų objekte buvo ir kitų darbuotojų, tačiau jis nežino, ar tie darbuotojai dirbo su V. G. (b. l. 16).

A. B. pateikė 2019 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutarties, pasirašytos tarp UAB „C.“ ir V. G., taip pat priedų bei sąskaitų – faktūrų kopijas (b. l. 17-34).

2019 m. spalio 2 d. rašytiniame paaiškinime R. K. nurodė, kad dėl darbų statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 metais buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „G.“. Tuo metu UAB „G.“ dirbo A. G. Pasirašant sutartį darbai buvo derinami būtent su A. G. ir įmonės direktoriumi D. K. Darbas buvo atliktas su defektais, todėl jis susisiekė su V. G. ir liepė ištaisyti defektus. Jis matė, kad darbus atlikinėjo V., A. ir kiti darbuotojai, kurie atliko pagalbinius darbus (b. l. 35, 36).

R. K. pateikė 2019 m. rugsėjo 7 d. statybos subrangos sutarties, pasirašytos tarp UAB „L.“ ir UAB „G.“, bei sąskaitų – faktūrų kopijas (b. l. 37-43).

2019 m. spalio 3 d. rašytiniame paaiškinime V. G. nurodė, kad statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis dirbo vienas, tačiau jam padėjo jo sūnus, E., V. su posūniu ir I. Dėl pagalbinių darbuotojų darbo statybų objekte ir apmokėjimo darbuotojai tarėsi su jo sūnumi A. G. Su visais dirbusiais asmenimis jis atsiskaitė per sūnų (b. l. 47).

Išraše iš VSDFV duomenų bazės nurodyta, kad I.as A. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. niekur nedirbo (b. l. 51).

Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, jog A. G. nuo 2018 m. kovo 12 d. nedirba (b. l. 53).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašo duomenimis, A. G. verslo liudijimas paskutinį kartą buvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 27 d., verslo liudijimo galiojimas pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d. (b. l. 54-57).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. G., būdamas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios VSDFV teritoriniam skyriui nepranešęs apie I. A. Š. ir A. B. darbo pradžią, leido pagalbiniais darbuotojais dirbti (ruošti pagrindą trinkelėms kloti, lyginti žemę): I. A. Š. statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos mėnesio (apie dvidešimt dienų) ir A. B. statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2019 m. liepos mėnesio pradžios (ne mažiau kaip penkias dienas). Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. G., būdamas VMI 2019 m. balandžio 29 d. administraciniu nurodymu baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 2019 m. gegužės – liepos mėnesiais, pakartotinai statybų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus – klojo trinkeles, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje bei 35 straipsnio 2 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo 4 punkte nustatyta tvarka apie vykdomą individualią veiklą neinformavęs mokesčių administratoriaus ir neįgijęs verslo liudijimo.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. G. veikla atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, taigi A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 26 straipsnyje numatyta, jog fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintų taisyklių dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo 4 punkte numatyta, jog nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas), pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. G. nustatyta tvarka apie vykdomą individualią veiklą neinformavo mokesčių administratoriaus ir dirbo neįgijęs verslo liudijimo, be to, tokį nusižengimą įvykdė būdamas baustas už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, taigi A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. G. skirtinos minimalių ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje bei ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų dydžių administracinės nuobaudos - baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. G. skirtina nuo vieno tūkstančio eurų dydžio bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. G. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant ir A. G. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda.

Teismo posėdžio A. G. paprašė skirti jam viešuosius darbus, kadangi jis neturi piniginių lėšų sumokėti baudoms. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos, taigi A. G. skirtina administracinė nuobauda - vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda keistina į administracinę nuobaudą – 220 valandų viešuosius darbus, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per šešis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. G. (A. G.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.

Pripažinti A. G. (A. G.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. G. (A. G.) skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą, kurią pakeisti į 220 valandų viešuosius darbus, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per šešis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. G. (A. G.), kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda. Pakartotinai bauda viešaisiais darbais nekeičiama. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali savo nutarimu pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas savo nutarimu pakeičia neatliktus viešuosius darbus bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.