- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-3074-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35644-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- UAB GINOTA
- Atsakovas
- UAB „Minorida“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, priimdama sprendimą už akių, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB GINOTA ieškinį atsakovui UAB „Minorida“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, defektų šalinimo išlaidų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atsakovo atliktą vienašalį 2019 m. gegužės 2 d. rangos sutarties Nr. GNT-19/05/02 nutraukimą pripažinti neteisėtu, ieškovui iš atsakovo priteisti 20 617,10 EUR, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 5 d. sutartimi Nr. 4.23-18/6 dėl antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo rangos darbų, sudaryta su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“, įsipareigojo: 1) Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje suprojektuoti ir įrengti 34 konteinerių aikšteles su 136 vnt. požeminių konteinerių; 2) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje suprojektuoti ir įrengti 19 konteinerių aikštelių su 76 vnt. požeminių konteinerių; 3) Pagėgių rajono savivaldybės teritorijoje suprojektuoti ir įrengti 5 konteinerių aikšteles su 20 vnt. požeminių konteinerių; 4) Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje suprojektuoti ir įrengti 19 konteinerių aikštelių su 76 vnt. požeminių konteinerių; 5) Plungės raj. savivaldybės teritorijoje suprojektuoti ir įrengti 60 konteinerių aikštelių su 206 vnt. konteinerių. Daliai aukščiau nurodytų darbų atlikti ieškovas samdė atsakovą UAB „Minorida“. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Minorida“ buvo pasirašyta 2019 m. gegužės 2 d. rangos sutartis Nr. GNT-19/05/02 (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ir perduoti sutarties Priede Nr. 2 numatytus darbus. Pagal prie Rangos sutarties pridėtas technines sąlygas ir lokalines sąmatas matyti, jog atsakovas: 1) Jurbarke turėjo įrengti 19 aikštelių su 76 požeminiais konteineriais; 2) Plungės raj. įrengti 60 konteinerių aikštelių. Rangos sutarties 1 punkte įtvirtinta subrangovo (UAB „Minorida“) prievolė darbus atlikti, kaip tai numatyta STR, bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Atsakovas, vykdydamas Rangos sutartį, atliko dalį darbų Jurbarke, t. y. atliko konteinerių įrengimo darbus penkiolikoje aikštelių. Netrukus po darbų užbaigimo pradėjo ryškėti atsakovo atliktų darbų trūkumai – dalyje įrengtų konteinerių aikštelių atsirado ženklūs nelygumai ir įgriuvos, t. y. aplink konteinerius įrengta trinkelių danga susmego, atsirado duobės, dalis konteinerių įrengtų ne pagal technologiją. Iš defektų pobūdžio buvo galima spręsti, jog atsakovas nesilaikė konteinerių įrengimo (montavimo) schemos, t. y. neįvykdė žemės darbų atlikimo ir kitų reikalavimų. Apie pastebėtus defektus ieškovas informavo atsakovą raštu nurodydamas, jog dėl netinkamai užpiltos duobės naudojant netinkamą gruntą arba grunto netankinant aikštelėse Jurbarke atsirado defektai. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus (nuotraukas iš kelių aikštelių) ir pareikalavo, jog atsakovas per 7 kalendorines dienas defektus ištaisytų. Atsakovas į ieškovo pretenzijas nereagavo ir jokių defektų šalinimo darbų nesiėmė. 2019 m. liepos 22 d. laišku atsakovas ieškovui nurodė, jog sutartį nutraukia. Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. laišku atsakovą informavo, jog Rangos sutartį nutraukia. Taip pat informavo, jog defektų šalinimui bus pasitelkiami tretieji asmenys ir pareikalavo sumokėti Rangos sutartyje nurodytą baudą, kuri sudaro 12 389,10 EUR (t. y. 10 proc. Rangos sutarties kainos be PVM). Atsakovas vykdė viešos paskirties objekto įrengimą, todėl paaiškėjus darbų defektams kilo visuomenės pasipiktinimas, ieškovas privalėjo kuo skubiau imtis defektų šalinimo. Atsakovui atsisakant vykdyti Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl defektų šalinimo, ieškovas jų ištaisymui samdė trečiąjį asmenį UAB „Pagranda“. Tarp ieškovo ir UAB „Pagranda“ buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartis dėl konteinerių aikštelių Jurbarko mieste defektų šalinimo darbų. Vykdant defektų šalinimo darbus pasitvirtino, jog defektai atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų konteinerių įkasimo darbų, t. y. užkasant konteinerius buvo naudojamas netinkamas gruntas, sluoksnis nesutankintas, dėl to atsirado įgriuvos. Trečiajam asmeniui atlikus darbus, ieškovas defektų šalinimui patyrė 8 228 EUR su PVM išlaidas.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. sausio 27 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir teismo pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2019 m. gegužės 2 d. sudarė Rangos sutartį Nr. GNT-19/05/02, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti ir perduoti bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o ieškovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovui sutarties kainą. Atsakovas Jurbarke turėjo įrengti 19 aikštelių su 76 požeminiais konteineriais bei Plungės rajone įrengti 60 konteinerių aikštelių. Po darbų užbaigimo, pradėjo ryškėti atsakovo atliktų darbų trūkumai – dalyje įrengtų konteinerių aikštelių atsirado ženklūs nelygumai ir įgriuvos. Apie pastebėtus defektus 2019 m. liepos 17 d. ieškovas informavo atsakovą raštu nurodydamas, jog aikštelėse Jurbarke atsirado defektai. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir pareikalavo, jog atsakovas per 7 kalendorines dienas defektus ištaisytų. Atsakovas į ieškovo pretenzijas nereagavo. 2019 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu atsakovas ieškovui pranešė, jog sutartį nutraukia. Minėtame laiške atsakovas teigia, jog sutartį nutraukia dėl ieškovo nemokumo, projekto vadovo neatsakingumo, projektų nepateikimo laiku, trūkstančios informacijos nepateikimo, ieškovo priimtų neteisingų sprendimų pasekmių, dokumentų klastojimo (e. b. l. 40).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Vertindamas vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, teismas turi analizuoti visas sutarties sąlygas, aiškintis sutarties šalių ketinimus, derybas, sąžiningumą tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir vykdant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
Šalių sudarytos sutarties 6.8 punkte nustatyta: „genrangovui tik dėl nuo jo priklausančių aplinkybių uždelsus apmokėti subrangovui už atliktus darbus ilgiau kaip 35 (trisdešimt penkias) dienas nuo sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose numatytų terminų, subrangovas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, apie tai raštu prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informavęs genrangovą ir subrangovas turi teisę pareikalauti sumokėti 5 (penkių) proc. dydžio baudą, skaičiuojant nuo neapmokėtos sumos.“ Kitų atvejų, kada atsakovas (sutartyje vadinamas „subrangovu“) turi teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį Nr. GNT-19/05/02 šalys sutartyje nenustatė. Kaip minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl vienašalis jos nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Šiuo atveju atsakovas atsiliepimo nepateikė, nepaneigė ieškovo teiginių, kad vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas bei nenumatytas šalių sudarytoje sutartyje (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kad atsakovo vienašalis sutarties nutraukimas buvo atliktas sutarties šalių sudarytos sutarties 6.8 punkte numatytu pagrindu arba ieškovo įvykdytu esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), teismas sprendžia, jog atsakovas neįgijo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl vienašalis sutarties nutraukimas pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.217 straipsnio 4, 5 dalys).
Šalių sudarytos sutarties 4.14 punktas įtvirtina atsakovo pareigą savo sąskaita ir rizika pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus ir (ar) defektus per ieškovo nustatytus protingus terminus (e. b. l. 8). CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Remiantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad tam, jog būtų ištaisyti atsakovo atliktų statybos darbų defektai, ieškovas turėjo samdyti trečiąjį asmenį (UAB „Pagranda“) ir dėl to patyrė papildomų išlaidų (e. b. l. 55-57), ieškovo reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovui 8 228 EUR defektų šalinimo išlaidas iš atsakovo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.258 straipsnio 5 dalis).
Pagal šalių sudarytos sutarties 6.6 punktą, „jei subrangovas, nepaisydamas savalaikio ir pagrįsto genrangovo raštiško įspėjimo pagal abiejų šalių susitarimą nepakeičia darbų atlikimo būdo, terminų ir nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamų darbų kokybei ir tinkamumui, genrangovas turi teisę nutraukti sutartį ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal nebaigtų darbų suderinimo aktą. Subrangovas šiuo atveju įsipareigoja atlyginti genrangovo dėl to patirtus nuostolius, kurie šalių susitarimu yra lygūs 10 (dešimt) proc. nuo sutarties kainos.“ Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis sutarties 6.4 ir 6.6 punktais, 2019 m. liepos 24 d. raštu informavo atsakovą, jog vienašališkai nutraukia sutartį (e. b. l. 43). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 12 389,10 EUR dydžio nuostolių priteisimo tenkintinas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą yra mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 617,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 539 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis) bei 750 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 5,58 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB GINOTA ieškinį atsakovui UAB „Minorida“ tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovo UAB „Minorida“, j. a. k. 305130470, atliktą vienašalį 2019 m. gegužės 2 d. Rangos sutarties Nr. GNT-19/05/02 nutraukimą negaliojančiu.
Priteisti ieškovui UAB GINOTA, j. a. k. 302872979, 8 228 EUR (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) defektų šalinimo išlaidas, 12 389,10 EUR (dvylikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 10 ct) nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 617,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 289 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Minorida“, j. a. k. 305130470.
Priteisti iš atsakovo UAB „Minorida“, j. a. k. 305130470, 5,58 EUR (penkių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.