Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2A-153-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2A-153-275/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Čėsnienė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
individualios įmonės „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Diessman Freight“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-153-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01178-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10; 2.6.26; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Giedrės Čėsnienės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Diessman Freight“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diessman Freight“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė IĮ „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Diessman Freight“ 12 454,00 Eur skolą, 40,00 Eur išmoką už išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 19 d. pasirašė vienkartines krovinio pervežimo sutartis Nr. DY0302, Nr. DY1026 ir Nr. DY1594, pagal kurias ieškovė IĮ „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“ įsipareigojo nuvežti krovinius į sutartas vietas bei numatytais terminais, o atsakovė UAB „Diessman Freight“ atsiskaityti per 35 kalendorines dienas po PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo datos. Atsakovės kroviniai buvo pristatyti sutartu laiku ir atsakovė ieškovei dėl krovinių pervežimo paslaugų jokių pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 738, 4100,00 Eur sumai, kurią ji turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 851, 4177,00 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti iki 2018 m. lapkričio 16 d., ir 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 927, 4177,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. gruodžio 10 d. Tačiau atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir neapmokėjo nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų iki nurodytų terminų ir liko skolinga ieškovei 12 454,00 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Diessman Freight“ su ieškovės reikalavimais nesutiko.

4. Nurodė, kad patvirtina, kad su ieškove sudarė trys vienkartines pervežimo sutartis, tačiau ne dėl savo kaltės nėra įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, kadangi pati ieškovė iki šios dienos nėra pateikusi atsakovei CMR važtaraščių originalų. Atsakovė pažymėjo, kad vienkartinėse sutartyse šalys susitarė, kad apmokėjimo terminas yra 35 dienos po to, kai bus pateikta sąskaita, kvitas ir CMR originalas su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde ir parašu, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė iki šiol nėra pateikusi. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nepateikė tinkamą krovinių pervežimą patvirtinančių dokumentų, neatsirado ir atsakovės pareiga mokėti ieškovei pagal sudarytas sutartis. Taip pat atsakovė nurodė, kad jai kyla abejonių dėl teismui pateiktų CMR važtaraščių kopijų tikrumo, nes ieškovė pateikė prastos kokybės CMR važtaraščių kopijas, todėl prašė įpareigoti ieškovę pateikti į bylą visus ginčo CMR važtaraščių originalus. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir sąmoningai vilkina procesą bei didina proceso kaštus. Ieškovė po įvykdyto pervežimo siųsdavo atsakovei visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir CMR važtaraščių originalus. Šią aplinkybę patvirtina kurjerių tarnybos „Garant Post service“ raštas, kuriuo patvirtinama, kad atsakovė laiku ir tinkamai gavo ieškovės siųstus dokumentus, tame tarpe ir CMR važtaraščius. Be to minėtame rašte, nurodyta, kad ieškovės siųstus dokumentus gavo atsakovės darbuotojai A. S. ir R. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Diessman Freight“ 12 494,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (12 494,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 838,36 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės individualios įmonės „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“ naudai.

6. Teismas su atsakovės išdėstyta pozicija nesutiko. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama ieškinį pateikė CMR važtaraščių originalus, o vėliau pateikė ir CMR važtaraščių originalų vertimus. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji iki šiol nėra gavusi iš ieškovės CMR važtaraščių, neatitinka tikrovės. Ieškovė teismui pateikė kurjerių tarnybos „Garant Post service“ 2019 m. balandžio 19 d. raštą, kuriame nurodyta, kad siųstus dokumentus, t. y. CMR važtaraščius atsiėmė A. S. ir R. K., todėl pripažino, kad ieškovė pateikė atsakovei CMR važtaraščius. CMR konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Kaip minėta, pati atsakovė neneigė sudarytų su ieškove sutarčių fakto. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, kai tuo atveju atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi už suteiktas paslaugas.

7. Teismas nurodė, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi už jai suteiktas paslaugas su ieškove nėra, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 12 454,00 Eur skola.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (12 494,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliantė (atsakovė) UAB „Diessman Freight“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti iš esmės bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9.1 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą bei padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas gavo CMR važtaraščių originalus, dėl ko jam yra atsiradusi pareiga atlikti apmokėjimą už pervežimo paslaugas. Pažymėjo, kad visose vienkartinio pervežimo sutartyse tarp ieškovo ir atsakovo buvo aiškiai šalių buvo sutarta, kad „apmokėjimo terminas: 35 dienos po to, kai bus pateikta PVM sąskaita-faktūra ir važtaraščio originalas su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde ir parašu“. Tačiau atsakovas iš ieškovo CMR važtaraščių originalų negavo.

9.2 Apeliantas nurodė, kad iš ieškovo pateikto kurjerių tarnybos Garant Post Service rašto matyti tik tai, jog atsakovui 2018 m. gruodžio 3 d. bei 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pristatyta ieškovo adresuota korespondencija. Kokia konkrečiai korespondencija buvo pristatyta atsakovui nėra nurodoma. Atsakovas patvirtino, kad yra gavęs iš atsakovo PVM sąskaitas-faktūras, tačiau CMR važtaraščiai atsakovui nebuvo įteikti ar atsiųsti. Atitinkamai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kurjerių tarnybos raštas niekaip nepatvirtina, jog tarp siųstos korespondencijos buvo CMR važtaraščių originalai ir jie buvo atsakovui įteikti. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų CMR važtaraščių originalų įteikimą atsakovui taip pat nėra.

Atsiliepimas

9.3 Apelianto nuomone, buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 3 d. posėdyje. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą pateikti argumentus dėl galimai laiku atsakovui nepateiktų CMR važtaraščių bei įrodymus, kad jie buvo siųsti atsakovui. Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje taip pat nutarė nutarties kopijas išsiųsti šalims (jų atstovams). Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau susipažinus su bylos medžiaga, nutartis buvo išsiųsti tik ieškovo atstovei, o atsakovui dėl nesuprantamų priežasčių nutartis niekada nebuvo išsiųsta. Atitinkamai, atsakovui buvo užkirsta galimybė pateikti savo argumentus dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų bei įrodymų.

9.4 Apeliantas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jam kyla abejonių dėl teismui pateiktų CMR važtaraščių kopijų tikrumo, nes, pirma, kaip jau buvo minėta, ieškovas, pažeisdamas prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nepateikė CMR važtaraščių originalų ieškovui iki šios dienos. Antra, ieškovas šioje byloje tiek teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo, tiek teikdamas ieškinį ginčo teisena vengė pateikti savo reikalavimus tariamai pagrindžiančius įrodymus, t. y. savo iniciatyva nebuvo pridėjęs CMR važtaraščių kopijų, nors tai yra vienas iš pagrindinių dokumentų ir, akivaizdu, privalėjo būti ieškovo pateiktas Teismui. Tik Teismui nustačius trūkumus ir įpareigojus ieškovą juos pateikti, ieškovas pateikė prastos kokybės CMR važtaraščių kopijas, kas kelia abejonių dėl jų tikrumo. Todėl atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti į bylą ginčo CMR važtaraščių originalus (CPK 114 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ne tik netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovą pateikti CMR važtaraščių originalus, tačiau apskritai šio prašymo neišnagrinėjo. Teismo įpareigojimas pateikti CMR važtaraščių originalus bei ieškovo įvykdymas arba neįvykdymas šio įpareigojimo leistų operatyviai atsakyti į pagrindinį šioje byloje keliamą klausimą ir galbūt ginčą užbaigti taikos sutartimi.

10. Ieškovė IĮ „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti UAB „Diessman Freight“ apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą. Skirti UAB „Diessman Freight“ 2000,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant 1000,00 EUR ieškovui IĮ „SV TRANS Logistics Susarenko Valerij Pavlovič“. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.1 Pažymėjo, kad apelianto skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo procesinės arba materialinės teisės normų pažeidimų konstatavimui. Ieškovo vertinimu, apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui visiškai nepagrįstą ir formalų apeliacinį skundą tam, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas neįsiteisėtų ir neprasidėtų priverstinis vykdymas.

10.2 Nurodė, kad apeliantas visiškai neginčija jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ginču, patvirtina ir pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas pervežė apelianto naudai krovinius tarptautiniais maršrutais. Apeliantas neginčija fakto, kad gavo iš ieškovo dokumentus, tačiau nurodo, jog gavo tik PVM sąskaitas-faktūras, o CMR važtaraščių originalų negavo, todėl apeliantui nekilo pareiga mokėti ieškovui už atliktus pervežimus. Apeliantas analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir teismui pateiktame atsiliepime, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kokius būtent dokumentus gavo iš ieškovo, nepateikė (CPK 177 str. -178 str.). Aplinkybė, kad ieškovas atsiuntė apeliantui visus reikiamus dokumentus, tame tarpe ir CMR važtaraščių originalus, nėra apelianto paneigta bei nuginčyta.

10.3 Pažymėjo, kad apeliantas apeliaciniame skunde kelia CMR važtaraščių tikrumo klausimą. CPK 184 str. 1 d. nustatyta, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių dėl CMR važtaraščių suklastojimo, tačiau tik užsimena, jog turi įtarimų. Ieškovo vertinimu, tokie pasisakymai dėl įrodymų klastojimo yra tik Apelianto gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais argumentais ir elementaria logika.

10.4 Nurodė, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 5 str. 1 d. nustatyta, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją. Taigi, apeliantas, keldamas CMR važtaraščių tikrumo klausimą, turėjo pateikti teismui kitus CMR važtaraščių egzempliorius ir argumentuotai nurodyti, kokiu būdu ieškovas suklastojo teismui pateiktus CMR važtaraščius. Tačiau apeliantas tik deklaratyviai nurodė, jog turi abejonių dėl dokumentų tikrumo. Ieškovas yra pateikęs teismui CMR važtaraščius kartu su vertimais, todėl laikytina, jog apeliantas neįrodė versijos dėl galimo rašytinių įrodymų klastojimo.

10.5 Pažymėjo, kad net jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis ir nebuvo įteikta apeliantui, priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui tai neturi jokios įtakos, kadangi Apeliantas žinojo apie pradėtą procesą, teikė teismui procesinius dokumentus – prieštaravimus bei atsiliepimą, kuriame privalėjo išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir prieštaravimų, ir atsiliepimo ir apeliacinio skundo argumentai yra tapatūs – Apeliantas nurodo vienintelį argumentą, kad negavo iš Ieškovo CMR važtaraščių originalų.

10.6 Nurodė, kad apeliantui turi būti skirtina bauda už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Ieškovo vertinimu, apeliantas akivaizdžiai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovo žiniomis, apeliantas turi sunkumų su atsiskaitymu už atliktas paslaugas, todėl apeliantui yra naudinga, kad procesas šioje civilinėje byloje trūktų kuo ilgiau. Ieškovo vertinimu, apeliantui skirtina 2000,00 EUR bauda, skiriant 1000,00 EUR baudos dalį ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10 . Nustatyta, kad krovinio vienkartinio gabenimo sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir atsakovo, nurodyta, kad apmokėjimo terminas už krovinio gabenimą - 35 dienos po to, kai bus pateikta sąskaita, kvitas ir CMR originalas su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde ir parašu. Ginčas byloje kilo dėl aplinkybės, ar ieškovas pateikė po krovinio pristatymo atsakovui, užsakiusiam krovinio pervežimą, CMR vaštaraščių originalus. Apeliaciniame skunde atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą bei padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas gavo CMR važtaraščių originalus, nenurodo, kad pagal šalių susitarimą atsakovui apmokėti už paslaugą pareiga turėjo atsirasti tik gavus nurodytus dokumentus. Tai, kad ieškovui buvo numatyta pareiga pateikti nurodytus dokumentus, reikšminga aplinkybe byloje yra tai, ar ieškovas įrodė, jog jis pateikė dokumentus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, o atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi už suteiktas paslaugas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji iki šiol nėra gavusi iš ieškovės CMR važtaraščių, turėjo būti įrodyta, t. y. atsakovo pareiga buvo teikti įrodymus, kad ieškovo išsiųstuose dokumentuose per kurjerių tarnybą „Garant Post service“ , nebuvo visų, ieškovo nurodytų kaip išsiųstų, dokumentų. Tai, kad byloje ieškovas pateikė kurjerių tarnybos „Garant Post service“ 2019 m. balandžio 19 d. raštą, kuriame nurodyta, kad siųstus dokumentus, t. y. CMR važtaraščius atsiėmė A. S. ir R. K., reiškia, kad turėjo galimybę teikti įrodymus, kokius dokumentus gavo atsakovas, įrodyti savo teiginį, kad siuntoje nebuvo vieno iš ieškovo nurodytų kaip siųstų dokumentų. Vertinant atsakovo paaiškinimą, kad jis gavo tik PVM sąskaitas -faktūras, o CMR važtaraščių originalų negavo, atsižvelgtina ir į tai, kad nenustatyta ieškovo intereso nesiųsti visų turimų dokumentų atsakovui, kuriuos jis įsipareigojo pateikti, siekdamas gauti apmokėjimą už įvykdytą paslaugą. Labiau tikėtina ieškovo paaiškinimais, kad atsakovui buvo išsiųsti visi dokumentai, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti, o atsakovo paaiškinimai apie jų negavimą atmestini. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas suteikė paslaugą pagal atsakovo užsakymą ir to atsakovas neginčija, būtų pagrindu ieškovui reikalauti apmokėjimo už paslaugą. Ne ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad dėl tam tikrų priežasčių ieškovas negali pateikti atsakovui CMR važtaraščio originalo, tačiau užsakytą paslaugą atsakovas gavo, jam atsirastų pareiga apmokėti už užsakytus krovinių pervežimus, kai ginčo dėl įvykdyto pervežimo nėra.

11. Apeliantas nurodė, kad buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 3 d. posėdyje. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą pateikti argumentus dėl galimai laiku atsakovui nepateiktų CMR važtaraščių bei įrodymus, kad jie buvo siųsti atsakovui. Tai, kad teismas galimai neišsiuntė 2019 m. balandžio 10 d. nutarties atsakovui, nesudarė kliūčių jam teikti visus turimus įrodymus dėl aplinkybės, kokius dokumentus išsiuntė ieškovas atsakovui. Pateikdamas apeliacinį skundą, atsakovas turėjo galimybę prašyti priimti naujus įrodymus byloje, jei jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tokių prašymų atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jam atitinkamai buvo užkirsta galimybė pateikti savo argumentus dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų bei įrodymų, tačiau nenustatyta, kad būtų kliūčių tokius argumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui, kuris turi galimybę priimti ir vertinti naujus įrodymus, bei vertinti šalių teikiamus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo.

12 . Apelianto nurodyti argumentai, kad jam kyla abejonių dėl teismui pateiktų CMR važtaraščių kopijų tikrumo, nes ieškovas, pažeisdamas prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nepateikė CMR važtaraščių originalų ieškovui, atmestini dėl to, kad teigdamas apie abejones dėl važtaraščių kopijų tikrumo, nenurodo, kokia informacija, esanti važtaraščių kopijose, kelia abejonių ir turi būti patikrinta, reikalaujant originalų byloje. Teismui nustačius trūkumus ir įpareigojus ieškovą važtaraščius pateikti, ieškovas pateikė CMR važtaraščių kopijas, atsakovo prašymas teismui įpareigoti ieškovą pateikti į bylą ginčo CMR važtaraščių originalus , nėra pagrįstas, nenurodžius, kokia informacija, esanti kopijoje, kelia abejones, nėra pagrindo tenkinti prašymą, tokio prašymo tenkinimas tik užtęstų bylos nagrinėjimą, šio įrodymo reikalavimas nėra tikslingas. u

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Ieškovo vertinimu, apeliantas akivaizdžiai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovo žiniomis, apeliantas turi sunkumų su atsiskaitymu už atliktas paslaugas, todėl apeliantui yra naudinga, kad procesas šioje civilinėje byloje trūktų kuo ilgiau. Ieškovo vertinimu, apeliantui skirtina 2000,00 EUR bauda, skiriant 1000,00 EUR baudos dalį ieškovui. Tai, kad skundo padavimas naudingas atsakovui, nereiškia, kad toks veiksmas galėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesu. Duomenų, kad atsakovas nesąžiningai pareiškė apeliacinį skundą, t. y. nesiekdamas teismo sprendimo panaikinimo, nėra, todėl ieškovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėRita KisielienėDanutė Kutrienė