Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Nukentėjusysis J. R. parodė, kad dirbant pamainoje kartu su vyriausiąja patrule L. D. po vidurnakčio buvo gautas B kategorijos pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, t. y. kad tėtis elgiasi neadekvačiai ir puola mušti sūnų. Važiuojant link įvykio vietos pastebėjo GMP automobilį. Nuėję pabendrauti su medikais paklausė, kokia situacija. Jie papasakojo, kad asmuo yra agresyvus ir jiems reikalinga jų pagalba. Jis ėjo pirmas, o kolegė L. D. ėjo jam už nugaros. Nepriėjus prie gyvenamojo namo vartų matė, kad gyvenamojo namo antrame aukšte stovi žmogaus siluetas. Likus keliems metrams iki vartų girdėjo šaukiant asmenį: „ateikit, ateikit“, bet jam nieko nesakė, nes atstumas buvo dar didelis ir įprastai iš tokio atstumo nesisveikina, nesako dar žmogui nieko. Toliau einant išgirdo garsą, panašų į šūvio, kuris praskrido šalia jo. Supratę, kad į juos buvo šauta, informavo budėtoją apie situaciją. Budėtojas nurodė atsitraukti saugiu atstumu ir laukti tolesnių nurodymų. Grįžo prie tarnybinio automobilio, ten buvo ir medikai. Kolegė telefonu paskambino pranešėjui G. B., nes norėjo išsiaiškinti, kur jis yra. Jis nurodė, kad yra šalia namų teritorijos. G. B. einant link jų vėl pasigirdo šūvis, kurio kryptis buvo neaiški. Atėjęs G. B. paaiškino, kad naktį atsikėlęs jis išgirdo, jog J. B. triukšmauja, garsiai kalba, dėl to nuėjo į tėvo kambarį. Tėvas dėl neaiškių priežasčių pradėjo jį pulti, prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu J. B. sūnui kartą spyrė į koją, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė. Paklausė G. B. dėl ginklų ir J. B. sūnus paminėjo, kad tėvas turėjo leidimą ginklui, bet jo galiojimas jau pasibaigęs. Taigi neturėjo jokios informacijos ir nežinojo, kad J. B. turi ginklą. Pamena, kad buvo ir J. B. sūnaus sūnus, kuris buvo medikų automobilyje. Jis nurodė, kad konflikto nematė, tik girdėjo triukšmą. Budėtojas per raciją informavo, kad apie įvykį informuoti „Aras“ pareigūnai, kurie atvyks į įvykio vietą. Nurodė, kad jie atvyksta iš (duomenys neskelbtini), todėl reikia laukti, kol jie atvyks. Praėjo nemažai laiko, kol atvyko pareigūnai. Iki pareigūnų atvykimo, atvyko kolegos D. A. ir D. T., kurie pasistatė automobilį šalia jų. Jie visi kartu stovėjo. Jiems visiems stovint vienas medikas išėjo iš už automobilio, tuomet pasigirdo dar vienas šūvis nenustatyta kryptimi. Pasislėpė už automobilio saugiai, kad nepataikytų į juos. Daug šnekėjo J. B., kol stovėjo su medikais už gyvatvorės, pro kurios tarpus galėjo stebėti situaciją, bet atstumas buvo nemažas ir nesigirdėjo, ką konkrečiai jis sakė, bet nebuvo draugiškai nusiteikęs. Daugiausiai laiko J. B. praleido prie to lango, pro kurį šaudė, bet jis ir nueidavo nuo jo, kažką vis kalbėjo. Po kurio laiko jie su kolega D. A. nuvyko į kitą namo pusę, turėdami tikslą, kad neitų kiti pašaliniai asmenys. Atvyko „Aro“ pareigūnai, jiems buvo paaiškinta situacija. Paaiškinta, kur yra asmuo. Jie pasiruošė ir šturmavo namą. „Aro“ pareigūnams einant į kiemo vidų girdėjo, kaip jie išreiškė aiškias komandas asmeniui padėti ginklą, vykdyti policijos reikalavimus. Jiems einant į kiemą pasigirdo dar vienas ar keli šūviai. Šūvių buvo ne vienas, nes „Aras“ pareigūnai iššovė įspėjamąjį šūvį. Galiausiai jie šturmavo namo vidų. Neužilgo juos informavo, kad asmuo sulaikytas ir jie gali užeiti į vidų. Užlipę į gyvenamojo namo antrą aukštą pamatė surakintą antrankiais J. B.. Lyg J. B. paminėjo, kad galvojo, jog tai buvo vagys. J. B. buvo ramus ir atrodė nesupratęs, kas ir dėl ko įvyko. Atėję medikai apžiūrėjo J. B. ir kartu su kolegos D. A. palyda išvyko į Panevėžio ligoninę. Jis pats apžiūrėjo įvykio vietą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, buvo rastas pneumatinis ginklas, granulės ir ant lovos buvo rastas ginklo dėklas. Buvo užfiksuotas to paties kambario, iš kurio šaudė, stiklas, kuriame matėsi, kad galimai šauta iš tų pačių granulių. Su sūnaus sutikimu buvo apžiūrėti ir kiti kambariai, nes siekta patikinti, ar nėra kitų draudžiamų daiktų, bet daugiau nieko nerasta. Viskas vyko 2024 m. gegužės mėn., dienos nepamena, (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties, jeigu neklysta, sūnus pranešė apie įvykį. Tokiais atvejais informuojama GMP ir policija. Minėjo medikai, kad bandė nueiti iki paciento. Pamatę jo neadekvatų elgesį atsitraukė saugiu atstumu ir laukė policijos. J. B. tą naktį matė pirmą ir vienintelį kartą, tik žino, kad kažkur prieš 2 mėnesius buvo dar vienas įvykis su kolegomis, nes jis pats pradėjo dėl jo ikiteisminį tyrimą, nes buvo sužaloti kolegos. 3 šūvius girdėjo iki atvykstant „Aro“ pareigūnams. Atvykus D. T. ir D. A. buvo vienas šūvis. Vieno iš šūvių kryptis buvo į jo pusę. Suprato, kad tai ne kovinis, o orinis ginklas. Policijoje dirba 2,5 metų, bet tai pirmas įvykis, kai šaudė į jį ir tai jį išgąsdino. Jeigu asmuo, kuriam reikia medikų pagalbos, būna agresyvus, informuojami policijos pareigūnai. Įvykio naktį buvo su tarnybine uniforma, šviesą atspindinčia liemene, aplinkui veikė apšvietimas, todėl mano, kad turėjo aiškiai matytis, jog atvyko policija.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2024 m. gegužės mėn., naktį iš 12 į 13 d., apie 2–3 val. nakties buvo gautas pranešimas, kad namuose agresyvus tėvas, reikalinga pagalba. Su kolega nuvykę į (duomenys neskelbtini) sankryžą pastebėjo GMP automobilį ir į namo kiemą nevažiavo. Pasistatė savo automobilį prie medikų automobilio, pradėjo bendrauti su medikais. J. B. anūkas K. B. buvo medikų automobilyje. Medikai paaiškino, kad jie bandė įvažiuoti į kiemą, tačiau J. B. metė stalinę lempą į automobilį, bandė vartus uždaryti. Dėl šių aplinkybių jie atsitraukė. Neminėjo apie jokį ginklą, jie irgi apie ginklą nieko nežinojo. Ėjo nuo gatvės link (duomenys neskelbtini) namo. Kolega ėjo priekyje, o ji jam iš paskos. Išgirdo žodžius „ateikit, ateikit“. Kai išgirdo švilpimo garsą, pasimetė, o po to suprato, kad buvo šauta, todėl apsisukę grįžo prie tarnybinio automobilio. Kolega informavo budėtoją, kad buvo paleisti šūviai, budėtojas liepė atsitraukti. Paskambino J. B. sūnui paklausti, kur jis yra. Jis nurodė, kad yra lauke. Paprašė jo ateiti prie jų automobilio. Jam einant išgirdo ir vėl išgirdo panašų į šūvio garsą. Paklausė J. B. sūnaus, ar žino apie ginklą, jis nurodė, kad nieko nežinojo. J. B. sūnus nenorėdamas bendravo, buvo uždaras labai. Tik sakė, kad išgirdo tėvą triukšmaujant ir nuėjo į jo kambarį. Negali pasakyti, kas ten vyko, nes nepamena. Medikų automobilyje buvo J. B. anūkas. Paklausė, ar jam viskas gerai. Jis atsakė, kad gerai. Dar paklausė jo, ar matė konfliktą, bet jis lyg sakė, jog nematė. Budėtojas informavo, kad iškviesti „Aro“ pareigūnai. Stebėjome aplinką ir kur yra asmuo. Matė, kad jis stovi prie to lango, nors buvo keli momentai, kai jis nueidavo nuo to lango. Nežino, kas J. B. matėsi pro langą, nes buvo aukšta tvora, buvo nakties metas, tačiau gatvės buvo apšviestos. GMP vairuotojas norėjo pasižiūrėti ir tada buvo trečias šūvis. Iki to laiko prisijungė kolegos D. T., D. A.. Jos su D. T. pasiliko su medikais, o kolegos nuvažiavo prie kitos namo pusės. Kai atvažiavo „Aro“ pareigūnai, davė jiems nurodymus, o patys apsirengė, susiruošė ir ėjo į vidų. Girdėjo, kad „Aro“ pareigūnai davė nurodymus J. B. padėti ginklą, tačiau pasigirdo šūvis į jų pusę. Kai jie įėjo į vidų, buvo didelis garsas, nes kažką susprogdino, ir po to sužinojo, kad sulaikė asmenį. Tada jie užėjo į vidų, tačiau su J. B. nebendravo. Jis gana ramiai elgėsi, nesuprato, kas vyksta. Su J. B. daugiau neteko susidurti. Įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Policijoje dirba (duomenys neskelbtini) metų, tačiau į ją pirmą kartą buvo šauta ir po to atsirado baimė važiuoti į tokius įvykius, o paties įvykio metu pasimetimo jausmas apėmė.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. 19 val. pradėjo darbą naktinėje pamainoje su vyriausiąja patrule D. T.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra smurto atvejis. Po to išgirdo, kad yra dar vienas įvykis, kad buvo šauta į policijos pareigūnus. Iš karto po to, kai baigė atlikti veiksmus dėl pirmojo pranešimo, su švyturėliai nuvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). sankryžoje stovėjo GMP automobilis ir kolegų automobilis. Nuėjo ir pasiteiravo, kas nutiko. Jiems pasakė, kad į juos šovė iš ginklo. Tokiu atveju pagal tvarką į vidų neinama ir laukiama „Aro“ pareigūnų. Budėtojo nurodymu jų ir laukė, užtikrino perimetro saugumą, kad asmuo nepasišalintų. Įvykio metu degė šviesos ir gatvėje, ir kieme. Jis ir GMP darbuotojas bandė pasižiūrėti, prieiti arčiau ir išgirdo šūvį į jų pusę, dėl to nebesiartino prie tvoros, matė, kad asmuo antrame namo aukšte nuolat vaikšto. Gyvatvorė nesiekė antro namo aukšto, be to, gyvatvorė nebuvo vešli, ji buvo su tarpais, pro kuriuos galėjo stebėti situaciją. Su J. B. sūnumi kalbėjo, ar tėvas turi ginklų, tai jis minėjo, kad nebeturi, nes yra atidavęs. Kai sulaukė „Aro“ pareigūnų, kurie atvyko su įjungtais švyturėliais, kolega juos detaliai informavo apie situaciją, jiems buvo liepta laukti perimetre ir stebėti, kad asmuo nepasišalintų. Girdėjo, kad „Aro“ pareigūnai davė komandas asmeniui: „mesk ginklą“, „padėk ginklą“. Išgirdo, kad „Aro“ pareigūnai sakė, kad bus užeita į vidų. Išgirdo šūvį, o kažkas iš „Aro“ pareigūnų šūktelėjo, kad į juos šovė. Girdėjo riksmus, žino, kad „Aro“ pareigūnai naudojo specialiąsias priemones ir užėjo į vidų. Kai jie su kolega užėjo į vidų, J. B. jau gulėjo surakintas, jis buvo neadekvatus, žiūrėjo į vieną tašką. Po to persidėjo jam antrankius ir lydėjo į Panevėžio ligoninę, t. y. vyko kartu su GMP darbuotojais. Medikai jį apžiūrėjo, asmuo nebuvo sužalotas. Vykstant į ligoninę GMP automobilyje bendravo su J. B., jis pasakojo apie senus laikus, bet nepaaiškino, dėl ko įvyko šis įvykis. Jis aiškino, kad gynėsi, nes puola kažkas jį ten, o nuo ko, nepaaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad lydint J. B. į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu, jis elgėsi ramiai, vienu metu jo medikė paklausė, kas jam yra, J. B. pasakė, kad jam šviečia iš visur lazeriai, kad ištisai vargina balsai, sako jam važiuoti, sustoti, išlipti ir pan. Ligoninėje perdavė asmenį sanitarams ir viskas. J. B. žino kaip buvusį gamtos apsaugos viršininką, daug seniau yra tekę su juo kartu patruliuoti.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad įvykis buvo 2024 m. gegužės 13 d., po vidurnakčio. Per radijo ryšį girdėjo, jog į kolegas buvo paleistas šūvis. Tuo metu jie su kolega D. A. buvo nuvykę pagal kitą iškvietimą. Pabaigę darbą ten, iš karto reagavo į (duomenys neskelbtini) įvykį. Nuvažiavę sustojo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Išlipo iš automobilio, paklausė, kas atsitiko, kolegos papasakojo. Laukė „Aro“ pareigūnų, nes jie buvo iškviesti. Po kiek laiko vienas GMP darbuotojų išėjo pasižiūrėti, kur yra J. B., ir išgirdo šūvį, jo momento nematė, tada atsitraukė. Kolegos J. R., D. A. apvažiavo aplink namą iš kitos pusės, o jos su kolege L. D. laukė ten pat. Kai atvyko „Aro“ pareigūnai, apsitarė, ką darys. Davė aiškias komandas J. B. („padėk ginklą, policija“) ir įėjo į kiemą. Išgirdo granatų garsą, šūvio garsą, bildesius. Stovėjo ir saugojo perimetrą. Po to pamatė, kad išveda surakintą J. B. iš jo kiemo, jį nuvedė į GMP automobilį. J. B. matė pirmą kartą. Su J. B. sūnumi teko bendrauti įvykio vietoje, bet jau nepamena, apie ką konkrečiai su juo kalbėjosi. GMP medikai buvo su savo uniformomis, o policijos pareigūnų liemenės yra švytinčios.

Liudytojas D. J. parodė, kad jau gerai nepamena įvykio aplinkybių. Tik pamena, kad prieš metus laiko anksti ryte gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), nes asmuo per langą šaudo iš nenustatyto ginklo. Tuo metu buvo kovinės grupės vyresnysis, vyriausiasis specialistas, į iškvietimą vyko 5 pareigūnai, įskaitant jį patį, buvo su specialia apranga. Nuvykę į įvykio vietą pasišnekėjo su vietos pareigūnais, kurių buvo 4, šaulio sūnumi, kuris paaiškino, kaip patekti į pastatą. Žinojo, kad žmogus nėra labai sveikas ir šaudo iš galimai pneumatinio (orinio) ginklo. Matė pro langą tą asmenį. Jis taikėsi į juos, nuolat judėjo, šūviai buvo lyg ir atlikti. Ten tokie laipteliai buvo, kuriais jie lipo į viršų, o asmuo buvo virš jų ir vienu metu bandė suduoti su ginklu, o jie naudojo granatas. Iš jų pusės judant link pastato buvo naudojamas vienas perspėjamasis šūvis. Nuolat davė nurodymus, kad padėtų ginklą, nesipriešintų. Antrame namo aukšte esančiame kambaryje sulaikė asmenį, kuris aktyviais veiksmais priešinosi, buvo agresyvus, o po to pasodino jį ant lovos ir jis nurimo, lyg nieko nepasakojo. Sulaikydami jį užspaudė už durų su skydu. Labai greitai po asmens sulaikymo pakvietė pareigūnus ir medikus. Asmuo buvo susižalojęs ranką lyg ir. Asmuo turėjo pneumatinį ginklą, nors iš pradžių nebuvo aišku, koks tai ginklas. Pneumatiniai ginklai pagal energiją taip pat būna labai įvairūs, todėl vien iš šūvio garso negali nustatyti, kokio galingumo pneumatinis ginklas. Taigi iki pat pabaigos nebuvo aišku, kokio galingumo ginklą asmuo turi.

Teisme buvo perskaityti liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ specialiojo intervencinio skyriaus vyriausiasis specialistas. Viena iš jo darbo funkcijų yra ginkluotų ir pavojingų nusikaltėlių sulaikymas. 2024 m. gegužės 13 d. 03.30 val., gavę pranešimą iš vadovybės, kad (duomenys neskelbtini), nuosavame name įvyko šeimyninis konfliktas, o į įvykio vietą atvykus policijos ekipažui, pro langą, esantį namo antrame aukšte, įtariamasis smurtautojas iš nenustatyto šaunamojo ginklo pradėjo šaudyti į policijos pareigūnus, išvyko į įvykio vietą. Į įvykio vietą išvyko Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ specialiojo intervencinio skyriaus kovinė grupė: R. J., M. L., V. P., R. K. ir jis, grupės vyresnysis. Į vietą atvyko apie 05.10 val., buvo jau šviesu. Atvykę į įvykio vietą savo tarnybinį automobilį „Mercedes Vito“, valstybinių numerių dabar mintinai nežino, juodos spalvos, pastatė kiek toliau, jau pravažiavę įtariamojo namą, šalia policijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilių, pagrindinėje (duomenys neskelbtini). Atvykę išsiaiškino situaciją pradžioje su policijos pareigūnais, kurie papasakojo, kas įvyko, kad buvo šaudoma į juos iš ginklo. Po to kalbėjo su įtariamojo sūnumi, kuris nurodė, kad tėvui yra blogai su psichine sveikata. Įtariamojo sūnaus, kurio vardo ir pavardės nežino, pasiteiravo, kur šio tėvas yra namo viduje, kaip patekti pas šį, kokiu keliu eiti. Tas vyras davė jiems kiemo vartų nuotolinio valdymo pultelį, kad juo atsidarytų kiemo vartus, toliau pasakė, kad iš kiemo pusės yra garažo vartai, kurie liko atidaryti ir pro juos galima patekti į namo vidų, iš garažo yra koridorius ir jame laiptai į antrą namo aukštą, o užlipus į antrą aukštą laiptais, pasukus į kairę, yra paskutinis kambarys, kur yra jo tėvas. Po to nurodė vietiniams policijos pareigūnams, kurie buvo keturiese, saugoti perimetrą. Prie jų automobilio, greitosios medicinos pagalbos ir policijos tarnybinio automobilio pagrindinėje gatvėje liko stovėti dvi pareigūnės, o kiti du pareigūnai vyrai atsistojo toje pačioje gatvėje jau už įtariamojo namo. Jie buvo sustatyti tam, kad saugotų perimetrą, jeigu kartais pro šalį važiuotų ar eitų pašaliniai asmenys bei tuo pačiu, jeigu įtariamasis bandytų šalintis. Kai išsirikiavo prie gatvės ir pajudėjo link (duomenys neskelbtini) esančio kiemo, garsiai pasakė komandą: „mesk ginklą, policija“. Ėjo išsirikiavę pradžioje du pareigūnai vienas šalia kito, už jų vėl du pareigūnai vienas šalia kito ir gale jų ėjo jis. Tačiau nebuvo taip, kad ėjo taip visą laiką, buvo taip, kad maišėsi, todėl kurioje pozicijoje buvo kuris iš jų, jis nepasakys, tuo labiau, kad buvo apsirengę maskuojančiai, o ant galvos buvo užsidėję apsauginius šalmus. Judėdamas link įtariamojo namo, matė, kad iš namo antro aukšto lango į juos su šaunamuoju ginklu taikosi vyras. Pradžioje iš pažiūros nebuvo galima pasakyti, koks tai ginklas, tai buvo ilgavamzdis šautuvas, o toks gali būti ir orinis, ir medžioklinis. Koks tai ginklas, buvo galima pasakyti tik jį pamačius iš arti. O kadangi tas vyras taikėsi į juos pro antro aukšto langą, tai iš pradžių nežinojo, koks tas ginklas. Priartėjus prie namo matė pro langą antrame aukšte vaikštantį vyrą, kuris tai prieidavo prie lango, tai nusitaikydavo šautuvą pro langą, tai vėl nueidavo nuo lango. Tas vyras tai išlįsdavo pro langą, tai vėl dingdavo. Jis vėl kelis kartus pasakė tam vyrui komandas: „mesk ginklą“. Sakė komandas, kad mestų ginklą daug kartų. Į perspėjimus padėti ginklą asmuo nereagavo. Visą laiką eidamas įtariamąjį stebėjo. Įėjus į kiemą, V. P. užėmė poziciją, kad uždengtų jų grupę – jis stebėjo įtariamąjį, likęs stovėti prie kiemo vartų, prie medžių, o jie visi keturi nuėjo prie namo sienos ir pagal ją eidami, artėjo link garažo vartų, pro kuriuos buvo suplanavę patekti į namo vidų. Tuo pačiu vis tam vyrui išsakydavo komandas mesti ginklą. Komandas sakė ir jis, ir V. P.. Tačiau įtariamasis nereagavo į perspėjimus, kad prieš jį patį panaudos šaunamąjį ginklą. Įtariamasis šautuvo vamzdį buvo atstatęs ir taikėsi į juos, jis buvo išlindęs maždaug iki pusės pro langą. Įtariamasis vienu metu jiems einant prie namo vieną kartą iššovė į jų pusę, ginklą buvo nukreipęs į jų pusę, kaip ir minėjo jau, kur šovinys praskriejo, jis nematė, bet kažkur į jų pusę. Tada po daugybės perspėjimų vyriausiasis kovotojas V. P., nekeldamas pavojaus aplinkiniams ir įtariamajam, atliko įspėjamąjį šūvį, šovė ne į įtariamąjį, bet kažkur šalia šio, kad asmuo suprastų situacijos rimtumą. V. P. šovė vieną įspėjamąjį šūvį iš „Zigzaler MCX“ tarnybinio ginklo. Tačiau įtariamasis ir toliau nenurimo, elgėsi agresyviai, kažką nerišliai šūkavo, nuolatos kaišiojo ginklą pro langą. Tuomet pro atidarytus garažo vartus, esančius iš namo kiemo pusės, jų kovinė grupė pateko į namo vidų. Iš garažo pro duris pateko į koridorių, kuriame buvo laiptai, tuomet laiptais užlipo į antrą aukštą. Namo viduje ėjo vienas paskui kitą vorele, nes laiptai buvo siauri. Pirmas ėjo M. L., nes nešė skydą. Skydas apsaugo grupę iš priekio, jeigu būna šaudoma, skydas yra neperšaunamas, trečios saugumo klasės. Jis pats ėjo gale. Lipant laiptais aukštyn, įtariamasis buvo kelis kartus priėjęs prie laiptų ir rankoje laikydamas ginklą, taikėsi į juos, vienu metu užsimojęs ginklu bandė suduoti pirmam ėjusiam pareigūnui, tačiau nesudavė. Įtariamasis ir toliau nepakluso jų reikalavimams padėti ginklą, kuriuos aiškiai daug kartų išreiškė sakydami komandas: „mesk ginklą“, „padėk ant žemės ginklą“, „mesk ginklą, policija“. Todėl siekiant nutraukti neteisėtus asmens veiksmus ir sulaikyti besipriešinantį asmenį, jis panaudojo vieną blaškančią granatą „Multi Port Plus“. Tuo metu jie dar buvo tik pradėję lipti laiptais, jis buvo gale visų, jie dar buvo pirmoje laiptų dalyje iki užsukimo, o granatą metė į laiptų viršų, ten ji kažkur prie laiptų viršaus ir susprogo, bet kur nusirideno, jau nematė. Sprogimo metu būna šviesos blyksnis, didelis garsas ir dūmai. Ji naudojama nukreipti dėmesį. Kiek spėjo pamatyti, įtariamasis buvo antrame aukšte, bet kurioje tiksliai vietoje, jau nepasakys, nes jis vietoje nestovėjo, judėjo, tai prieidavo prie laiptų, tai nueidavo į kambarį. Po sprogimo lipo toliau laiptais į viršų, o įtariamasis, judėdamas link laiptų ir vėl atgal į kambarį, iškart po granatos panaudojimo iššovė į jų pusę kelis kartus, galėjo būti kokie 4–5 šūviai. Šis buvo nusitaikęs į juos ir nuo pirmo pareigūno galėjo būti kokių 3–5 metrų atstumu. Kur kulkos krito, jis nematė. Po šių šūvių jis nedelsdamas panaudojo antrą tokią pat blaškančią granatą. Ją įmetė į kambarį, kuriame buvo įtariamasis. Ir tada iškart jų kovinės grupės skydininkas užspaudė įtariamąjį į kampą ir kažkas iš jų, šį parvertę ant grindų ir užsukę rankas už nugaros, uždėjo antrankius. Viskas įvyko labai greitai, jis dabar jau neprisimena, kokie buvo jo veiksmai sulaikymo metu. Tik pamena, kad tą vyrą po to, kai surakino antrankiais, pasodino ant lovos, šis nurimo ir toliau klusniai sėdėjo ant lovos, kol atėjo medikai ir vietiniai policijos pareigūnai. Įtariamasis buvo sulaikytas tame kambaryje, iš kurio šaudė pro langą. Kur sulaikymo metu buvo ginklas, jis jau nepasakys. Sulaikytasis iš karto buvo apžiūrėtas medikų, kiek pamena, kraujavo šio ranka, bet dėl ko, nežino. Jie kūno kamerų nenaudoja ir niekaip kitaip savo veiksmų nefiksuoja, įvykio vietos apžiūroje jie nedalyvavo. Nei vienas iš kovinės grupės pareigūnų, tame tarpe ir jis, šio įvykio metu fiziškai nenukentėjo (2 t., b. l. 10–13).

Liudytojas D. J. po parodymų perskaitymo parodė, kad jie teisingi.

Liudytojas M. V. parodė, kad jis yra paramedikas-vairuotojas. 2024 m. pavasarį 2–3 val. nakties gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl sutrikusios elgsenos žmogaus. Išvietė sūnus pareigūnus dėl sutrikusios tėčio psichikos būklės ir jie buvo iškviesti. Nuvykus į vietą juos prie gatvės pasitiko sūnus, o asmuo, kuriam reikėjo pagalbos, buvo namo antrame aukšte ir kambario langas buvo pradarytas. Įvažiavo į kiemą, išlipo su kolege iš automobilio, jie vilkėjo specialią aprangą, kuri yra ryški, ir kai buvo prie pat namo asmuo piktai, pakeltu tonu, rėkdamas šnekėjo: „kodėl jūs čia atvažiavote ir ką jūs čia veikiate“. Bandė su asmeniu gražiuoju kalbėti, prisistatė jam. Tačiau po kiek laiko pro langą buvo išmestas ventiliatorius ar šviestuvas, kuris nukrito prie jų automobilio. Išvyko iš kiemo ir pasistatė automobilį gatvėje bei dar kartą informavo pareigūnus, kad greičiau atvyktų. Po kiek laiko pasakė, kad šaus. Kai stovėjo gatvėje, matė panašų į ginklą daiktą, jo siluetą. Dar kartą informavo pareigūnus, kurie atvyko maždaug po 15 min. Informavo pareigūnus apie situaciją ir pareigūnai ėjo link namo kiemo, kai pasigirdo šūvio garsas. Pareigūnai grįžo link jų ir informavo savo budėtoją. Išgirdo, kad atvyks „Aro“ pareigūnai, kurių ir laukė. Atvyko dar vienas pareigūnų ekipažas ir pradėjus švisti ėjo link savo automobilio, kai vėl pasigirdo šūvis. Kai atvyko „Aro“ pareigūnai, buvo dar vienas šūvis, ir „Aro“ pareigūnai atliko įspėjamąjį šūvį, o po to „Aro“ pareigūnai asmenį sulaikė. Tada pakvietė juos ir jie apžiūrėjo ligonį. Aptvarstė rankas, nes buvo nuo antrankių nubrozdinimų, asmuo buvo agresyvus, neramus, plūdosi žodžiais ir nesuprato situacijos, transportavo jį į ligoninę, kelionės metu J. B. bendravo su pareigūnu, kuris jį ramino, tačiau negirdėjo, ką jie kalbėjo. Kai nuvyko į ligoninę, J. B. paklausė, ką jis čia veikia. Įvykio vietoje veikė namo ir gatvės apšvietimas. Pirmą kartą į juos šaudė, tačiau iš kokio ginklo tai buvo daroma, nesuprato.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad yra J. B. kaimynas. Įvykio rytą (beveik prieš metus laiko, gali būti, kad buvo gegužės mėnuo) ruošėsi į medžioklę ir išgirdo porą šūvio garsų, bet nekreipė dėmesio į tai. Po to pamatė, kad prie kaimyno namų stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pamatė, kad kaimyną išveda policijos pareigūnai su antrankiais į medikų automobilį. Po to pamatė „Aro“ pareigūnus. Po kurio laiko išvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, privažiavo policija. Pamatė, kad vienas pareigūnas išsineša į ginklą panašų daiktą. Kai dar dirbo (duomenys neskelbtini), jam prie 2,5–3 metus teko bendrauti su J. B., nes buvo jo kieme trūkęs vamzdis ir tuo metu jis buvo labai piktas. Be to, J. B. yra labai uždaras žmogus, todėl daugiau su juo nebendraudavo, nors yra kaimynai. Ir nepastebėjo, kad jis iš viso su kaimynais bendrautų. Žino, kad kartu su J. B. gyvena jo sūnus ir anūkas.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad su J. B. yra kaimynai. Anksčiau jis gyveno su žmona, yra dirbęs gamtos apsaugoje, bendraudavo ir svečiuose vieni pas kitus yra buvę, o jau kelerius metus pastebi, kad jam kažkas negerai su sveikata, nes yra dirbusi sesele ir gali tai įvertinti. 5–7 metus jis nebesisveikina, konfliktuoja dėl sklypų ribų ar dar kažkas jam būna negerai, todėl vengia su juo bendrauti, pro tą pusę vaikščioti. J. B. sūnus ir anūkas dabar gyvena jų kaimynystėje, o dukra gyvena Norvegijoje. Iš J. B. žmonos žino, kad jis vartojo vaistus. 13 d. vyras gulėjo ligoninėje, o ji girdėjo per miegus, kad kažkas lyg ir šovė, bet jų miegamojo langai į kitą pusę. Ji susiruošė ir išėjo į ligoninę, o grįžusi pamatė, kad kaimyno kiemas pilnas policijos. Pasidomėjo, kas įvyko, tai žino, kad 3–4 val. nakties buvo „Aro“ pareigūnai atvažiavę. Jai pasakė, kad šaudymas buvo. Matavo pareigūnai atstumą iki jų eglučių, paskui išmatavo gatvę, sankryžą. Vėliau atvažiavo policija ir ją apklausė. Buvo aprašyta ir laikraštyje, kad šaudė į kažką. Jeigu saviems šeimos nariams reikia bėgti iš namų, tai jau negerai. Ankščiau matydavo, kad kaimynas išvažiuodavo su automobiliu. Bijo J. B., nes jis yra grasinęs, kad užmuš.

Liudytojas K. B. parodė, kad J. B. yra jo senelis ir dėl to nesutinka duoti parodymų.

Liudytojas G. B. parodė, kad J. B. yra jo tėvas. Tėvui 2024 m. gegužės 13 d. nakties metu (apie 2 val.) pasidarė bloga, pradėjo šaukti, kad puola kažkas jį. Atsikėlė ir nuėjo paklausti jo, kas nutiko. Tėvas jį išvarė iš kambario, o po to pats išbėgo iš kambario ir bandė spirti jam į koją. Dėl to jis nuėjo į savo kambarį ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jo paklausė, ar reikės policijos, tai pasakė, kad gal tegul atvažiuoja. Kvietė pagalbą, kad duotų tėvui raminančiųjų, nes jis niekada taip nesielgdavo ir jam pirmą kartą teko tėvui kviesti pagalbą, nors po galvos auglio operacijos tėvas tapo nervingesnis, tačiau pas gydytojus nesilankydavo. Pastebėjo, kad likus 1–2 savaitėms iki įvykio tėvas ėmė šnekėtis su savimi, pradėjo mažiau miegoti, bet nežino, dėl ko taip nutiko. Kai gana greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis ją pasitiko kieme, bet tėvas nenorėjo prisileisti medikų, pamatęs greitąją medicinos pagalbą supyko dar labiau, pradėjo pro 2 aukšte esančio savo kambario langą šaukti, skaičiavimo mašinėlę ar kažką panašaus išmetė pro langą, dėl to medikai išvažiavo į gatvę ir laukė policijos, kuri atvažiavo gal po valandos. Medikai buvo su specialiais darbo rūbais. Jam paskambino policijos pareigūnas ir paprašė ateiti. Jie sakė, kad kažkas šovė, kad kulka pro ausį praskrido, bet kaip buvo iš tikrųjų, nematė. Jam tik pasakė, kad „Aro“ pareigūnus iškvietė dėl šūvio, dėl to laukė, kol jie atvažiuos. Atvyko antras policijos pareigūnų ekipažas. Namuose daugiau nieko, išskyrus tėvą, nebuvo, nes jo sūnus irgi buvo išėjęs iš namų. Kai stovėjo su policijos pareigūnais, lyg kažkas šovė, bet tiksliai nesuprato, ar tai šūvio garsas, o per tujas nesimatė, ką tėvas darė. Atvykę „Aro“ pareigūnai įsiveržė į namo vidų ir sulaikė tėvą, tačiau jo tada nematė. Nežinojo, kad J. B. turi ginklą. Grįžus sesei veždavo ją pas tėvą į ligoninę, o su tėvu bendravo, kai jis grįžo į namus iš ligoninės. Tėvui tada viskas buvo gerai, bet apie patį įvykį su juo nešnekėjo. Tėvui buvo išrašyti vaistai, jis išgėrė kelias tabletes ir daugiau nebegėrė, nes skrandį jam skaudėjo. Po to, kai policija tėvą išvežė į ekspertizę, jis pasidarė keistas ir pradėjo vaidentis jam, dėl to kvietė greitąją medicinos pagalbą. Rokiškio ligoninėje teko bendrauti su J. B., nes lanko jį, jo būklė normali. Nėra taip, kad tėvui nuolat vaidentųsi, jo elgesys buvo neadekvatus tada, kai „Aro“ pareigūnai dalyvavo sulaikyme ir po ekspertizės atlikimo. Šiaip tėvui nereikia priežiūros, nes jis pats pavalgo, prisižiūri save, kaime tvarko sodybą. Kai buvo pas gydytoją, jam sakė, kad tėvui (duomenys neskelbtini). Reikalinga tėvui taikyti ambulatorinį gydymą, nes negali jis ten ligoninėje gulėti visą dieną ant lovos. Galbūt ir lankytųsi pas gydytojus tėvas, negali to pasakyti. Gali prižiūrėti tėvą, nuvežti pas gydytojus, padėti jam išgerti vaistus, bet per prievartą jų nesugirdys. Tėvas jam yra sakęs, kad gertų tabletes, jeigu išleistų jį iš ligoninės. Ir gydytojai minėjo, kad jis gali ambulatoriškai būti išleistas gydytis. Žino, kad tėvas 2018 metais gydėsi psichiatrijos skyriuje, bet nežino, ar gėrė vaistus po to, kai buvo išleistas, o pas gydytojus nesilankė ir jis jo gydymosi proceso nekontroliavo, nes jam tokia pareiga nebuvo nustatyta. Tuo metu kartu dar gyveno jo mama, t. y. J. B. žmona, kuri jau apie (duomenys neskelbtini) gyvena Kaune. Tėvas yra savotiškas, dėl to mama nenori kartu gyventi.

Teisme buvo perskaityti liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Skubios pagalbos slaugos specialistė. Dėl 2024 m. gegužės 13 d. iškvietimo gali pasakyti tiek, kad dispečerinėje buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, buvo nurodyta, kad vyrui reikalinga medikų pagalba, vardo neprisimena, o pavardė lyg tai J. B., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Buvo pranešta, kad šiam sutriko psichika. Į šį iškvietimą vyko su kolega vairuotoju-paramediku M. V.. Atsimena, kad buvo nakties metas, galėjo būti apie 02.30 val., buvo tamsus paros metas. Atvyko į nuosavo namo kiemą. Įvažiavo pro vartus ir sustojo kieme šalia namo. Matė, kad antrame namo aukšte, kurio langas, esantis kiemo pusėje, kur stovėjo jie, buvo atidarytas, ir pro jį matėsi, jog viduje vaikšto vyras, kuris šūkavo. Jis šūkavo pakeltu balsu, sakydamas važiuoti jiems iš kiemo, ko jie čia atvažiavo, kad jam jų pagalbos nereikia. Tiksliai, ką šis jiems sakė, ji dabar jau pažodžiui neatkartos, bet trumpai tariant, vijo juos lauk. Ji buvo išlipusi iš automobilio, tai gerai girdėjo ir šį matė, kiek matėsi žiūrint į antrą aukštą nuo žemės. Kai išlipo, matė, kad šis vaikšto po kambarį antrame namo aukšte, kad barškina kažkokiais daiktais, bet iš garso nepasakys, ką šis darė. Tik vienu metu pamatė kažkokį pailgą daiktą šio rankose, bet neįžiūrėjo, ką šis laikė. Juos kieme pasitiko to vyro sūnus, kurio ji paklausė, ar jo tėvas neturi ginklo. Sūnus pasakė, kad neturi. To paklausė dar kelis kartus, nes žinojo, kad tas J. B. yra dirbęs aplinkos apsaugoje kaip pareigūnas, pamanė, kad galėjo turėti ginklą. Bet to vyro sūnus kelis kartus jiems pasakė, kad tėvas neturi ginklo. Tas vyras, kuris ir toliau buvo namo viduje, antrame aukšte, šūkavo, rėkavo, keikėsi, matėsi, kad yra agresyvus. Vienu metu jis pro langą išmetė stalinį šviestuvą. Ką sakė mesdamas, jau nepasakys, bet kažką ir toliau šis šaukė. Tokiu atveju, kai atvyksta pas pacientą, o jis savo veiksmais kelia jiems pavojų, jie pas tokį pacientą vieni neina, o praneša dispečeriui, kuris informuoja policiją, kad reikalinga pagalba ir tada laukia, kol atvyksta policijos pareigūnai. Tik atvykus policijos pareigūnams eina pas agresyvų pacientą. Šiuo atveju taip ir padarė, informavo dispečerį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Išvažiavo greitosios pagalbos automobiliu iš kiemo, kad J. B. automobilio neapgadintų. Išvažiavo iš kiemo ir pavažiavę įsuko į netoliese esančią gatvę, kurios pavadinimo nežino, ir ten sustoję laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Netrukus prie jų automobilio atėjo jaunuolis, kuris pasisakė, kad yra J. B. anūkas, pasakė, kad miegojo namuose, išgirdo, kad triukšmauja senelis, kad senelis atėjo į jo kambarį ir ėmė jį vyti lauk, tai išėjo iš namų ir atėjo pas juos. Jam leido įsėsti į jų automobilį. Tas jaunuolis niekuo nesiskundė. Tada atvyko vienas policijos pareigūnų ekipažas, buvo vyras ir moteris, jiems pasakė, kas įvyko, t. y. kad jiems įvažiavus į kiemą pamatė, jog pacientas yra agresyvus, į juos metė šviestuvą pro langą, esantį antrame namo aukšte, todėl pas jį nebėjo, laukė pareigūnų. Policijos pareigūnai savo automobilį paliko šalia jų automobilio toje pačioje gatvėje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra pagrindinė ir kurioje yra to vyro namas. Gatvę, kurioje stovėjo, nuo to vyro sodybos skyrė dar viena sodyba, kurios teritorija buvo apsodinta aukšta gyvatvore, tai jie buvo už tos gyvatvorės. Abu pareigūnai nuėjo link to vyro namo, ji su kolega paramediku M. V. ruošėsi eiti jiems iš paskos, kai staiga, pareigūnams nepriėjus, kaip suprato, to vyro kiemo, tas vyras iššovė pro antrą namo langą. Ji to nematė, nes dar buvo šalia greitosios automobilio, tik išgirdo šūvio garsą, o grįžęs atgal policijos pareigūnas pasakė, kad jiems einant link kiemo, pamatė tą vyrą antrame namo aukšte prie atidaryto lango, tada išgirdo šūvio garsą ir netrukus išgirdo ar pajuto, kaip jam pro ausį praskriejo šovinys, bet jo nekliudė. Ji šūvio garsą girdėjo, bet J. B. tuo metu nematė, taip pat nematė ir pareigūnų, nes buvo už gyvatvorės ir greitosios automobilio. Po to girdėjo, kaip pareigūnams per radijo ryšį buvo pasakyta būti saugiu atstumu nuo to namo ir laukti atvykstančių „Aro“ pareigūnų. Jie taip pat liko laukti. Vienu metu prie jų automobilio atėjo J. B. sūnus, su kuriuo jie prieš tai bendravo kieme, jis kažką kalbėjo su pareigūnais, bet ji negirdėjo, nes tuo metu sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. Dar po kiek laiko atvyko antras policijos pareigūnų ekipažas. Visi laukė atvykstančių „Aro“ pareigūnų. Kol atvyko „Aro“ pareigūnai, žino, kad J. B. dar du kartus iššovė, bet ji nematė ir negirdėjo, nes ir toliau sėdėjo automobilyje. Taip pat nematė, ką darė atvykę „Aro“ pareigūnai, nes ir toliau liko automobilyje. Kolega paramedikas M. V. buvo išlipęs, tai jis gal daugiau gali papasakoti. K. B. „Aro“ pareigūnai sulaikė, ji nematė. Tik vienu metu girdėjo sprogimo ar šūvių garsus, bet nei keli buvo, nei kas ten buvo, pakomentuoti negali. Netrukus po tų šūvių ar sprogimų jiems pasakė, kad jau gali eiti pas J. B.. Nuėjo kartu su policijos pareigūnais į namo vidų, užlipo į antrą namo aukštą, į kambarį, kur buvo J. B.. Šio rankos buvo surakintos antrankiais. J. B. buvo ramus, bet kalbėjo nebūtus dalykus, ir vis kartojo, kad nieko nepadarė, kad nieko blogo nepadarė. Kolega paramedikas M. V. apžiūrėjo J. B.. Kadangi tas vyras prieš tai elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, nusprendė, kad jį reikia vežti į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl jo psichinės būklės. Vežamas J. B. buvo ramus, kartu vyko vienas policijos pareigūnas. Pradžioje dar šio paklausė, kas jam yra, tai J. B. atsakė kažką neadekvačiai, kad jam šviečia iš visur lazeriai, kad ištisai vargina balsai, kurie jam įsakinėja, ką daryti. J. B. pristatė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ir perdavė specialistams. Tiesa, ligoninėje, kol laukė, kad J. B. priimtų apžiūrai specialistai, šis taip pat elgėsi ramiai. To įvykio metu ji nenukentėjo (2 t., b. l. 22–26).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Specialiojo intervencinio skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. 2024 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 13 d. 03.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), nuosavame gyvenamajame name įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu tėvas sumušė sūnų ir išvijo iš namų. Į įvykio vietą atvykus policijos ekipažui, pro langą, esantį namo antrame aukšte, įtariamasis smurtautojas iš nenustatyto šaunamojo ginklo pradėjo šaudyti į policijos pareigūnus. Į įvykio vietą išvyko kovinė grupė: R. J., M. L., V. P., R. K. ir D. J. – grupės vyresnysis. Į vietą atvyko apie 05.10 val. Judėdami link įtariamojo namo, pamatė, kad iš namo antro aukšto lango į juos su šaunamuoju ginklu taikosi asmuo. Įtariamasis vieną kartą iššovė į jų pusę. Į perspėjimus padėti ginklą asmuo nereagavo. Taip pat nereagavo ir į perspėjimus, kad prieš jį bus panaudotas šaunamasis ginklas. To pasėkoje po daugybės perspėjimų vyriausiasis kovotojas V. P., nekeldamas pavojaus aplinkiniams ir įtariamajam, atliko įspėjamąjį šūvį. Tačiau įtariamasis ir toliau nenurimo, elgėsi agresyviai ir grasino ginklu. Tuomet pro atidarytus garažo vartus kovinė grupė pateko į namo vidų. Judant į antrą aukštą, įtariamasis ir toliau grasino, taikėsi į pareigūnus ir iššovė keletą šūvių į pareigūnus, todėl siekiant nutraukti neteisėtus asmens veiksmus ir sulaikyti besipriešinantį asmenį, jis panaudojo dvi blaškančiąsias granatas. Besipriešinantis asmuo buvo sulaikytas namo antrame aukšte. Su savimi jis turėjo šaunamąjį ginklą. Sulaikytasis asmuo iš karto buvo apžiūrėtas medikų ir perduotas vietos policijos komisariato policijos pareigūnams (1 t., b. l. 25–27).

2024 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mūrinis (duomenys neskelbtini) spalvos gyvenamasis namas. Į gyvenamojo namo kiemą patenkama pro rudos spalvos metalinius vartus iš šiaurės rytų pusės. Kiemas grįstas pilkos spalvos trinkelėmis. Kieme, pasisukus pietvakarių kryptimi, matyti (duomenys neskelbtini) spalvos priestatas, į kurį patenkama užlipus laiptais. Į gyvenamojo namo priestatą patenkama pro metalines rudos spalvos duris. Įėjus pro jas, patenkama į koridorių. Koridoriaus gale dešinėje pusėje yra mediniai laiptai, kuriais užlipus patenkama į antrą aukštą. Užlipus laiptais ir pasisukus į kairę, yra koridorius, kurio gale yra miegamasis kambarys. Šiame kambaryje prie vakarinės sienos pastatytos spintos. Kambario šiaurinėje sienoje yra trijų dalių plastikinis langas, kurio vidurinė dalis atidaryta. Ant palangės padėta metalinė, pilkos spalvos, apvali dėžutė su užrašu „NORICA“, kurioje yra švininės bukos granulės. Prie lango pastatytas stalas, ant kurio padėtas juodos spalvos, galimai pneumatinis, šaunamasis ginklas „NORICA TITAN“ Cal. 4,5 (.177) No serie: (duomenys neskelbtini), 75-1C MADE IN SPAIN. Kambario rytinėje sienoje yra trijų dalių plastikinis langas, kurio kraštinės dalies stikle matyti įdauža. Lango vidurinė dalis yra atidaryta. Šalia lango pastatytas stalas. Prie pietinės kambario sienos pastatyta dvigulė lova. Dvigulės lovos kojūgalyje ant raudonos spalvos paklodės padėtas žalios spalvos ginklo dėklas su užrašu NORICA. Iš įvykio vietos paimtas galimai pneumatinis šaunamasis juodos spalvos ginklas „NORICA TITAN“, kuris yra plastmasinis, su juodos spalvos metaliniu vamzdžiu, žalios spalvos ginklo dėklas „NORICA“, metalinė dėžutė „NORICA“ cal. 4,5/.177 su 64 švininėmis bukomis granulėmis (1 t., b. l. 28–43).

2024 m. birželio 19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buvo papildomai apžiūrėta J. B. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei jos prieigos. J. B. sodybos kairėje pusėje, žiūrint rytų kryptimi, yra (duomenys neskelbtini). 2 sodyba, dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) sodyba. J. B. namas yra mūrinis (duomenys neskelbtini) spalvos dviejų aukštų stačiakampio formos su dviem priestatais, esančiais rytinėje ir vakarinėje namo pusėse, kurių paskirtis yra patekti į namo vidų. Namo šiaurinėje sienoje, antrame aukšte, centre, yra plastikinių rėmų trijų dalių stiklo paketo langas, pro kurį buvo šaudyta. Šio lango apatinis kraštas nuo žemės yra 4,60 m atstumu. Namo plotis yra 13,34 m, ilgis – 8,60 m. Sodyba yra apjuosta metaline 1,8 m aukščio tvora. Tvora, einanti lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), yra 20,12 m ilgio, einanti lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), yra 36,75 m ilgio. Į kiemą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios važiuojamoji dalis yra 6,20 m pločio, pusės, pro metalinius vartus arba šalia esančius vartelius. Įvažiavimas į kiemą yra 3,10 m pločio, ilgis nuo vartų iki (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios yra 11,86 m. Kiemas grįstas trinkelėmis, likusi sodybos danga yra veja. Nuo namo vakarinės sienos iki tvoros, kuri eina lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, yra 4,42 m. Nuo namo pietinės sienos iki tvoros, kuri ribojasi su sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), yra 2,70 m. Nuo namo rytinės sienos iki ūkinio pastato, esančio sodybos rytų pusėje, yra 11,80 m. Nuo namo šiaurinės sienos iki tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). 2 esančia sodyba, yra 3,95 m. Nuo sodybą juosiančios tvoros vakarinėje pusėje iki (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios yra žalios vejos plotas, atstumas nuo tvoros iki gatvės važiuojamosios dalies pradžios yra 11,86 m. Šalia įvažiavimo, 0,3 m atstumu nuo dešiniojo įvažiavimo į kiemą krašto, žiūrint rytų kryptimi, bei 5,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios, vejoje, auga beržas, kuris yra apie 16 m aukščio. Už šio beržo, 9,80 m atstumu į pietus, auga antras beržas, apie 14 m aukščio, ir ties juo prasideda eglių gyvatvorė, kuri tęsiasi iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos. Ši gyvatvorė yra 5,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies krašto. Eglių gyvatvorės aukštis toje vietoje yra apie 8–10 m. Nuo J. B. tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) sodyba, iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos yra 11,40 m atstumas. (duomenys neskelbtini). 2 esantis namas yra ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotas yra 5 m. (duomenys neskelbtini). 2 adresu esantis namas yra kvadrato formos, prie namo pietinės sienos yra stačiakampio formos ūkinis pastatas. Nuo J. B. tvoros iki (duomenys neskelbtini). 2 esančio ūkinio pastato pietinės sienos yra 2,10 m, nuo J. B. tvoros iki (duomenys neskelbtini). 2 namo pietinės sienos yra 8,35 m atstumas. 2 m atstumu nuo tvoros, lygiagrečiai tvorai, yra trys vienoje eilėje augantys vaismedžiai, kurių aukštis iki 4 m. (duomenys neskelbtini). 2 esančią sodybą juosia tanki eglių gyvatvorė, kuri sodybos vakarinėje pusėje, einanti lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, yra iki 4 m aukščio, šiaurinėje pusėje, einančiai lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), yra iki 6 m aukščio. Nuo gyvatvorės pradžios iki (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies krašto yra 5,25 m, šis plotas yra veja. Prie sodybą juosiančios gyvatvorės, (duomenys neskelbtini) pusėje, yra elektros įvado spinta, kuri nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies krašto yra 4,50 m atstumu, nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 2 kiemo krašto yra 7,69 m atstumu. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini). 2 kiemą yra 3,34 m pločio. Įvažiavimus į (duomenys neskelbtini). 2 ir (duomenys neskelbtini) sodybų kiemus skiria veja, atstumas tarp įvažiavimų yra 4,26 m. Šiame plote, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, eina eglių gyvatvorė, kuri yra 5,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies krašto. Gyvatvorės aukštis yra iki 4 m. Įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 2 kiemą, kairėje pusėje, žiūrint rytų kryptimi, prie eglių gyvatvorės, sodybos pusėje auga eglė, kuri yra apie 6 m aukščio, šalia jos auga pušis, kuri yra apie 12 m aukščio. Nuo įvažiavimo krašto iki eglės yra 5 m, nuo įvažiavimo krašto iki pušies yra 5,6 m. Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto iki įvažiavimo į J. B. kiemą važiuojamosios dalies pradžios yra 36,30 m. Nuo (duomenys neskelbtini)atvės važiuojamosios dalies krašto iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 2 kiemą yra 28,70 m. Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto iki vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo pareigūnas J. R. pirmojo šūvio metu, yra 26 m, o nuo (duomenys neskelbtini) kairiojo kelkraščio, žiūrint pietų kryptimi, yra 0,80 m. Iš šio taško iki J. B. namo šiaurinėje sienoje, antrame aukšte, esančio lango apatinio krašto yra 26,20 m. Nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos, kurios antrame aukšte yra langas, pro kurį buvo šaudoma, iki (duomenys neskelbtini). 2 sodybą juosiančios gyvatvorės, einančios lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), yra apie 50 m atstumas (1 t., b. l. 44–62).

Nukentėjusiojo J. R. parodymų patikrinimo vietoje metu protokole nurodyta, jog parodymų patikrinimo vietoje pradžioje pareigūnai J. R. ir L. D. parodė, kaip abu išsidėstę ėjo vienas kito atžvilgiu link (duomenys neskelbtini) namo, atvykus į įvykio vietą (žr. nuotrauką Nr. 1). J. R. paaiškino, kad jis ėjo pirmas, kolegė L. D. buvo atsilikusi nuo jo maždaug per metrą ir ėjo jam iš kairės šalia (duomenys neskelbtini)kairiojo krašto, žiūrint pietų kryptimi, o jis maždaug 0,80 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)kairiojo krašto žiūrint pietų kryptimi. Toliau parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas su kiekvienu pareigūnu atskirai. Parodymų patikrinimas prasideda pastačius tarnybinį automobilį netoli J. B. sodybos. Tarnybinis automobilis pastatomas maždaug toje vietoje, kur atvykę 2024 m. gegužės 13 d. naktį į įvykio vietą pareigūnai rado stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį, t. y. (duomenys neskelbtini)atvės pradžioje, tik įsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. J. R. parodo vietą (duomenys neskelbtini), 8 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios žiūrint rytų kryptimi (žr. nuotrauką Nr. 5) ir paaiškino, kad šioje vietoje, šalia sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2, juosiančios gyvatvorės, stovėjo greitosios pagalbos automobilis, o jis su kolege L. D., atvykę į įvykį, policijos tarnybinį automobilį pastatė ties greitosios pagalbos automobiliu, tik kitoje (duomenys neskelbtini)atvės pusėje. Nuo parodytos vietos, kur stovėjo įvykio metu greitosios pagalbos bei policijos automobiliai, iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pradžios yra 8 m. Einant (duomenys neskelbtini) pietų kryptimi ir paėjus 26 metrus nuo (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, J. R. parodo vietą, kuri yra 0,80 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies kairiojo krašto žiūrint pietų kryptimi (žr. nuotrauką Nr. 2), ir paaiškino, kad jam būnant šioje vietoje, jis pro tarpą tarp gyvatvorės bei medžių pamatė namo, esančio (duomenys neskelbtini) lange, kuris yra šiaurinėje namo sienoje, antrame aukšte, žmogaus siluetą ir tuo pačiu metu išgirdo pneumatinio šautuvo šūvio garsą bei tuo pačiu metu garsą, sklindantį prie jo kairės ausies, iš garsų suprato, kad buvo iššauta pneumatinio šautuvo kulka ir ji praskriejo kažkur jam pro kairiąją ausį. Iš tos vietos, kur stovėjo J. R. pirmo šūvio metu, padaryta nuotrauka (žr. nuotrauką Nr. 3). Toliau J. R. nurodė, kad išgirdęs šūvį pasakė kolegei, jog buvo šauta, ir iškart apsisukę su kolege atsitraukė atgal, grįždami prie palikto tarnybinio bei greitosios medicinos pagalbos automobilių (žr. nuotrauką Nr. 4). Nurodė, kad jis su kolege ir greitosios medicinos pagalbos medikais liko stovėti (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini). 2 sodybą juosiančios eglių gyvatvorės, kurios aukštis apie 6 metrai. Nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos (kurioje yra langas, pro kurį buvo šaudoma) iki gyvatvorės, žiūrint tiesia linija, yra apie 50 m atstumas. J. R. paaiškino, kad ten jiems būnant ir laukiant kol atvyks „Aro“ pareigūnai, J. B. dar du kartus iššovė, tačiau jis tą suprato tik iš šūvių garsų, krypties nurodyti negali. Sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra šalia viena kitos (1 t., b. l. 125–133).

Nukentėjusiosios L. D. parodymų patikrinimo vietoje metu protokole nurodyta, jog parodymų patikrinimas prasideda pastačius tarnybinį automobilį netoli J. B. sodybos. Tarnybinis automobilis pastatomas maždaug toje vietoje, kur atvykę 2024 m. gegužės 13 d. naktį į įvykio vietą pareigūnai rado stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį, t. y. (duomenys neskelbtini) pradžioje, tik įsukus iš (duomenys neskelbtini) rytų kryptimi. L. D. parodo vietą (duomenys neskelbtini), 8 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios žiūrint rytų kryptimi (žr. nuotrauką Nr. 3) ir paaiškino, kad šioje vietoje, šalia sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2, juosiančios gyvatvorės stovėjo greitosios pagalbos automobilis, o ji su kolega J. R., atvykę į įvykį, policijos tarnybinį automobilį pastatė ties greitosios pagalbos automobiliu. Nuo parodytos vietos, kur stovėjo įvykio metu greitosios pagalbos bei policijos automobiliai, iki (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies pradžios yra 8 m. Einant (duomenys neskelbtini)pietų kryptimi ir paėjus (duomenys neskelbtini) metrus nuo (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, L. D. parodė vietą, kuri yra prie pat (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies kairiojo krašto žiūrint pietų kryptimi (žr. nuotrauką Nr. 1), ir paaiškino, kad jai būnant šioje vietoje, ji išgirdo pneumatinio šautuvo šūvio garsą bei tuo pačiu metu priekyje jos ėjęs kolega J. R. staiga atsisukęs pasakė jai, kad buvo šauta ir jam pro ausį praskriejo kulka. Toliau L. D. parodė link (duomenys neskelbtini)atvės (žr. nuotrauką Nr. 2) ir paaiškino, kad išgirdę šūvį, atsitraukė atgal link policijos tarnybinio bei greitosios medicinos pagalbos automobilių ir taip liko stovėti (duomenys neskelbtini)atvėje, už (duomenys neskelbtini). 2 sodybą juosiančios eglių gyvatvorės, kurios aukštis apie 6 metrai, kol atvyko „Aro“ pareigūnai. Nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos (kurioje yra langas, pro kurį buvo šaudoma) iki gyvatvorės, žiūrint tiesia linija, yra apie 50 m atstumas. L. D. paaiškino, kad ten jiems būnant ir laukiant kol atvyks „Aro“ pareigūnai, J. B. dar du kartus iššovė, tačiau ji tą suprato tik iš šūvių garsų, buvo šauta iš (duomenys neskelbtini) namo pusės, bet kuria kryptimi buvo šauta, nurodyti negali (1 t., b. l. 155–162).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių tikslinimo nurodyta, kad 2024 m. birželio 26 d. tikslinant įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaimynais. Pabendravus su G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), O. B., gyv., (duomenys neskelbtini), I. A., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenys reikšmingos informacijos nesuteikė, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 13 d. naktį jokių šūvių negirdėjo ir nieko nematė (2 t., b. l. 60–61).

2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad naudojantis Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumu, 2024 m. gegužės 15 d. iš Bendrojo pagalbos centro buvo atsisiųstas skambučio apie įvykį garso įrašas, kuris IBPS‘e buvo patalpintas prie 2024 m. gegužės 15 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo, kurio ROIK (duomenys neskelbtini), bei įrašytas į skaitmeninę laikmeną. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – Operatorė) ir pranešėjo ( toliau – Pranešėjas). Pranešėjas sako, kad reikėtų (duomenys neskelbtini), gydytojo vyrui, nes šiam buvo galvos operacija prieš devynis metus, dabar durniuoti pradėjo, rėkia, klykia, kažkas šiam vaidenasi, puola ten jį kažkas. Pranešėjas paaiškina, kad pagalba reikalinga jo tėvui, kuriam 77 metai. Operatorė pasiteirauja, ar policijos pagalbos nereikėtų, į ką Pranešėjas atsako, kad gal ir reikėtų, nors tėvas biškį nusiramino, nors buvo agresyvus, puolė muštis. Pranešėjas prisistato G. B.. Operatorė informuoja, kad lauktų greitosios ir policijos (1 t., b. l. 96–99).

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnio 2 dalis).