Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,General Financing“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. VĮ ,,Registrų centas” duomenimis, atsakovo A. M. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra” išrašai patvirtina, kad šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo. Bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus nusikalstamų veikų registravimo poskyryje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu A. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. fizinio smurto naudojimu prieš savo sutuoktinę K. M..

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis).

Ieškovė byloje nurodė, jog šalių santuoka yra faktiškai nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, žemino. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, ieškinio neginčijo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta, atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta, atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš atsakovę, yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Esant šiems įrodymams, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.61straipsnis).

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – ,,M.“, atsakovui paliktina jo santuokinė pavardė – ,,M.“ (CK 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas jam dovanotas ar jo paveldėtas butas po santuokos sudarymo, jei turtas nėra perduodamas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Iš VĮ ,,Registrų centas“ byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad po tėvo mirties jis paveldėjo savo tėvo butą, o vėliau mainų sutarties pagrindu jį iškeitė į butą, esantį(duomenys neskelbtini) . Ieškovė patvirtina šią atsakovo nurodytą apinkybę ir prašo, kad nurodytas butas būtų priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl buto nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti butą atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto pagerinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur kompensaciją už jos atliktus atsakovui asmeninės nuosavybės priklausančio buto pagerinimo darbus – kosmetinį remontą, mokamus buto komunalinius mokesčius. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydamas, jog buto kapitalinis remontas santuokos metu nebuvo atliktas.

Esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie buto atliktus remonto darbus, teismo posėdyje ieškovė negalėjo įvardinti kokių ir kiek medžiagų, įgytų už jos lėšas ji panaudojo atsakovo priklausančio turto pagerinimui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, jog turtas buvo pagerintas iš esmės, t.y. byloje nėra duomenų apie tai, kad santuokos metu turto vertė padidėjo. Ieškovės nurodyti buto remonto darbai (kosmetinis remontas) bei buto komunalinių mokesčių sumokėjimas nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai piniginę kompensaciją atmestinas (CK 3.115 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir UAB „General Financing“ 2016 m. vasario 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorius suteikė ieškovei 6001 Eur kreditą vartojimo reikmėms.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito asmens sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Neįrodžius paskolos būtinumo bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir to būtinumo paskolos ėmimo metu, o ne vėliau, iš vartojimo kredito sutarties kylančios prievolės laikytinos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nurodo, jog kreditą paėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 350 Eur žyminis mokestis. Atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimų patenkinta 75 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 263 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes - „M.“, ,,M.“.

Priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ pagal 2016 m. vasario 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninė ieškovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 263 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.