Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1199-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
2A-1199-661/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
P. T.
Ieškovas
BUAB „AV Capital“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1199-661/2015Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02588-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „AV Capital“ ieškinį atsakovui P. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2012-06-06 transporto priemonės NISSAN PATHFINDER 2.5 dCi identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - NISSAN PATHFINDER), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „AV Capital“ ir P. T. negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir grąžinti natūra – ieškovui BUAB „AV Capital“ 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui P. T. perleistą transportą priemonę NISSAN PATHFINDER 2.5 dCi; pripažinti 2012-06-06 transporto priemonės TOYOTA RAV4 2.2 D-4D 136 (toliau - TOYOTA RAV4), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „AV Capital“ ir P. T. negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir grąžinti natūra ieškovui BUAB „AV Capital“ 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui P. T. perleistą transportą priemonę TOYOTA RAV4 2.2 D-4D 136 CV.

Ieškovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-01-28 nutartimi iškėlė UAB „AV Capital“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013-02-08. Ginčo transporto priemonių 2012-06-06 pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos tik dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių – parduoti automobilius atsakovui. Jokia pinigų suma pagal ginčijamus sandorius nėra įnešta į ieškovo kasą, nei nepervesta į įmonės sąskaitą. Visi pasirašyti dokumentai buvo sudaryti vienu egzempliorių. Kasos pajamų orderiuose nėra atsakovo parašo, nėra ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinio. Tarp įmonės kasos dokumentų jau yra kasos pajamų orderis su identišku serijos ir numeriu bet kita data ir visiškai kitais duomenimis, niekaip nesusijusiais su atsakovu. Atsakovas neturėjo automobilių raktelių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog 2012-06-06 iš UAB „AV Capital“ įsigijo nurodytus automobilius, su bendrovės direktoriumi buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai, t.y. pirkimo-pardavimo sutartys, išrašytos PVM sąskaitos –faktūros, pinigus į firmos kasą sumokėjo pagal kasos pajamų orderius. Direktorius atsakovui perdavė vieną komplektą raktelių, automobilių techninius pasus. Automobilius, „AVCapital“ direktoriui sutikus, laikinai paliko bendrovės saugomoje aikštelėje, nes tuo metu neturėjo kur pastatyti, be to ir fiziškai negalėjo to padaryti, nes yra pirmos grupės invalidas ir tuo metu buvo pablogėjusi jo sveikata. Sutartis pasirašė atsakovas su teisėtu direktoriumi S. K., sutartys patvirtintos bendrovės antspaudu, buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Pinigus sumokėjo pagal kasos pajamų orderius. Atsakovas nurodo, kad kiek jam yra žinoma šie dokumentai buvo tikrinami policijoje atliekant ikiteisminį tyrimą ir kalbos apie jų netikrumą yra niekuo nepagrįstos. Atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl šių dokumentų surašymo ar panaudojimo. S. K. ir R. Z. parodymai vertintini kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, dirbo bendrovėse, priklausė vienam savininkui A. T., šiems asmenims buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl machinacijų vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tariamus automobilių pardavimus ir paskolas yra išgalvotos, nes jų nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Ieškovas faktiškai nepirko šių automobilių, nemokėjo pinigų, todėl negali būti teisėtu šių automobilių savininku. Ieškovas, prašydamas taikyti actio pauliana institutą, pripažįsta, jog atsakovo ir ieškovo sandoriai buvo realūs, tikslu sudaryti teisines pasekmes, tačiau „AV Capital“ neva neprivalėjo jų sudaryti, tuo ieškovas prieštarauja savo paties teiginiams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kitais pagrindais. Ieškovas, prašydamas pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, praleido ieškinio padavimo senaties terminą (b.l. 49-51, 78-80).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė pripažinti 2012-06-06 transporto priemonės NISSAN PATHFINDER 2.5 dCi pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „AV Capital“ ir P. T. negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikyti restituciją ir grąžinti natūra ieškovui BUAB „AV Capital“ 2012-06-06 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui P. T. perleistą transportą priemonę NISSAN PATHFINDER 2.5 dCI. Pripažinti 2012-06-06 transporto priemonės TOYOTA RAV4 2.2 D-4D 136 CV pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „AV Capital“ ir P. T. negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikyti restituciją ir grąžinti natūra ieškovui BUAB „AV Capital“ pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui P. T. perleistą transportą priemonę TOYOTA RAV4 2.2 D-4D 136 CV.

Teismas konstatavo, jog nors atsakovas P. T. ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog UAB „AV Capital“ atsakovui 2012-06-06 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija AV Nr. 027 už automobilį TOYOTA RAV4 38 600 Lt sumai, PVM sąskaitą-faktūrą serija AV Nr. 026 už automobilį NISSAN PATHFINDER 32 600 Lt sumai, UAB „AV Capital“ kasos pajamų orderio kvitą serija AVC Nr. 31 (b.l. 53) pagal kurį iš atsakovo priimta 38 600 Lt bei kasos pajamų orderio kvitą serija AVC Nr. 32 pagal kurį iš atsakovo priimta 32 600 Lt. Tačiau teismas sprendė, jog šie dokumentai neįrodė sandorio realumo, nes iš ieškovo pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 Didžiojoje knygoje nėra įrašo patvirtinančio, jog iš atsakovo, sudarius 2012-06-06 ginčo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, būtų priimti atitinkamai 38 600 Lt ir 32 600 Lt, jokių kitų finansinių dokumentų patvirtinančių, jog ieškovas realiai gavo už transporto priemones pinigus į bylą nėra pateikta. Tokiu atveju ieškovo buhalteriniai dokumentai (Didžioji knyga) nepatvirtina, jog realiai iš atsakovo buvo gauti pinigai. Be to, teismas sprendė, jog kasos pajamų orderiai yra įstatymų nustatyta tvarka griežtai apskaitomi buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo tarpu ieškovas ta pačia kasos pajamų orderio serija ir numeriu (serija AVC Nr. 31) apskaitė ir kitą finansinę operaciją, t.y. iš UAB „German baltik“ T. P. pagal nuomos sutartį Nr. 2012/05-01 priėmė 1 350 Lt pinigų. Teismas konstatavo, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalys ginčo automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis nesiekė sukurti realių civilinių teisinių santykių ir tokiu atveju negalima konstatuoti, jog sandoriai buvo realiai vykdomi, šiuo atveju šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudarytos ginčo sutartys. Nors byloje nustatyta, jog buvo sudarytos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderių kvitai, tačiau atsakovas už perkamas transporto priemones realiai pinigų nesumokėjo, todėl teismas sprendė, jog sandorio šalys neįgijo civilinių teisių ir pareigų, šių sandorių neįvykdė. Tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorius neįgyja, o išorinė sandorių forma panaudojama tik kitais ketinimais, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp ieškovo UAB „AV Capital“ ir atsakovo buvo sudaryti tariami transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai (CK 1.86 str.). Pažymi, jog nors atsakovas galimai suteikė paskolą UAB „AKKA LITA“, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nėra pateikta, be to, jei paskola ir buvo, tai paskoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę su UAB „AKKA LITA“, o ne UAB „AV Capital“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas P. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - bankrutuojančios UAB „AV Capital“ ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, šiuos argumentus:

1) byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog PVM sąskaitos faktūros AV Nr. 026 ir 027 bei Kasos pajamų orderiai AVC Nr. 31 ir 32 galėtų būti tikrovės neatitinkantys, suklastoti ar kitokiu pagrindu negaliojantys dokumentai. Šių dokumentų pagrindu Atsakovas sumokėjo, o Ieškovės priėmė 71.200,00 Lt už minėtus automobilius. Kadangi šie dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Tai, kad Ieškovas Didžiojoje knygoje neužpajamavo iš Atsakovo realiai gautus pinigus, nepatvirtina to, kad Ieškovas šios sumos iš Atsakovo negavo. Aplinkybę, jog Ieškovas išties gavo 71.200,00 Lt sumą iš Atsakovo patvirtina būtent Kasos pajamų orderiai AVC Nr. 31 ir 32, kurie yra tinkamai užpildyti ir pasirašyti Ieškovo vadovo. Atsakovas jokiu būdu nėra atsakingas už Didžiosios knygos pildymą ar kitokių Ieškovo buhalterinių dokumentų tvarkymą, pildymą bei jų apskaitą. Atsakovas turėjo pareigą sumokėti 71.200,00 Lt Ieškovui už įsigytus automobilius, kurią ir įvykdė. Atsakovas neturėjo pareigos tikrinti, kaip yra pildomi Ieškovo buhalteriniai dokumentai, kaip yra apskaitomi iš Atsakovo gauti pinigai ir pan. Dėl šios priežasties Atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už tai, kad Ieškovo Didžiojoje knygoje nematyti Ieškovo realiai gautos sumos iš Atsakovo.

2) teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi R. Z. bei S. K. parodymais. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Atsakovo argumentus apie tai, jog šių asmenų parodymais vadovautis negalima, kadangi jų patikimumas labai žemas. Abu liudytojai yra dalyvavę nusikalstamose veikose vykdant ūkinę-komercinę veiklą, todėl abu asmenys yra nepatikimi savaime. Tą patvirtina ir R. Z. bei S. K. nurodytos aplinkybės apie tai, kad abu automobiliai buvo užstatyti Atsakovui už paskolą UAB „AKKU LITA“. Teigia, kad toks prievolių užtikrinimo būdas pasirašant transporto priemonių-pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, neegzistuoja.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „AV Capital“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti. Ieškovas nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nes visa byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog iš tikrųjų pinigai Ieškovui pagal Automobilių pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sumokėti ir šios sutartys buvo tik tariami sandoriai. Atsakovo pateikti kasos pajamų orderiai yra su trūkumais, netinkamai užpildyti, nėra matomas ūkinės operacijos turinys, šių orderių numeriai prieštarauja Ieškovo buhalterijoje turimų kasos pajamų orderių numeriams (sutampa kasos pajamų orderių numeriai - AVC Nr. 31, bet skirtingas šių orderių turinys). Taip pat nėra jokių duomenų, kad pinigai būtų buvę įnešti į Ieškovo kasą ar sąskaitą, ar perduoti įmonės vadovui ar kuriam nors kitam įgaliotam asmeniui. Prie viso to, R. Z. ir S. K. apklausos protokolai, pateikti į bylą ir išsamiai aprašyti Ieškovo patikslintame ieškinyje bei išanalizuoti teismo, akivaizdžiai rodo, kad sudarant Automobilių pirkimo- pardavimo sandorius, nei Ieškovas, nei Atsakovas nesiekė Automobilių realiai parduoti, o siekė tik sudaryti tariamus sandorius, bei juos sudarė. Tai patvirtina tiek R. Z., tiek S. K. apklausos protokoluose užfiksuoti šių asmenų parodymai. Tai, kad šie parodymai yra nepatikimi, Atsakovas neįrodo jokiais objektyviais faktais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl automobilių pirkimo-pardavimo sandorių, kuriuos bankroto administratorius prašė pripažinti negaliojančius kaip tariamus ir negaliojančius Actio Pauliana pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo tariamu

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį, šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Nagrinėjamoje byloje, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo pasirašytos dvi transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias Ieškovas pardavė, o Atsakovas nupirko automobilius NISSAN PATHFINDER bei TOYOTA RAV4. Atitinkamai, prie pirkimo-pardavimo sutarčių ieškovas išrašė ir tuo pačiu patvirtino finansinės-ūkinės operacijos tikrumą ir pinigų gavimą už automobilius – PVM sąskaitomis faktūromis AV Nr. 026 ir 027 bei Kasos pajamų orderiais AVC Nr. 31 ir 32 (b.l. 22-26, 53-56). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantas realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ginčo automobilių atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, jog atsakovas iš tikrųjų siekė įsigyti nuosavybėn ginčo automobilius.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sandoris turi būti pripažintas tariamu vien todėl, jog ieškovas minėtų sandorių neatspindėjo savo Didžiojoje buhalterinėje knygoje. Tinkamas buhalterijos tvarkymas, šiuo atveju ir tinkamas pinigų užpajamavimas yra priskirtas ne atsakovo (pirkėjo),bet išimtinai ieškovo kompetencijai. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d. nustato, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Be to, minėtų pinigų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą nesudaro jokio teisinio pagrindo sandorį laikyti tariamu. Kolegijos nuomone, pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys nelaikytini prima face įrodymais ir neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje. CPK 14 str. 1 ir 2 d. nustatyta, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (1 d.). Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (2 d.). Taigi, remiantis išdėstytu, Kolegija šioje dalyje sprendimą naikina, kaip nepagrįstą ir ieškinį atmeta.

Dėl Actio pauliana

Ieškovas minėtų automobilių sandorius ginčijo ir kitu pagrindu, kaip pažeidžiančius kreditorių teises, pagal CK 6.66 str. (b.l. 66). Tačiau teismas šiuo pagrindu bylos nenagrinėjo ir esmės neatskleidė.

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidęs bylos esmės dėl Actio pauliana sąlygų pagrįstumo, tai reikštų naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Tokiu būdu iš šalių būtų atimta teisė išnagrinėti jų bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tai yra šalys prarastų vieną iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų.

Dėl to, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais panaikina, o bylą dėl likusios dalies – Actio Pauliana perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes, kaip minėta, esant neatskleistai šios bylos esmei, apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti minimo trūkumo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 d. pažymima, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 908,24 EUR (3136 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino apeliacinį skundą iš dalies, t.y. 50 proc., todėl iš ieškovo priteistina 309,31 EUR (1068 Lt) žyminio mokesčio (2136 Lt x 50 proc. : 100 proc.) bei 144,81 EUR (500 Lt) atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti tariamomis 2012-06-06 transporto priemonės NISSAN PATHFINDER 2.5 dCi identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-06-06 transporto priemonės TOYOTA RAV4 2.2 D-4D 136 CV identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytas tarp UAB „AV Capital“, į.k. 302593958, ir P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis nuo jos sudarymo momento, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Perduoti šią civilinę bylą dėl sutarčių pripažinimo Actio pauliana pagrindu tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti atsakovui P. T. iš ieškovo BUAB „AV Capital“ 454,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Andrutė KalinauskienėRita Kisielienė