Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė artimiems giminaičiams: motinai A. S. ir broliui S. S. (toliau – suinteresuoti asmenys) uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. S. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. S. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi V. S. už visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-10 ir skundžiama 2016-07-08 nutartimi, iš dalies tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimus stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, V. S. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir nekeisdamas V. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo režimo iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, rėmėsi prieštaringais duomenimis dėl V. S. socialinio pavojingumo, dėl ko padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir dėl teikimo priimtinas naujas sprendimas.

BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo V. S. svarstomas nebe pirmą kartą. 2015-12-10 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas teikimą tenkino iš dalies, netenkindamas prašymo dalyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių stacionarinio stebėjimo bendro stabėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą. Nors minėtoje nutartyje nurodyta, kad V. S. psichinė būsena pagerėjusi – stebimuoju laikotarpiu jo elgesys formaliai teisingas, be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, jo nuotaika ir nuomonė apie save gera, jis bendrauja noriai, aktyviai, mąstymas nuoseklus, konkretus, asmenybė siekianti dėmesio, jis kritiškas savo veikai ir elgesiui, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad V. S. psichinė būklė stebima tik palyginamai trumpą laikotarpį, padarė išvadą, kad V. S. pavojingumas yra išlikęs. Panevėžio apygardos teismo 2016-01-05 nutartimi 2015-12-10 nutartis palikta nepakeista, konstatuojant, jog V. S. psichinė būsena yra pagerėjusi ir jo elgesyje matosi teigiamos tendencijos, tačiau nuo V. S. psichinės būklės pagerėjimo praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog pagerėjusi V. S. psichikos būklė yra stabili.

Nagrinėjamame prašyme komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-06-09 išvadoje Nr. 282 nurodyta, kad V. S. psichinė būklė yra stabili. Stebimuoju laikotarpiu ligonio elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų.

Be to, iš suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimų teisme matyti, kad su sūnumi ji palaiko pastovius glaudžius ryšius, domisi jo sveikatos būkle, ji bei jos kitas sūnus S. S. žada ir toliau juo rūpintis ir prižiūrėti.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad V. S. psichikos būklė, taikant jam gydymą stacionaro sąlygomis, po paskutinės nutarties 2015-12-10 priėmimo, praėjus pakankamam laiko tarpui, ir toliau išlieka pagerėjusi, kaip šiuo atveju nurodoma išvadoje – stabili, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, jog V. S. gydymas švelnesnėmis sąlygomis bus efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams ir nebėra pagrindo V. S. toliau stebėti ir gydyti stacionare.

Taigi, įvertinus tai, kad V. S. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi pakankamai ilgą laiko tarpą, motina jį sutinka ir siekia prižiūrėti bei kontroliuoti jo elgesį, smurto rizika jam nustatyta mažesnė nei vidutinė, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad V. S. toliau gali būti stebimas ir gydomas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

A. S. skundą tenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

VšI Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016 m. birželio 16 d. teikimą tenkinti ir V. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.