Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B. ir jo atstovui advokatui Žilvinui Stašaičiui, nukentėjusiajam asmeniui R. B. ir jos atstovui advokatui Jonui Skalskui, nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. B. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 18 d. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą pil. R. B., t. y. užrakindamas vartus ir neleisdamas jai išvažiuoti iš kiemo, adresu Kalniečių g. 209, Kaune, ir tuo nepadarydamas esminės žalos pil. R. B. teisėms ir teisėtiems interesams, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog vartai buvo užrakinti 2009-12-18, todėl nutarime nurodytas pažeidimo laikas 2010-01-08 laikytinas spausdinimo klaida.

Nukentėjusioji R. B. ir jos atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, jog P. B. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už savavaldžiavimą, nes užrakindamas vartus neleido R. B. išvažiuoti iš kiemo su ten stovėjusiais dviem automobiliais, sutrukdė kraustymuisi iš buto. Sutartyje neaptartas naudojimasis kiemu, tačiau P. B. žinojo, jog ji turi tris automobilius, laiko 5 gyvūnus, todėl žodžiu susitarta dėl kiemo naudojimo ir iki konflikto su P. B. dėl neatsiskaitymo už jos lėšomis pastatytą tvorą, kiemu buvo leista naudotis. Nurodė, jog raginimų nesinaudoti kiemu iš P. B. negavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

P. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už savavaldžiavimą, kuris įstatymo leidėjo apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečiams ar įmonėms, organizacijoms.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame suformuluotas kaltinimas, nenurodytas įstatymas, kurio nuostatų nesilaikė pareiškėjas ( b.l. 50-51). Ginčijamame nutarime įvardintas LR CK 6.532 str.3 d. pažeidimas.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. gegužės 18 d. tarp P. B. ir R. B. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 3-2009, pagal kurią patalpų savininkas nuomotojas P. B. 80m² bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.4400-04897198:8229) perdavė naudotis R. B.. VĮ Registro duomenys patvirtina, jog P. B. yra minėtų gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 336/610 dalies savininkas ( b.l. 74, 86). Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pagal pobūdį buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojo. Sutartyje naudojimasis žemės sklypu ( kiemu) neaptartas.

CK 6.532 str.3d. numato, jog tuo atveju, kai pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl nuomininkės R. B. teisės laikyti minėtame žemės sklype jai priklausančius automobilius ir su tuo susijusių jos teisių suvaržymu.

Siekiant užtikrinti asmenų teises į gynybą, nešališką teismą ir kitas procesines teises, būdingas demokratinėms valstybėms teismų praktikos yra laikomasi procesinių standartų, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims, pažeidusiems ATPK.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį (ginčui aktualios atitinkamos ATPK straipsnių redakcijos, galiojusios protokolo surašymo metu) yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7,251-252 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis kai protokolas yra surašytas netinkamai yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06).

ATPK 188 str. yra numatyta blanketinė teisės norma, o P. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidė P. B.. Toks protokolas yra su esminiais trūkumais ir teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali. Protokole P. B. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009-12-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos medžiaga turėtų būti grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. a) p. ir b) p.). Tačiau ATPK 250 str. 7 p. numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Pasibaigusių administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo galimybės Administracinių teisės pažeidimo kodeksas nenumato. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2001-10-23 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. 1629¹¹/2001). Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad, panaikinus ginčijamą nutarimą, nėra pagrindo grąžinti bylą institucijai įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl byla nutrauktina ATPK 250 str. 7p. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 2 p., teisėja

nutaria:

Skundą tenkinti. Administracinės komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 14, kuriuo P. B. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.