- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-763-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08725-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- N. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 763 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-525-812-2013 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei N. B. dėl laikino motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra K. G. tvarką:
- N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra K. G. pastarosios laisvu nuo mokslo, lankomų užsiėmimų bei nepoilsio laiku telefonu, elektroniniu paštu, interneto telefonijos tinklu bei kompiuterine programa „Skype“, įpareigojant A. G. pranešti N. B. dukters K. G. naudojamą telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir kitus duomenis;
- pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų, iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. mokinių rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų), vasaros atostogų metu, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir pristatant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną;
- iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. nepriklausomai nuo dukters buvimo vietos su teise pasiimti dukrą iš jos buvimo vietos ir pristatant į tėvų sutartą vietą.
Nurodė, kad yra nepilnametės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina. K. G. tėvas – atsakovas A. G., senelė – Z. G.. Be K. G., ieškovė turi sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau iki vaiko gimimo ir po to kartu gyveno. Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai šeimoje, ji 2004 m. liepą išvyko dirbti į Vokietiją. Dukters pasiimti su savimi negalėjo, todėl ji liko gyventi su tėvu ir seneliais jų bute. Gyvendama Vokietijoje ieškovė pastoviai domėjosi dukters gyvenimu, vystymusi, sveikata, ugdymu, siuntė pinigines perlaidas ir periodiškai kas 2-3 mėn. sugrįždavo į Lietuvą, kur išbūdavo po 2 - 3 savaites. 2005-2006 m. atsakovo tėvai pradėjo trukdyti ieškovei bendrauti su dukra – grįžus ieškovei į Lietuvą, dukrą išsiveždavo į Latviją pas savo giminaičius. 2008 m. bendravimas su dukra nutrūko, nes atsakovas nieko nesakęs išvažiavo kartu su dukra gyventi į Rusiją, nenurodė dukters buvimo vietos. Tik 2010 m. vasarą ieškovė sužinojo, jog duktė yra Latvijoje pas atsakovo motinos brolį ir ten nuvyko jos aplankyti. K. G. gyvenimo Rusijoje metu ieškovė bandė susisiekti su ja skambindama atsakovo seseriai, tačiau nesėkmingai, ieškovei paskambinus, ryšys būdavo nutraukiamas. 2011 m. vasarą ieškovė bendravo su dukra Panevėžyje, kartu vyko į Jūrmalą Latvijoje, kur ilsėjosi tris dienas. 2012 m. vasarą su dukra buvo susitikusi kelis kartus Panevėžyje, tačiau duktė pasikeitė, atsisakė bendrauti, su dukra atsakovas leido bendrauti tik dalyvaujant jam. Ieškovės teigimu, atsakovas be pagrindo draudžia jai susitikti su dukra, bendrauti, nesuteikia informacijos apie dukters telefono numerį, tokiais veiksmais riboja motinos teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kartu pažeidžia ir dukters teisę būti auklėjamai savo tėvų ir bendrauti su jais abiem.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas laikinai apriboti N. B. valdžią dukros K. G. atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė 2004 m. liepos mėnesį išvyko į Vokietiją palikusi jį su mažamete dukra. Iš pradžių ieškovė domėjosi dukra, minimaliai ir nereguliariai siuntė pinigines perlaidas, tačiau po kelių metų domėjimasis dukters gyvenimu sumažėjo. Ieškovė atvykdavo į Lietuvą kartą per metus savaitei, tuo laiku pasimatydavo su dukra. Ieškovei neteikiant pastovaus išlaikymo vaikui, 2005-05-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas atsakovo ieškinys ir priteistas iš ieškovės išlaikymas dukrai bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Jis nekliudo ir neriboja ieškovės teisės bendrauti su vaiku, tačiau K. G. pati nebenori bendrauti su motina. Ieškovei visada buvo žinoma jo ir dukters buvimo vieta. Atsakovo manymu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia tik vieno dalyko – išsivežti dukrą į Vokietiją. Tokius ketinimus patvirtina aplinkybė, jog ieškovė apgaulės būdu paėmė ir negrąžino UAB „Gyd. V. B. ir kolegos“, kurioje duktė yra gydoma, jos sveikatos istorijos. Be to, ieškovė grasino dukrai bendraudama su ja „Skype“ programa, elektroniniu paštu, Z. G. – telefonu sakydama, kad dukrą vis tiek išsiveš, ji to nori ar ne. Dėl ieškovės elgesio duktė nesijaučia saugi, bijo su ja kalbėti, nenori matytis ir bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė N. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. G.:
- N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra K. G. pastarosios laisvu nuo mokslo, lankomų užsiėmimų bei nepoilsio laiku visomis nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, elektroniniu paštu, interneto telefonijos tinklais bei kompiuterinėmis programomis, neapsiribojant kompiuterine programa ir interneto telefonijos tinklu „Skype“, socialiuose tinkluose, neapsiribojant socialiniu tinklu „Facebook“;
- įpareigojo A. G. ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas pranešti N. B. dukters K. G. visų naudojamų nuotolinio ryšio priemonių adresus, numerius, visus kitus būtinus ryšiui užmegzti duomenis bei jų pakeitimus ir netrukdyti N. B. bendrauti su dukra K. G.;
- N. B. iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklausomai nuo dukters buvimo vietos, pasiimti dukrą iš jos buvimo vietos ir pristatyti į tėvų sutartą vietą;
- N. B. iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę bendrauti su dukra K. G. pusę K. G. mokinių rudens, žiemos (Romos katalikų šv. Kalėdų), pavasario (Romos katalikų šv. Velykų), vasaros atostogų laiko Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iš anksto su A. G. suderintu laiku ir pristatant į jos gyvenamąją vietą.
Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė visiškai. Nustatė, kad ieškovė N. B. ir atsakovas A. G. yra nepilnametės K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė nuo 2004 m. liepos mėnesio gyvena Vokietijoje – atskirai nuo atsakovo ir dukters. 2005-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-01294-73/2005 nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. G., 2005-09-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4767-73/2005 iš N. B. priteistas išlaikymas nepilnametei K. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2005-05-10 iki pilnametystės, o jeigu ji mokysis aukštųjų, vidurinių ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki 24 metų amžiaus. Iš ieškovės, atsakovo, atstovės Z. G. paaiškinimų, liudytojų A. D., N. K., Č. B., A. B. parodymų, nepilnametės K. G. apklausos teisme nustatė, kad ieškovės bendravimas su nepilnamete dukra yra retas, nuo 2012 m. - įtemptas, ieškovė retai bendrauja su savo dukra, Lietuvoje apsilanko kartą per metus, būna joje apie savaitę ir tik dalį šio laiko praleidžia su dukra, atsakovui su dukra K. G. 2008 m. išvykus iš Lietuvos, ieškovė su dukterimi susitiko tik 2010 m. Latvijos Respublikoje pas Z. G. giminaičius. Vertindamas, kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų motinos ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsižvelgė į visumą bylos aplinkybių apie ieškovės ir vaiko tarpusavio santykius, ieškovės, atsakovo ir senelės Z. G. tarpusavio santykius, elgesį ir pastangas auklėjant vaiką, užtikrinant galimybę vaikui bendrauti su abiem tėvais, ieškovės pastangas ir galimybes maksimaliai bendrauti su vaiku. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl motinos valdžios apribojimo siekiant tokiu būdu užkirsti kelią ieškovei išsivežti dukterį į Vokietiją. Pažymėjo, jog ieškovė nekelia reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Reikšdama reikalavimą ieškovė grindė jį leistinais rašytiniais įrodymais apie savo gyvenamąją aplinką, kurioje laikinai gyventų K. G. jai atvykus praleisti atostogų. Konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti ieškovės elgesį kaip vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką arba nesirūpinimą juo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl priešieškinio atmetimo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Nustatydamas bendravimo su dukra tvarką telekomunikacijų priemonėmis bei pusę mokinių atostogų laiko, bendraujant tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išsakytas mintis ir pasiūlymus dėl ekspertizės, pačios dukros išsakytą nuomonę apie tai, kad ji visiškai nenori bendrauti su mama, bei psichologės, dalyvavusios teismo posėdyje, išsakyta pozicija, kad emocinis ryšys ieškovės su dukra yra labai silpnas ir dukros išsakytas nenoras bendrauti su mama yra tvirtas. Neįvertino tos galimybės, kad silpnas emocinis ryšys, esantis tarp ieškovės ir dukros, galėtų būti stiprinamas joms bendraujant ir dalyvaujant atsakovui dukros namų aplinkoje be dukrai nepažįstamų pašalinių žmonių. Toks nustatytas bendravimo būdas leistų dukrai pamažu savoje aplinkoje adaptuotis. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių teismas neskyrė Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlomos teismo ekspertizės. Tik tokios ekspertizės skyrimas leistų nustatyti ekspertams, koks geriausias būdas yra bendrauti ieškovei su dukra. Teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti emocinio ryšio buvimo tarp dukros ir ieškovės. Be to, teismas nemotyvavo ir nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo dėl to, kad nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ieškovės N. B. atžvilgiu. Tai, kad ikiteisminį tyrimą nutraukė apylinkės prokuratūros prokurorė, dar nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas po apygardos prokuroro, o vėliau, galbūt ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, negali būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą sprendimą, išdėstė išsamius motyvus dėl A. G. priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Vertindamas, kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų ieškovės ir nepilnametės dukters interesus, teismas atsižvelgė į visumą bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nevisapusiškai įvertintų aplinkybių, jog šalių dukra beveik nėra bendravusi su ieškove, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, o staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas neigiamai paveiktų dukters emocinę būseną, dėl ko, jo nuomone, teismo sprendimu nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su K. G. yra netinkama. Pažymėtina, jog CK 3.155 str. 2 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Sprendime teismas rėmėsi ne tik ieškovės, liudytojų Č. B., A. B., I. N., B. M., bet ir atsakovo, jo atstovės Z. G. paaiškinimais ir konstatavo, kad ieškovės bendravimas su dukra ir dalyvavimas jos auklėjime buvo ir yra minimalus. Sprendime aiškiai nurodyta, jog ieškovės dėmesys vaikui buvo ir yra nepakankamas, dėl ko mergaitė jaučia didelę nuoskaudą ir pyktį dėl motinos nebuvimo šalia, nepakankamo dėmesio, netinkamai išrinktų dovanų, rūbų, ieškovės konfliktiško nepagarbaus elgesio vaikui artimiausių žmonių – tėvo, senelės – atžvilgiu, pačios ieškovės neetiško elgesio K. G. atžvilgiu tiek vaikui, tiek Z. G. nurodant, kad ji išsiveš dukrą į Vokietiją, kas vaikui sukėlė didžiulę įtampą ir baimę būti prievarta atskirtam nuo artimos aplinkos. Būtent dėl šių priežasčių bei atsižvelgdamas į VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologės I. M. išsakytus pastebėjimus vykdant nepilnametės K. G. apklausą, teismas ieškovės teisę bendrauti su nepilnamete dukra apribojo nenustatydamas maksimalaus bendravimo, bendravimą ribodamas laiko ir vietos atžvilgiu. Tačiau taip pat neginčijamai nustatyta, jog ieškovė, nors ir minimaliai bendravo su dukra, tačiau ji niekada nebuvo nutraukusi ryšio su ja (pavyzdžiui, 2011 m. kartu leido atostogas). Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad bendravimo tvarkos nustatymas suteikiant teisę ieškovei bendrauti su dukra be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis ir Lietuvos Respublikos teritorijoje suteikiant teisę ieškovei bendrauti su dukra laisvai pasirinktose vietose neprieštarauja vaiko interesams. Tuo labiau, kaip matyti, tiek psichologė I. M., tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. A., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžių metu paaiškino, jog, nepaisant šiuo metu esančio silpno emocinio ryšio tarp mamos ir vaiko, ši nuostata gali pasikeisti su specialisto, mergaitės artimųjų pagalba ir pan., tai priklausys nuo to, kaip mama tai supras, kiek bus suprasti mergaitės poreikiai, stabilumo, nuo kantrybės, nuo tėčio elgesio, kiek jis leis bendrauti, netrukdys, supras ir pan. (t. 1, b. l. 143, 173).
Apeliantui neaišku, dėl kokių priežasčių teismas neskyrė Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlomos teismo ekspertizės (t. 1, b. l. 24-25). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog 2013-02-27 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė išklausyti teismo posėdyje nepilnametę K. G.. 2013-05-22 teismo posėdyje nepilnametė šalių dukra buvo išklausyta dalyvaujant kvalifikuotai specialistei – VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologei I. M., kuri pateikė teismui išsamią išvadą dėl ieškovės bendravimo su dukra sudėtingumo, susilpnėjusio ryšio, išsakė savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus ir kaip turėtų elgtis šalys, siekdamos atstatyti susilpnėjusį ryšį tarp motinos ir dukters (t. 2, b. l. 135-152), kuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą. Tokiu būdu, ekspertizės paskyrimas būtų perteklinis ir tiesiogiai pažeidžiantis nepilnametės interesus, nes ji dar kartą būtų klausinėjama tais pačiais klausimais, kas neigiamai atsilieptų pačios nepilnametės psichologinei būsenai.
Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apelianto argumentas dėl priešieškinio motyvų nebuvimo. Priešingai, teismas sprendime išdėstė išsamius ir pagrįstus motyvus dėl priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia, žiaurų elgesį su vaiku, žalingos įtakos vaikui darymą. Pagal CK 3.180 str. nuostatas, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, sprendime iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo siunčiamos pinigų perlaidos į atsakovo sąskaitą banke (t. 1, b. l. 66-69, 70-83, 123). Iš atsakovo atstovės Z. G., nepilnametės K. G. paaiškinimų teisme nustatyta, kad jos eidavo į banką paimti siunčiamų ieškovės išlaikymui pinigų. Sprendime pagrįstai pažymėta, kad ieškovės elgesys paimant UAB „Gyd. V. B. ir kolegos“ K. G. sveikatos istorijos kortelę nepatvirtina ieškovės ketinimo išvežti vaiką į Vokietiją nuolatiniam gyvenimui. Šioje gydymo įstaigoje K. G. teikiamos paslaugos, susijusios tik su diagnozuotos šlaunikaulio galvutės ligos gydymu. Kaip minėta, ieškovė iš esmės su dukra niekada nebuvo nutraukusi ryšio, bent iš dalies stengėsi su ja bendrauti. Tai, kad šioje civilinėje byloje nėra pagrindo ieškovei laikinai apriboti motinos valdžią dukters atžvilgiu, patvirtina ir skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo šalių motinos su dukra tvarka, t. y. tokia nustatyta bendravimo tvarka nesuteikia teisės ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko tėvo A. G., su kuriuo nustatyta K. G. gyvenamoji vieta, notaro patvirtinto sutikimo ir asmens dokumentų.
Atmestinas apelianto teiginys dėl bylos sustabdymo iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas pagal jo pateiktą pareiškimą. Sprendime teismas konkrečiai nurodė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl BK 164 str. numatytos veikos įvykdymo, nesant priimto teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, taip pat nėra pagrindas pripažinti ieškovę vengus išlaikyti vaiką. Atsakovo skundas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai pateiktas 2013-02-26, t. y. po to, kai 2012-12-17 buvo iškelta civilinė byla teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovui nusprendus byloje teikti priešieškinį dėl motinos valdžios apribojimo. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas jau 2013-06-19 teismo posėdžio metu nurodė, kodėl nutaria atmesti A. G. atstovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. nesant CPK 163 str. numatytų pagrindų, nes byloje nėra duomenų, kad byla dėl ieškovės atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo būtų perduota teismui, nepateikta duomenų apie prokuroro ikiteisminio tyrimo byloje priimtus procesinius sprendimus, be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrindais, nesusijusiais su ieškinyje pareikštais reikalavimais (t. 1, b. l. 171). Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-06-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Apelianto teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas dar nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas po apygardos prokuroro, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, negali būti atnaujintas, vertintini tik kaip paties apelianto pasvarstymai, kurie yra niekuo nepagrįsti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, grindžiamą išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, dėl bendravimo tvarkos, kurios keisti kaip nors kitaip nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.