- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-31-485-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. P., D. G., VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-485-2014
Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00064-2010-8
2014 m. balandžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistiesiems A. P., D. G., jų gynėjams advokatams Gintarui Černiauskui, Arvydui Aranauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir D. G. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda; pagal BK 182 str. 1 d. - 25 MGL (3250 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (5200 Lt) bauda;
D. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda.
Civilinį ieškinį patenkinus visiškai, priteista iš nuteistojo A. P. VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė“ 1734,81 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. P. ir D. G. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio atmestas, panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji 2009-01-23, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, iš anksto susitarusi su A. P. pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdama, t.y. A. P. netikro dokumento pagaminimui pateikus savo anketinius duomenis bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, ji pagamino netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) 2009-01-23 pažymą Nr. 454, asmeniškai įrašiusi žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 (Įsak. Nr. 40-K 1973-02-28) iki 1978-04-01 (Įsak. Nr.61-K 1978-03-31) A. P. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir surašytą pažymą patvirtinusi savo parašu bei VšĮ (duomenys neskelbtini) anspaudu, neįregistravusi pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, perdavė bendrininkui A. P., kuris pagamintą žinomai netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, 2009-07-03 šį D. G. pagamintą netikrą dokumentą - VšĮ (duomenys neskelbtini) 2009-01-23 pažymą Nr. 454 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui.
A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, 2009-01-23, iš anksto susitaręs su D. G., dirbusia VšĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdamas, t.y. netikro dokumento pagaminimui pateikęs savo asmens anketinius duomenis bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, bendrininkei D. G. pagaminus netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) 2009-01-23 pažymą Nr. 454, jai asmeniškai įrašius žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 (Įsak. Nr. 40-K 1973-02-28) iki 1978-04-01 (Įsak. Nr.61-K 1978-03-31) A. P. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir šią surašytą pažymą D. G. patvirtinus savo parašu bei VšĮ (duomenys neskelbtini) anspaudu, neįregistravus pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, A. P., pagamintą netikrą dokumentą panaudojo, 2009-07-03 šią pažymą Nr. 454, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui.
Be to, A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis tyčia 2009-07-03, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, D. G. pagamintą netikrą dokumentą - VšĮ (duomenys neskelbtini) 2009-01-23 pažymą Nr. 454 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 A. P. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančius 1734,81 Lt, kurie jam buvo nepagrįstai išmokėti per laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2010-01-31.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nuosprendį panaikinti ir D. G. ir A. P. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepaneigė juridinio fakto, jog A. P. iš tikrųjų laikotarpiu nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tiek D. G., tiek A. P., atlikdami savo neteisėtus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. Teismas nuosprendyje išdėstė liudytojų, dirbusių VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 parodymus, tačiau, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, jais nesirėmė. Teisme liudytoja D. M. T. kategoriškai teigė, kad būtent ji parašė įsakymą dėl A. P. priėmimo į darbą ligoninėje 1973 metais, nes tuo metu A. P. dirbo ligoninėje, tačiau teismas visiškai nemotyvuodamas, apkaltinamajame nuosprendyje vadovavosi tik šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad asmens vardu A. P. nepažįsta bei tokio asmens, dirbusio inžinieriumi medicinos priežiūrai 1973-1978 metais, neprisimena. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi kritiškai vertintinais liudytojos D. P. parodymais. Nors D. P. teigė, kad A. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1973 m. iki 1978 m. nėra dirbęs, tačiau taipogi pamini, kad tuometinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje (dabartinėje VšĮ (duomenys neskelbtini)) atliko praktiką 1971-1973 laikotarpiu. Tokiu būdu ji negalėjo matyti A. P., kadangi jų darbo laikotarpiai tuometinėje 1-oje Tarybinėje klinikinėje ligoninėje nesutampa. Būtent dėl šių aplinkybių, anot apelianto, D. P. parodymai nėra patikimi. Teismas klaidingai vertino bei iškraipė A. A. T. parodymus, kuris nurodė, kad inžinieriumi medicininės aparatūros priežiūrai nurodytu laikotarpiu jis dirbo vienas ir asmens, vardu A. P. jis nepažįsta bei nepamena, kad toks asmuo būtų kada dirbęs VšĮ (duomenys neskelbtini) jo darbo laikotarpiu. Šis liudytojas Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirbo nuo 1967 m. iki 1975 m, o A. P. nuo 1973 m. iki 1978 m. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes A. B. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo neteisingai nurodyti metai, kuriais jis dirbo Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o, būtent, teisme A. B. M. patvirtino, kad fizioterapinę aparatūrą prižiūrėjo iki 1970 metų, po to dirbo metrologu. Be to, teismas nevertino A. B. M. teiginių, jog šis „kontaktuodavo tik su pavaduotoju ūkio reikalams, o su kitais darbuotojais – ne“. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad A. B. M. neturėjo objektyvių galimybių pasakyti, ar matė A. P., dirbantį Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 1973 m. iki 1978 m. Nustatinėdamas nuteistosios D. G. parašytoje 2009-01-23 pažymoje Nr. 454 nurodytų faktų teisingumą, teismas vadovavosi ir liudytojo A. E. parodymais, tačiau ir šis asmuo negalėjo pasakyti, ar A. P. dirbo Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismas padarė išvadą, kad A. E. patvirtino, jog A. P. prašė jo melagingai paliudyti policijos tyrėjai, tačiau teismo posėdžio metu A. E. teigė, kad niekas kitas neprašė meluoti teisme, apklausos protokole šis faktas nurodytas neteisingai. Tai, jog A. P. nereikalavo duoti melagingų parodymų, patvirtino ir kitas liudytojas - E. J. O., tačiau teismas šiais liudytojų parodymais nesivadovavo.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad 1973-02-28 įsakymo dėl A. P. priėmimo į darbą, kuriame nurodoma, kad A. P. iš tikrųjų dirbo Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 1973 m. iki 1978 m., kaip rašytinio įrodymo niekas nepaneigė. Teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojo P. B. parodymų, kuris teigė, kad nuo 1974 iki 1979 metų dirbo techniku, atsakingu už elektros ūkį, santechniką ir katilinių ūkį, bei patvirtino, kad A. P. pažįsta iš matymo, nes šis galėjo dirbti ligoninėje medicinos techniku, o taip pat pabrėžė, kad keletą kartų matė A. P. būtent fizioterapijos kabinete. Liko neįvertinti ir J. D. B. parodymai, kuri taipogi patvirtino, kad darbo metu yra sutikusi A. P.. M. B., dirbusio minėtoje ligoninėje 1972-2000 m., parodymus teismas taipogi įvertino kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, nors jie neprieštarauja nei J. B., nei M. B. parodymams. Įvertinus visus pateiktus įrodymus matyti, kad tik D. P. parodymai visiškai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi faktu, jog nėra išlikusi A. P. asmens kortelė, tačiau, apelianto nuomone, nesant šio oficialaus dokumento, kuris patvirtintų A. P. darbo laikotarpį 1973-1978 Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, privalu vadovautis kitais įrodymais, kurie patvirtintų šį juridinį faktą. Šiuo atveju teismas net ir esant nuosekliems įrodymams apie A. P. darbą Kauno m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 1973 m. iki 1978 m., neabejojo, jog 2009-01-23 pažyma Nr. 454 yra suklastota. Be to, teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad asmens kortelė, kuri patvirtintų A. P. darbą ligoninėje, galėjo dingti ir dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus problemų (konkrečiai dokumentų saugojimo).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. G. veiksmuose nėra subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. D. G. ligoninėje dirbo nuo 1989-05-03, todėl faktiškai žinoti, kuriuo metu ligoninėje dirbo A. P., neturėjo jokių galimybių, nes šio asmens nepažinojo. Tai ji patvirtino ir savo parodymuose teisme. Pastaroji patvirtino, kad pažymą pildė pagal ligoninės direktorius nurodytus A. P. duomenis, ji vykdė savo vadovo, kuriam buvo tiesiogiai pavaldi, nurodymus ir net neabejojo, kad duomenys, kuriais remiantis buvo surašyta 2009-01-23 ligoninės pažyma Nr. 454, yra klaidingi. Tokiu būdu D. G., vykdžiusi buvusio ligoninės direktoriaus J. S. P. nurodymus, negalėjo savo veiksmus suvokti kaip neteisėtus. Apelianto teigimu, A. P. veiksmuose kaltės kaip subjektyvaus nusikalstamų veikų sudėties požymio taip pat nėra. Anot apelianto, nuteistųjų D. G. bei A. P. veiksmuose nesant nusikalstamų veikų sudėčių negali būti iš A. P. priteistas ir 1734,81 Lt dydžio civilinis ieškinys.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovavo ir nevertino įrodymų viseto, nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus arba vertino kritiškai, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, atskirais įrodymais ar net jų dalimi. Todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra paremtos byloje surinktais ir įstatymų nustatyta tvarka įvertintais įrodymais. Be to, įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamiesiems, tuo pažeidžiant jiems įstatymų garantuotas teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertinant bylos duomenis buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos, įtvirtinančios, jog visos teismo išvados dėl nusikaltimo padarymo turi būti pagrįstos įrodymais.
Siekiant pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausiant liudytojus bei tiriant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.
Apklaustas liudytojas A. B. M. paaiškino, kad 1975-76 metais jis dirbo „Optikoje“, o antraeilėse pareigose dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje inžinieriumi medicininei aparatūrai. Ten neturėjo darbo vietos, eidavo per kabinetus kai reikėdavo patikrinti aparatūrą. Darbo laikas buvo įvairus, dirbo pagal tabelius. Nuteistojo A. P. nepažinojo, tačiau galėjo jo ir nematyti, galėjo prasilenkti. Prie aparatūros dirbo iki 1970 metų. Nuo 1972 metų dirbo metrologu, sekė matavimo prietaisus. Vienus prietaisus tikrindavo kasmet, kitus – kas du metus, todėl ligoninėje lankydavosi dar rečiau. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad A. P. dirbo ar nedirbo ligoninėje.
Liudytojas A. E. paaiškino, kad 1976 metais jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ligoninės autoūkio skyriuje vairuotoju, vežiojo vyr. gydytoją. Kitų darbuotojų nepažinojo. B. buvo pas jį atvykęs, klausė ar jis prisimena, kad ligoninėje dirbo A. P.. Liudytojas šiam atsakęs, kad neprisimena. Neigia sakęs tyrėjai, kad jį įkalbinėjo meluoti. Mano, kad gal jis ne taip ką pasakęs, gal tyrėja ne taip užrašiusi. Aiškina, kad protokolą pasirašė jo neskaitęs. Taip pat aiškina, kad A. P. jo neprašęs meluoti dėl pastarojo darbo ligoninėje, nes jie nebuvo pažįstami.
Liudytojas A. A. T. paaiškino, kad nuo 1973 metų iki 1975 metų jis dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje inžinieriumi medicininės aparatūros priežiūrai. Neturėjo nuolatinės darbo vietos, net kabineto neturėjo, darbo laikas buvo nenormuotas. Žino, kad ten dar dirbo antraeilininkai su aparatūromis, tačiau jis su jais nekontaktuodavo, nes jie jam nebuvo pavaldūs. Jis ir dabar teigia, kad specialus medicininis išsilavinimas dirbti tą darbą nėra būtinas, o kodėl skiriasi jo parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, tai gali būti dėl to, jog jo galva operuota, jo labai bloga atmintis. Kartu aiškina, kad toks išsilavinimas lyg tai ir būtinas, nes jis pats buvo baigęs medicinos mokyklą. Taip pat paaiškino, kad tuo metu kai dirbo, nežino ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje, nes jis jam nebuvo pavaldus.
Liudytoja J. D. B. paaiškino, kad nuteistajam A. P. ji yra antros eilės pusseserė. Dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje felčeriu laborantu. 1973 metais grįžo iš dekreto ir ligoninėje ant laiptų susitiko su A. P.. Paklausus, ką šis čia veikia, jis atsakė, kad dirba inžinieriumi. Po to dar ne kartą susitikdavo ligoninėje. Vėliau ji perėjo dirbti į Centro polikliniką. Kiek metų A. P. dirbo ligoninėje, ji pasakyti negali.
Liudytoja D. M. T. paaiškino, kad nuo 1973 metų dirbo Kauno (duomenys neskelbtini) kadrų skyriuje. Ji priimdavo žmones į darbą, atleisdavo, rašydavo įsakymus. Juos rašydavo į įsakymų knygą, baigiantis metams ją surišdavo, lapai būdavo sunumeruojami, jie būdavo kadrų skyriuje metaliniame seife. Darbuotojo apskaitos kortelė yra užpildoma priimant į darbą ir atžymima atleidžiant. 1973-02-28 įsakymą ji surašė asmeniškai savo ranka. Taip pat kategoriškai tvirtina, kad A. P. dirbo ligoninėje medicinos aparatūros prižiūrėtoju. Priimant į darbą inžinierius, specialus medicininis išsilavinimas nebuvo reikalingas. Mano, kad liudytojas A. A. T. ne visai tikslia nurodo tuometinius inžinieriams keliamus reikalavimus. Ji į darbą priėmė labai daug žmonių. Nepamena, kad ji būtų A. P. atleidusi iš darbo. Nesupranta, kodėl yra dingęs įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo.
Taip pat paaiškino, kad ji nesakiusi, jog A. P. nepažįsta. Taip ji sakiusi ir tyrėjai. Ši jai davė perskaityti duotus parodymus. Paskutiniame lape jie buvo užrašyti neteisingai, todėl ant paskutinio lapo ji atsisakė pasirašyti. Tada tyrėja šį lapą perspausdino, perskaitė ir liudytoja jo neskaičiusi jį pasirašė. Mano, kad tyrėja sukeitė vietomis lapus. Tai, kad ji nesakiusi, jog A. P. nepažįsta, ji aiškino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Liudytoja L. Z. paaiškino, kad apklausiant D. M. T. šiai kažkas netiko. Tada liudytoja perspausdino lapą, D. M. T. perskaitė ir pasirašė. Intereso surašyti savaip ji neturėjo. Liudytoją E. žino. Jai buvo keista, kada jis pasakė, kad pas jį buvo atvažiavę ir prašė melagingai liudyti. Po to gal jis buvo suinteresuotas, todėl ir ėmė teigti, kad niekas jo neprašė melagingai liudyti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 301 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi. BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu gautais liudytojų parodymais galima remtis byloje esantiems įrodymams patikrinti, o ne nuosprendžiui pagrįsti. Gi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Papildomai apklausus liudytoją A. B. M. šis nurodė, kad dirbant antraeilėse pareigose Pirmoje tarybinėje ligoninėje nuolatinės darbo vietos neturėjo. Darbo laikas buvo įvairus, dirbo pagal tabelius. Nuteistojo A. P. nepažinojo, tačiau galėjo jo ir nematyti, galėjo prasilenkti. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, dirbo A. P. ligoninėje, ar nedirbo. Liudytojas A. E. tvirtina, kad niekas jo neprašė melagingai liudyti, kad A. P. dirbo ligoninėje. To neprašė ir pats A. P., nes jie iki tol nebuvo pažįstami. Tyrėja jo parodymus užrašiusi neteisingai. Liudytojas A. A. T. taip pat nurodė, kad jis nuolatinės darbo vietos neturėjo, jo darbo laikas buvo nenormuotas. Jis nežino ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje. Aiškina, kad specialus medicininis išsilavinimas dirbti tą darbą nebuvo reikalingas. Kartu jis aiškina, kad toks išsilavinimas lyg tai buvo reikalingas, nes pats buvo baigęs ir medicinos mokyklą. Tačiau tai, kad toks išsilavinimas nebuvo reikalingas kategoriškai patvirtino apklausta liudytoja D. M. T.. Liudytoja J. D. B. kategoriškai patvirtino, kad 1973 metais sugrįžusi po dekreto ligoninėje susitiko A. P., kuris buvo su baltu chalatu ir pasisakė, kad ligoninėje dirba inžinieriumi. Po to dar ne kartą buvo jį susitikusi. Tai, kad ji yra jo antros eilės pusseserė, dar neduoda pagrindo jos parodymais netikėti ir vertinti juos kritiškai. Liudytoja D. M. T. patvirtino, kad A. P. tikrai dirbo ligoninėje inžinieriumi. Ji pati savo ranka surašė 1973 m. įsakymą dėl jo priėmimo į darbą. Kodėl yra dingęs įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo, ji paaiškinti negali. Taip pat ji nėra sakiusi, kad A. P. nepažįsta ir nėra jo mačiusi. Gi tyrėja jos parodymus užrašė netiksliai.
Įsakymai dėl priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo yra svarbiausi dokumentai, kuriais fiksuojama darbo santykių pradžia ir pabaiga, todėl nepaneigus priėmimo į darbą fakto, nėra pagrindo išvadai, jog asmuo nedirbo. Tai, kad nerastas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nekvestionuoja įsakymo dėl priėmimo į darbą. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, jie arba negali pasakyti ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje, arba kategoriškai tvirtina, kad ligoninėje jis dirbo ( J. D. B., D. M. T. ). Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis ligoninėje dirbo.
Be to, pirmosios instancijos teismas savo apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamieji D. G. ir A. P. veikė iš anksto susitarę, t. y D. G. 2009-01-23, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, iš anksto susitarusi su A. P. pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdama, t.y. A. P. netikro dokumento pagaminimui pateikus savo anketinius duomenis, bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, ji pagamino netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454, asmeniškai įrašiusi žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 (Įsak. Nr. 40-K 1973-02-28) iki 1978-04-01 (Įsak. Nr.61-K 1978-03-31) A. P. dirbo VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir surašytą pažymą patvirtinusi savo parašu bei VšĮ (duomenys neskelbtini) anspaudu, neįregistravusi pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, perdavė bendrininkui A. P., kuris pagamintą žinomai netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, 2009-07-03 šį D. G. pagamintą netikrą dokumentą-VšĮ (duomenys neskelbtini) 2009-01-23 pažymą Nr. 454 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, t.y. abu tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Kaip matyti, kaltinamieji savo kaltę kategoriškai neigė. A. P. aiškino, kad jam reikėjo surinkti dokumentus pensijai gauti. Todėl 2008 m. gale jis nuėjo pas vyr. gydytoją P. ir pasakė, kad jam reikia pažymos „Sodrai“. Šis pasikvietė darbuotoją, atrodo G., o jam liepė rašyti prašymą. Prašyme jis nurodė metus, kada dirbo ligoninėje. Kaltinamoji D. G. paaiškino, kad ligoninės vadovas P. pasikvietė ją į kabinetą, užrašė ant lapelio A. P. priėmimo, atleidimo iš darbo datas ir liepė paruošti pažymą „Sodrai“. Ji manė, kad vadovas nuo asmens kortelės nurašė atleidimo datą, nepasitikėti vadovu neturėjo pagrindo. Tokiu būdu ji paruošė prašomą pažymą. A. P. nepažinojo, pirmą kartą jį pamatė teisme.
Kaip matyti, nei vienas byloje surinktas įrodymas nepatvirtina to, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, t. y. iš anksto susitarę pagaminti netikrą dokumentą. Taip pat nėra surinkta ir įrodymų, kurie paneigtų kaltinamųjų versijas.
Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčiu juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.
Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.
Kaip jau minėta, nėra surinkta jokių įrodymų, kad A. P. pateikė D. G. tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą ligoninėje, o D. G. šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė į išduodamą pažymą. Jos aiškinimu, ji įrašė tuos duomenis, kuriuos jai pateikė ligoninės vadovas P.. Tai, kad nėra išlikęs įsakymas dėl A. P. atleidimo iš darbo, dar neįrodo, kad buvo pagamintas netikras dokumentas. Tuo labiau, kad yra įrodyta, jog A. P. minėtoje ligoninėje dirbo. Nenuneigus šio fakto, nėra pagrindo teigti, kad dokumente – pažymoje įrašyta informacija neatitinka tikrovės ir dokumentas yra suklastotas. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė padarius jiems šį inkriminuojamą nusikaltimą.
Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė dėl netikro dokumento pagaminimo, todėl lieka neįrodyta ir kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., t. y. kad jis tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, pagamintą netikrą dokumentą pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančius 1734,81 Lt, kurie jam buvo nepagrįstai sumokėti per laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2010-01-31.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo )( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ). Gi teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, byloje nėra surinkta.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes nuteistųjų gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – kaltinamieji pagal jiems inkriminuojamus nusikaltimus išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 329 str. 1 d. 1 p. ).
Civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 331 str. 1,2 d.,
nusprendžia:
nuteistųjų gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. P. pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. G. pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.
VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.