- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eA-1859-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06890-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Arūnas Sutkevičius, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- F. M. J. F.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. M. J. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas F. M. J. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 25S254383 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas, kuris yra Indijos Respublikos pilietis, skunde nurodė:
2.1. pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), nes jis studijuoja Lietuvoje. Atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais;
2.2. pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo mėn. studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir Universitetas), tačiau jis faktiškai pradėjo studijuoti gavęs leidimą laikinai gyventi ir atvykęs į Lietuvą nuo 2023 m. spalio 16 d. Pareiškėjas 1 kurse 2023/2024 studijų metais surinko 48 kreditus, 2024/2025 studijų metais surinko 6 kreditus, o 2025/2026 studijų metais kartos 1 kurso neišlaikytą studijų dalyką. Pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad praėjusiais metais jis patyrė psichologinių problemų dėl senelio mirties, bet šiuo metu jo sveikata yra gera ir jis yra įsitikinęs, jog jam gerai seksis studijose;
2.3. studijų pradžioje (iki 2023 m. spalio 16 d.) pareiškėjas negalėjo dalyvauti paskaitose ir užsiėmimuose, nes jie vyko tik kontaktiniu būdu. Dėl praleistų paskaitų jis negalėjo dalyvauti egzaminuose. Tol, kol neišlaikė anatomijos egzamino, pareiškėjas negali būti perkeltas į 2 kursą, todėl jis dėl objektyvių priežasčių (t. y. Universiteto studijų tvarkos) 2024/2025 studijų metais negalėjo surinkti daugiau nei 12 kreditų, o surinko 6 kreditus (t. y. 50 proc. įmanomų gauti kreditų);
2.4. atsakovas iš esmės neanalizavo aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nesurinko reikiamo kreditų skaičiaus. Be to, Sprendimas nėra grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktu. Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d.);
2.5. Departamentas, turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, ar pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus dėl pateisinamų priežasčių, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei priėmė Sprendimą, kuris iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Be leidimo laikinai gyventi pareiškėjas neturi galimybės išsilaikyti paskutinės (anatomijos) dalyko skolos ir būti perkeltas į 2 studijų kursą, nes Universitetas nesudaro sąlygų šį dalyką studijuoti ir laikyti egzaminą nuotoliniu būdu;
2.6. Sprendime padarytos nepagrįstos išvados, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Nepaisant to, kad pareiškėjas 2023/2024 studijų metais išlaikė ne visus egzaminus ir 2024/2025 studijų metais kartojo dalį dalykų, jo rezultatai yra pakankamai geri, t. y. vidurkis – 6,97 balo. Pareiškėjas Departamentui paaiškino priežastis, dėl kurių atsirado akademinės skolos (pvz., dėl senelio mirties buvo sunku susikaupti ir laikyti egzaminus). Pareiškėjas epizodiškai dirbo Lietuvoje, tačiau jo darbo grafikas buvo suderinamas su studijomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neišlaikė egzaminų dėl to, kad dirbo, ir ketina toliau dirbti. Pareiškėjas tiek 2023/2024 studijų metais, tiek 2024/2025 studijų metais vykdė savo ketinimą studijuoti, ir būtent studijos, o ne darbas, yra jo vienintelis buvimo Lietuvoje tikslas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimą pagrindai: 1) pareiškėjas, kartodamas 1 kursą, 2024/2025 studijų metais surinko 6 kreditus iš 12 ir vėl nebuvo perkeltas į 2 kursą, taip pat jis užsiėmė darbine veikla Lietuvoje, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslą; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė;
Šalies argumentai
4.2. pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad Sprendimo priėmimas ne pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą yra pagrindas panaikinti Sprendimą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti imperatyvūs, savarankiški atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindai. Departamentas, nustatęs bent vieną iš šių pagrindų, neturi diskrecijos teisės nepriimti atitinkamo sprendimo;
4.3. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 14 d., todėl laikytina, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje buvo ne epizodiškas. Be to, pareiškėjui išmokėtos išmokos buvo didesnės nei pareiškėjo pateiktoje darbo sutartyje su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) Evolution Lithuania nurodytas darbo užmokestis, o tai suponuoja, kad jis dirbo daugiau valandų per savaitę nei nurodyta darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su skundo teiginiais, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas nebuvo darbas Lietuvoje;
4.4. pareiškėjo teiginiai dėl jo sveikatos būklės yra deklaratyvūs, nes ji jam nesutrukdė dirbti. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi turėjo 2 metus, bet per tą laiką nesugebėjo baigti net 1 kurso;
4.5. Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjo F. M. J. F. skundą, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėjui 2023 m. spalio 16 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. spalio 16 d. Pareiškėjas studijas pradėjo 2023 metais. Jis dėl 2023/2024 studijų metų akademinių skolų buvo paliktas kartoti 1 kurso neišlaikytus studijų dalykus. Jis 2024/2025 studijų metais surinko 6 kreditus iš 12, susijusių su kartojamais 1 kurso dalykais, ir nebuvo perkeltas į 2 kursą. Jis Lietuvoje užsiėmė ir darbine veikla (nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2025 m. spalio 14 d. (su pertrauka) turėjo darbinių santykių su Lietuvoje registruotomis įmonėmis);
Šalies argumentai
6.2. pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra priimtas į pirmosios pakopos studijų programą Universitete;
6.3. atsakovas 2025 m. lapkričio 20 d. priimtu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo ir Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos aprašas), taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Teismas nurodė, kad nenagrinės atsakovo apsiliepime į skundą ir atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktų papildomų argumentų, kurie nebuvo nurodyti Sprendime, o pasisakys tik dėl Sprendime nurodyto teisinio pagrindo atitikties faktinėms aplinkybėms. Teismo vertinimu, pareiškėjas atitinka formaliuosius Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti (tai nurodyta ir Sprendime), o atsakovo atsisakymas išduoti tokį leidimą yra grindžiamas iš esmės pareiškėjo studijų rezultatais ir darbinės veiklos Lietuvoje faktu.
8. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024 ir kt.), konstatavo, kad atsakovo surinkti įrodymai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjui teikiant duomenis buvo akivaizdu, jog jis neturi tikslo, kurį nurodė, t. y. studijuoti Lietuvoje. Priešingai, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas realiai studijavo Lietuvoje ir išlaikė visus egzaminus ir atsiskaitymus, išskyrus vieną – anatomijos. Atsakovas Sprendime nevertino, ar, pirmaisiais metais turėdamas akademinių skolų (šiuo pagrindu Departamentas nepanaikino pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi), pareiškėjas kitais metais turėjo galimybę studijuoti daugiau dalykų nei tie, iš kurių turėjo skolas, ir vien tuo pagrindu, kad jis liko kartoti kursą, iš esmės padarė išvadą, kad studijos nėra pareiškėjo tikslas. Tokia atsakovo išvada yra nepagrįsta. Teismas akcentavo, jog tokios išvados nepatvirtina ir faktas, kad pareiškėjas dalies studijų metu buvo įsidarbinęs. Antraisiais studijų metais, kai pareiškėjas pagal Universiteto tvarką galėjo studijuoti tik tuos dalykus, iš kurių turėjo skolas, jo pasirinkimas derinti mokslą ir darbą savaime negali reikšti jo tikslo studijuoti paneigimo. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teikiama informacija neatitiko realios situacijos (tikrovės), todėl Sprendimo dalis, susijusi su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.
9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindas nėra atskirai aptartas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o tik nurodytas įžanginėje dalyje ir pabaigoje, formaliai nurodant Sprendimo priėmimo teisinius pagrindus, todėl Sprendimo dalis, susijusi su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu taip pat nelaikytina tinkamai motyvuota.
10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, jis nėra tinkamai motyvuotas, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
III.
11. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo F. M. J. F. skundą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nenurodė naujų Sprendimo pagrindų, bet patvirtino Sprendime nurodytų pagrindų buvimą pareiškėjo argumentų kontekste. Teismas, nevertindamas atsakovo argumentų, pažeidė jo teisę būti išklausytam, teikti paaiškinimus ir aktyviai ginti savo poziciją;
12.2. teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės ir preziumavo, kad pareiškėjo paaiškinimai atitinka tikrovę. Departamentas, priimdamas Sprendimą, surinko duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės: jis, kartodamas 1 kursą, 2024/2025 studijų metais surinko 6 kreditus iš 12 ir vėl nebuvo perkeltas į 2 kursą; jis Lietuvoje dirbo nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 14 d., todėl jo darbas Lietuvoje buvo ne epizodiškas; pagal VSDFV duomenis, pareiškėjui išmokėtos išmokos buvo didesnės nei darbo sutartyje su Evolution Lithuania, UAB nurodytas darbo užmokestis, o tai suponuoja, kad jis dirbo daugiau valandų per savaitę nei nurodyta darbo sutartyje. Departamento nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad darbas buvo pareiškėjo prioritetas, o pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo ne studijos;
12.3. pagal teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 ir kt.), pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi išdavimui ir / ar pakeitimui. Šiuo atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje buvo suderintas su studijomis, o tikrasis jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslas yra studijos, o ne darbas;
12.4. atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad siekis suklaidinti valstybės institucijas yra siejamas ne su tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu, bet su apgaule (Įstatyme sąvokos „tikrovės neatitinkanti informacija“ ir „apgaulė“ yra vartojamos kaip skirtingos sąvokos), todėl atsakovas Sprendime neturėjo nustatyti pareiškėjo siekio suklaidinti valstybės institucijas. Teismas nepagrįstai pripažino neteisėta ir nepagrįsta Sprendimo dalį dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo;
12.5. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra aptartas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintas pagrindas. Atsakovas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos aprašu (6.2 ir 7 p.), įvertinto pareiškėjo prašymą ir Sprendime motyvavo išvadą, kad pareiškėjas yra laikomas pateikusiu tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kodėl yra pagrindo įtarimams, kad pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruotieji, ir kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvoje;
12.6. teismas padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos ir prieštarauja Įstatymo nuostatoms.
13. Pareiškėjas F. M. J. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus. Pareiškėjas papildomai nurodo:
14.1. Sprendimas iš esmės grindžiamas argumentais dėl nesurinkto pakankamo studijų kreditų skaičiaus, tačiau Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte įtvirtintas pagrindas nėra nurodytas kaip Sprendimo teisinis pagrindas;
14.2. priešingai nei tvirtina atsakovas, pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė tikrovę atitinkančius duomenis (t. y. jis 2024/2025 studijų metais surinko 6 kreditus iš 12) ir paaiškino priežastis, dėl kurių susiklostė tokia situacija. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo individualią situaciją, neįsigilino į faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas studijų metu dirbo, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje ne studijų tikslu;
14.3. teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir konstatavo, kad atsakovo surinkti įrodymai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjui teikiant duomenis buvo akivaizdu, jog jis neturi tikslo, kurį nurodė, t. y. studijuoti Lietuvoje. Departamentas nei Sprendime, nei apeliaciniame skunde neatkreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytas ir teismo nustatytas objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis 2024/2025 studijų metais surinko tik 6 kreditus;
14.4. studijų programa „Kineziterapija“ yra sudėtinga, dalykai dėstomi ciklais. Esant vieno iš privalomųjų dalykų skolai, labai sudėtinga jį studijuoti pakartotinai, kartu su kitais privalomaisiais dalykais, ir kartu laikyti visus egzaminus. Būtent faktas, kad pareiškėjas neišlaikė anatomijos egzamino 1 semestre, lėmė tai, kad 2 semestro metu, siekiant nepakenkti savalaikiai studijuojamiems dalykams, šios skolos nepavyko panaikinti. Tai yra esminė ir pateisinama priežastis, dėl kurios pareiškėjui, nesant jo piktybiškumo ir nerūpestingumo, neturėtų būti atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Jis 2023/2024 ir 2024/2025 studijų metais vykdė savo ketinimą studijuoti;
14.5. teismas pagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintas pagrindas nebuvo aptartas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Atsakovas apeliaciniame skunde šiuo aspektu teikia naujus argumentus, tačiau ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui;
Atsiliepimas
14.6. atsakovo teiginiai, jog atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje nurodyti Sprendimo pagrindai nebuvo nauji, o teismas, nevertindamas atsakovo paaiškinimų, pažeidė jo teisę būti išklausytam, teikti paaiškinimus ir aktyviai ginti savo poziciją, nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių jo argumentų neanalizavo teismas, kuriuo aspektu buvo paneigta jo teisė būti išklausytam;
14.7. atsakovas nurodo naują, siurprizinį motyvą, t. y. vertinimą, kad pareiškėjas dirbo daugiau valandų per savaitę, nei nurodyta darbo sutartyje, todėl darbas buvo jo prioritetas. Pareiškėjo darbas nesutrukdė jam 2023/2024 studijų metais surinkti 48 kreditus, o kurso kartojimą nulėmė išimtinai tik Universiteto tvarka, t. y. pareiškėjas turėjo kartoti kursą, nes neišlaikė anatomijos dalyko. 2024/2025 studijų metais pareiškėjas surinko 6 kreditus iš 12 įmanomų kreditų. Akivaizdu, kad antraisiais studijų metais kartodamas kursą ir besimokydamas 2 dalykus, pareiškėjas turėjo daug laisvo laiko (mažiau paskaitų), todėl galėjo studijas derinti su darbu. Iš pareiškėjo pateiktų darbo sutarčių matyti, jog jis galėjo derinti studijas ir darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra priimtas į pirmosios pakopos studijų programą Universitete.
16. Atsakovas 2025 m. lapkričio 20 d. priimtu Sprendimu, ginčijamu šioje byloje, netenkino pareiškėjo prašymo.
17. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta šiai bylai aktuali teisė, todėl teisėjų kolegija teisinio reguliavimo nekartoja, o apeliacinio skundo argumentų kontekste pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Ginčijamame atsakovo Sprendime nurodoma: „Nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (jis nuo 2023 m. studijuoja Universitete, tačiau antrą kartą paliktas kartoji pirmame kurse neišlaikyto dalyko, nes turi darbinius santykius ir galimai dėl šios priežasties neišlaikė turimo įsiskolinimo), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, siekdamas formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.“
19. Teisme, pagrįsdamas savo argumentus, atsakovas nurodė, jog iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 14 d., todėl laikytina, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje buvo ne epizodiškas. Be to, pareiškėjui išmokėtos išmokos buvo didesnės nei pareiškėjo pateiktoje darbo sutartyje su Evolution Lithuania, UAB nurodytas darbo užmokestis, o tai suponuoja, kad jis dirbo daugiau valandų per savaitę nei nurodyta darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su skundo teiginiais, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas nebuvo darbas Lietuvoje.
20. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo argumentų nevertino, pažymėdamas, kad nenagrinės atsakovo apsiliepime į skundą ir atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktų papildomų argumentų, kurie nebuvo nurodyti Sprendime.
21. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.
21.1. Šios Nutarties 18 punkte, kuriame cituojama Sprendimo dalis, būtent ir akcentuojama, kad pareiškėjo nepažangumo studijuojant priežastis, atsakovo vertinimu, galimai yra jo darbo santykiai, todėl buvimo Lietuvoje tikslas neatitinka tikrųjų pareiškėjo ketinimų.
21.2. Į bylą pateikti VSDFV duomenys rinkti 2025 m. lapkričio 17 d., t. y. iki atsakovo Sprendimo priėmimo, o tai suponuoja, kad atsakovo padarytos išvados dėl pareiškėjo darbo, kaip pagrindinio jo tikslo būti Lietuvoje, vertinimo grindžiamos tais duomenimis.
21.3. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas turėjo teisę atsikirsti į pareiškėjo skundo argumentus, teikdamas paminėtus VSDFV duomenis, o pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos įrodymus tirti ir vertinti pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje.
21.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime yra pasisakęs dėl pareiškėjo darbo santykių vertinimo, nurodęs, jog pareiškėjas dalies studijų metu buvo įsidarbinęs. Antraisiais studijų metais, kai pareiškėjas pagal Universiteto tvarką galėjo studijuoti tik tuos dalykus, iš kurių turėjo skolas, jo pasirinkimas derinti mokslą ir darbą savaime negali reikšti jo tikslo studijuoti paneigimo.
21.5. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nevertinta tikroji atsakovo pozicija dėl pareiškėjo darbo, kad darbas buvo pareiškėjo prioritetas, o pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo ne studijos. Tai yra esminis ginčo aspektas, kuris tiek fakto, tiek teisės požiūriu turėjo būti nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, o jų vertinimas lemtų procesinę bylos baigtį.
21.6. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes, pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu bei neteisėtu šios Nutarties 21 punkte nurodytais argumentais, jų vertinimas neturės įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai.
23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu administracinė byla nėra užbaigiama, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.