Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu tarnaujantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas 4 kartus:

1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 8 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus darbą ar mokymąsi, pradėti dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 82 straipsniu 1 dalimi, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. 2018 m. balandžio 17 d. bausmę atlikęs;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. gruodžio 23 d., apie 15.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš savo gyvenamos vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė seseriai G. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Asus E502NA, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo dėžėje kartu su nešiojamojo kompiuterio laidu ir krovikliu, viso pagrobto turto vertė 370 eurų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir parodė, jog tą gruodžio 23 dieną viskas įvyko, galima sakyti, būnant neblaivaus proto. Jis nebuvo išgėręs ar kažko pavartojęs, bet viskas įvyko dėl lažybų. Tai buvo pagrindinis dalykas dėl ko viskas įvyko, tas pinigų noras. Blaiviu protu nebūtų galėjęs taip pasielgti, juolab su šeimos nariu. Pripažįsta, kad pavogė seseriai priklausantį kompiuterį ir nunešė jį į lombardą. Už kompiuterį gavo 70 eurų. Gavęs pinigus ėjo atgal į lažybų punktą. Planavo išpirkti kompiuterį ir grąžinti jį sesei, bet nesigavo to padaryti, kadangi pinigus buvo pralošęs. Su sese susitaikė, atsiprašė jos, atlygino žalą. Ankstesni teistumai nepadarė jokios įtakos, nes tuo metu gyveno tik šia diena, negalvodavo apie ateitį ir elgesio pasekmes. Negrąžino lombardui 70 eurų, nežiūrėjo į tai rimtai, nebandė su jais susisiekti. Jo pajamos šiuo metu – 150 eurų.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 23 d. grįžo šventėms namo iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Jam buvo reikalingi pinigai, jis nežinojo iš kur jų gauti, draugas jam pinigų negrąžina. Atsižvelgdamas į tai, jis nusprendė paimti sesers nešiojamąjį kompiuterį Asus, gulėjusį sesers ir mamos kambaryje ant prie lango stovinčio stalo. Minėtą kompiuterį sesuo pirko visiškai naują, nenaudotą 2017 m., maždaug spalio viduryje arba pabaigoje. Jis nusprendė kompiuterį paimti ir nunešti į lombardą, kartu paėmė ir kompiuterio kroviklį. Lombarde už kompiuterį gavo 70 eurų. Planavo tą pačią dieną jį iš lombardo atsiimti, tačiau taip ir negavo pinigų, už kuriuos turėjo kompiuterį išsipirkti. Kompiuteris buvo naujas, tačiau jis mano, kad nevertas sumos, kurią nurodo sesuo. Už kompiuterį sesuo pati permokėjo ir dabar tą pačią sumą ir nurodo, nors kompiuteris tikrai vertas mažiau. Jis sutinka su tuo, kad kompiuterį paėmė ir pridavė, tačiau nesutinka su tuo, kad kompiuteris vertas 400 eurų. Dėl įvykio gailisi (b. l. 72, 81). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 23 d. apklausta liudytoja nukentėjusioji G. K. nurodė, kad ji kartu su mama ir močiute gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. gruodžio 22 d. atostogų iš kariuomenės grįžo jos brolis R. K., kuris namuose pernakvojo. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 08.00 val. ji su mama išėjo į darbą ir namo grįžo apie 16.10 val. Namuose R. K. nebuvo, buvo tik močiutė. Ji jau žinojo, kad R. K. iš namų išnešė jos 400 eurų vertės kompiuterį, nes močiutė paskambino jos mamai ir apie tai pranešė. R. K. nuolat žaidžia lošimų punktuose. Prie liudytojo apklausos protokolo nukentėjusioji G. K. pridėjo kompiuterio dėžę (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 16 d. papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji G. K. nurodė, kad R. K. civilinio ieškinio nereikš, nes kompiuterį atgavo, todėl turtinės žalos nepatyrė. Jai svarbiausia buvo atgauti kompiuterį, ji jokių pretenzijų neturi. Pageidauja, kad tyrimas būtų nutrauktas, nes R. K. ir taip turi daug įvairių bylų ir skolų (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 6 d. papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji G. K.nurodė, kad rado ir pateikė vartojimo kredito sutartį, kurioje nurodyta tiksli kompiuterio vertė – 370 eurų. Ji kompiuterį pirko 2017 m. spalio 27 d., o R. K. kompiuterį iš jos pavogė 2017 m. gruodžio 23 d.. Kompiuteris faktiškai buvo naujas, ji kompiuterį saugojo, kompiuteris jokių įbrėžimų neturėjo, todėl kompiuterį ir vertina 370 eurų sumai (b. l. 19).

2018 m. sausio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji G. K.pateikė 2017 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C710969217 specialiosios dalies kopiją (b. l. 15).

Iš 2017 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C710969217 specialiosios dalies kopijos matyti, kad prekės E502NA-GO022T VivoBook N4200/4 vertė yra 370 eurų (b. l. 16).

2018 m. gegužės 22 d. apklausta liudytoja D. P.nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad R. K. 2017 m. gruodžio 23 d. iš jų šeimos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavogė jos dukrai ir savo seseriai G. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Asus E502NA kartu su laidu ir krovikliu. Nuo 2017 m. gruodžio 11 d. R. K. atlieka privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Vagystės padarymo metu R. K. buvo grįžęs atostogų namo. Pavogtų kompiuterio ir jo laido su krovikliu bendra vertė yra 370 eurų. Kompiuteris buvo naujas. Kompiuteris įsigytas 2017 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C710969217 pagrindu, kurioje ji pasirašė kaip kredito gavėjas, tačiau iš karto kompiuterį ji asmeninės nuosavybės teise padovanojo G. K.. Atsižvelgiant į tai, dėl kompiuterio vagystės jai jokia žala nepadaryta, savęs nukentėjusiąja ji nelaiko. Tyrime teisingai G. K. yra pripažinta nukentėjusiąja, kadangi pavogtas kompiuteris ir jo laidas su krovikliu asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Kompiuteris ir jo laidas su krovikliu G. K. yra grąžinti. Policijos pareigūnams iš karto po kompiuterio vagystės G. K. paaiškino, kad kompiuteris ir jo laidas su krovikliu asmeninės nuosavybės teise priklauso ne jai (liudytojai D. P.), o G. K.. Ji nežino, kodėl policijos pareigūnai šios aplinkybės tinkamai neužfiksavo (b. l. 91-93).

Iš 2017 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie apžiūrimo kambario lango yra stalas, ant kurio yra spausdintuvas, jo maitinimo laidas, USB laidas, kompiuterinė pelė (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 2 d. apklaustas liudytoju A. Ž. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15.30 val. į UAB „DND LT“ lombardą, esantį Žemynos g. 18, atėjo asmuo, kuris prisistatė R. K., tai patvirtino asmens dokumentas Nr. 14359742. Lombarde R. K. įkeitė nešiojamąjį kompiuterį Asus E502NA, už kurį jam buvo suteikta 70 eurų paskola. R. K. pasirašė kvite Nr. M 20379, kad paskolą gavo ir kad daiktas įgytas teisėtu būdu. Iš registracijos knygos įrašų matyti, kad R. K. į šį lombardą daugiau nebuvo atvykęs. R. K. pinigų negrąžino, apie daikto kilmę nieko nepasakojo (b. l. 21).

Iš UAB „DND LT“ lombardo „Lombas“, esančio Žemynos g. 18, Vilniuje, paskolos kvito Nr. M 20379 ir 2017 m. gruodžio 23 d. 16.35 val. kvito Nr. 0073544 01 matyti, kad R. K., įkeitęs gaminį Asus E502NA, gavo 70 eurų paskolą (b. l. 24-26).

2017 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „DND LT“ lombardo „Lombas“, esančio Žemynos g. 18, Vilniuje, priėmėjas R. R.pateikė kompiuterį Asus E502NA, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kroviklį (b. l. 22-23).

Iš 2018 m. sausio 2 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos nešiojamasis kompiuteris Asus E502NA, Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio yra laidas su krovikliu. Kompiuteris nepažeistas (b. l. 31-33).

Šioje baudžiamojoje byloje aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. 2017 m. gruodžio 23 d., apie 15.30 val. iš savo gyvenamos vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, slapta pagrobė svetimą, jo sesei G. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Asus E502NA, Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nešiojamojo kompiuterio laidu ir krovikliu, tuo padarydamas jai 370 eurų turtinę žalą. Šios aplinkybės įrodytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, nukentėjusiosios pareiškimo, kredito sutarties, lombardo „Lombas“ pateiktų dokumentų bei apžiūros protokolų duomenimis. Esant nustatytoms išvardintoms aplinkybėms, kaltinamojo R. K. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. nusikalto turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę R. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas, per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka 32 kartus (informacijos apie paskirtų 27 baudų sumokėjimą nėra), administracine tvarka taip pat baustas ir už smulkias vagystes (b. l. 41-50, 52-64), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 70, 71), šiuo metu tarnauja jaunesniuoju eiliniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione (b. l. 51).

Darytina išvada, kad R. K. nėra linkęs taisytis ir persiauklėti, kritiškai nevertina savo poelgių, teisme pats pripažino, kad ankstesni teistumai jam įtakos nepadarė, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už šios veikos padarymą paskyrus tik sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad R. K. skirtinas sankcijoje numatytos bausmės dydis didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nors kaltinamasis išreiškė norą areštą atlikti poilsio dienomis, šis prašymas netenkintinas. Kaltinamasis R. K. anksčiau teistas, jo elgesys nesikeičia, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, įvertintina tai, kad teismas gali nustatyti areštą atlikti poilsio dienomis, tačiau tai yra teismo diskrecija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 49 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir leisti jam atlikti arešto bausmę poilsio dienomis.

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda bei visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio vadovybės stebėjimas paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307, 425 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti – 40 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – karinio dalinio vadovybės stebėjimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. K. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.