- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1-78-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15725-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. L.
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra, 2017-04-02, apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį priklausantį sūnui V. L., registruotą (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jo kraujo mėginyje rasta 3,29 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną remontavo sūnaus mašiną, nes ruošė techninei apžiūrai. Nurodė, kad vartojo alkoholį ir nesulaukęs, kol atvažiuos jį parvežti, sėdo išgėręs važiuoti. Pripažino, kad važiavo neblaivus. Nurodė, kad viską prisimena, važiavo pro krūmus, į kelią net nebuvo išvažiavęs. Pažymėjo, kad vieną kartą važiavo išgėręs ir pagavo. Patvirtino, kad automobilis priklauso jo sūnui, jis nusipirko jį penktadienį, parvažiavo namo, kad jis jam techninei apžiūrai paruoštų. Automobilio pardavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), o jo sūnus yra pirkėjas. Nurodė, kad pats sūnus atvarė jam mašiną ir paliko, jog sutvarkytų. Nurodė, kad tą dieną išgėrė alaus ir degtinės, priklausomybės nuo alkoholio nėra, alkoholį vartoja tik per šventes. Pažymėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o automobilį remontavo (duomenys neskelbtini) pusėje, tai yra 7 kilometrai nuo namų. Pripažino, kad buvo ir kitų būdų grįžti, buvo susitaręs, kad jį atvažiuos paimti, bet nesulaukė, todėl išvažiavo pasitikti. Parodė, kad B. G. yra jo sesuo, jie dažnai bendrauja. Nurodė, kad sesuo atvažiuoja pas juos, pas tėvukus ant kapų, būna giminių susitikimai kartą per metus, ji yra krikšto tėvas jos sūnui. Pažymėjo, kad su seserimi susitinka per metus kokius 5 kartus ir daugiau. Įvykį vertina blogai, išvadas jau padarė. Dėl to gailisi. Nurodė, kad yra traktorininkas ir traktorininko pareigos buvo jo pajamų šaltinis.
Laiduotoja siūloma B. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka laiduoti už V. L. Nurodė, kad yra V. L. sesuo ir prašo būti paskirta laiduotoja. Patvirtino, kad V. L. yra jų jauniausias septintas brolis, jis yra labai atsakingas, pareigingas, jautrus, gerai išauklėjęs savo vaikus. Pripažino, kad jos brolis suklydo, ji už jį labai gailisi ir atsiprašo. Patvirtino, kad beveik kiekvieną dieną bendrauja telefonu, jų šeimoje yra labai didelis ryšys. Taip pat patvirtino, kad betarpiškai bendrauja per kiekvienas šeimų šventes, per Vėlines, per Mamos dieną, kiekvienas metais visa šeima renkasi į giminių susitikimą. Nurodė, kad šiaip per metus 4 ar 5 kartus susitinka. Dėl šio atvejo, jai iš karto brolis paskambino, labai dėl to pergyveno. Patvirtino, kad jų ryšys yra glaudžiausias, nes jie buvo jauniausi vaikai šeimoje. Nurodė, kad jos brolis buvo gilioje depresijoje, buvo baisu, kad kas nors neatsitiktų su širdimi, nes jo sveikata nėra gera. Patvirtino, kad ji gyvena Elektrėnuose, o brolis gyvena Šakių rajone. Jai atrodo, tie giminystės ryšiai ir tas artumas yra pagalba tikram geram broliui, o tas nuotolis yra nedidelis. Nurodė, kad jeigu ji tikrai pasakys „ne“, tai jis taip padarys, kaip sako. Pažymėjo, kad jis pirmiausiai iš jų septynių paskambino jai, todėl mano, kad jam turi auklėjamąją įtaką. Nurodė, kad yra įsitikinusi, jog tai jam pirma ir paskutinė didžiausia ir skaudžiausia pamoka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- V. L. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad 2017-04-02 ryte pasiėmė sūnaus V. L. prašymu jo automobilį „VW Passat“ ir nuvarė remontuoti į (duomenys neskelbtini). Remontavo visą dieną ir su draugais vartojo alkoholį. Apie 18.30 val. tuo automobiliu važiavo namo. Sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 3,47 promilių girtumą. Gailisi padaręs nusikaltimą (b. l. 48);
- Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK tyrėjos R. N. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad alkotesteriu V. L. nustatytas 3.47 promilių girtumas (b. l. 12);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos specialisto išvada Nr. T-A 3248/2017(01), kurioje pažymėta, kad V. L. kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 18);
- pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 20);
- transporto priemonės aprašu, apžiūros protokolu, kvitu, foto lentelėmis, kuriose nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas, patalpintas į saugomą aikštelę (b. l. 26-37).
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis V. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,29 promilės etilo alkoholio, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas B. G. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąją pagal laidavimą. Ji prašė atsižvelgti į jos asmenines savybes, artimą giminystės ryšį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei pateikė charakteristiką, kurioje laiduotoja siūloma B. G. charakterizuojama teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Nurodoma, kad vien tik formalus BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų atitikimas, neįpareigoja teismo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šių sąlygų atitikimas yra pagrindas ne atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o tik apsvarstyti tokią galimybę. Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – kaltinamasis šviesiu paros metu vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris net du kartus viršiją BK nustatytą 1,5 promilių ribą; kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir abejingumą galimiems padariniams – žinojo, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis yra savarankiška, brandi asmenybė, geba kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo tolesnio elgesio korekcija, tai yra autoritetą turinčio asmens priežiūra, tikėtina, jog neturės teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad pritaikius laidavimo institutą, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, dirba traktorininku, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje civilinis ieškinys nereiškiamas; teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 24 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3 dalimi.
Kaltinamasis V. L. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 3,29 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis turi teisę vairuoti lengvuosius automobilius ir traktorius (b. l. 63), todėl kaltinamajam uždraustina naudotis šia teise. Kadangi V. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017-03-31 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį priklauso kaltinamojo sūnui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Šioje byloje teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą ir tokia baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka BK 72 straipsnio nurodytų sąlygų turto konfiskavimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių kaltinamojo šeimos nariams, o pačiam kaltinamajam iš esmės įtakos neturėtų, nes automobilis priklauso jo sūnui ir kaltinamasis juo nesinaudoja. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad teisėtas automobilio savininkas neturėjo žinių ir nenumanė, kad kaltinamasis automobilį gali vairuoti neblaivus, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas ir paliktinas teisėtam jo savininkui.
V. L. vairuotojo pažymėjimas bei traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
V. L. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini) bei traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui Šakių rajono policijos komisariatui.
Automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jo savininkui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.