Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamosios bylos, kurioje E. K. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukimo klausimą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme su prokuroro kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis E. K. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaltinamasis E. K. yra kaltinamas tuo, kad jis po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 000 litų vertės (įsigijimo vertė), esančias (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2006-08-24 patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir J. K. firmos, atstovaujamos savininko J. K., perduotas pagal 2006-10-23 patalpų priėmimo–perdavimo aktą. E. K., būdamas šio turto pirkėju:

- už patalpų įsigijimą iki sutarties sudarymo momento J. K. sumokėjo 70 000 litų (pagal oficialų kursą 20 273,40 euro) grynaisiais pinigais,

- už įsigytą minėtą turtą, dengdamas turto įsigijimui panaudotą 630 000 litų „(duomenys neskelbtini)“ banko kreditą, gautą pagal 2006-10-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis į savo sąskaitas (duomenys neskelbtini) (LTL) ir (duomenys neskelbtini) (EUR) „(duomenys neskelbtini)“ banke įnešė, o bankas užskaitė 100 603,15 lito (pagal oficialų kursą 29 136,69 euro) ir 19 173,51 euro: 2006 metais – 2 967,30 lito, 2007 m. – 34 280,43 lito, 2008 m. – 45 051,9 lito, 2009 m. – 18 303,72 lito ir 6 885,06 euro, 2010 m. – 9 788,88 euro, 2011 m. sausio – kovo mėn. – 2 499,57 euro, t. y. jis nurodyto turto įsigijimui ir banko kredito su palūkanomis padengimui, laikotarpiu nuo 2006-08-24 iki 2011-03-29 iš viso turėjo 68 583,6 euro (pagal oficialų kursą 236 805,45 lito) išlaidų;

Taip pat, jis po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo 50 000 litų vertės automobilį „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2006-12-05 pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jis automobilio įsigijimui turėjo 50 000 litų (pagal oficialų kursą 14 481 euro) vertės išlaidų;

Taip pat, jis po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 400 000 litų vertės ir pastatą (gyvenamąjį namą) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 000 litų vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2007-12-29 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jo ir Č. D. bei V. D., perduotus pagal 2007-12-29 žemės sklypo su gyvenamuoju namu perdavimo–priėmimo aktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.398 str.). E. K., būdamas šio turto pirkėju:

- už nurodyto turto įsigijimą sumokėjo pardavėjams 400 000 litų (pagal oficialų kursą 115 848,01 euro) grynaisiais pinigais nurodyto sandorio sudarymo dieną bei

- už įsigytą minėtą turtą, dengdamas Č. D. skolinį įsipareigojimą „(duomenys neskelbtini)“ bankui pagal 2006-06-15 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais į Č. D. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), minėtame banke įnešė 321 595,9 euro ir 3 020 litų (pagal oficialų kursą 874,65 euro): 2008 metais – 55 190,64 euro ir 800 litų, 2009 metais – 98 840,2 euro ir 1 150 litų, 2010 metais – 133 915,06 euro, 2011 metais sausio – kovo mėn. – 33 650 eurų ir 1 070 litų, kuriuos nurodytas bankas užskaitė kaip skolinių įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį padengimą, t. y. jis nurodyto turto įsigijimui, laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2011-03-29, iš viso turėjo 438 318,56 euro (pagal oficialų kursą 1 513 426,32 lito) išlaidų.

Taigi, E. K. po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 7 150 000 litų (pagal oficialų kursą 2 070 783,13 euro) vertės turtą: žemės sklypą ir pastatą (gyvenamąjį namą) 6 400 000 litų vertės, negyvenamąsias patalpas 700 000 litų vertės ir automobilį „Mercedes Benz C220“ 50 000 litų vertės, žinodamas, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi:

laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2011-03-29 E. K. teisėtos pajamos iš viso sudarė 1 450 292,2 lito (pagal oficialų kursą 420 033,65 euro): 277 000 litų paskolos gautos iš J. K., A. M. K., S. A. ir S. I. A., 66 000 litų deklaruotos santaupos ne banke, 20 979,36 lito darbo užmokestis, 124 725 litai individualios veiklos pajamos, 174 000 litų pajamos pardavus turtą, 79 316,34 lito turto nuomos pajamos, 2 500 litų kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, 630 000 litų (duomenys neskelbtini) kreditas ir 75 771,50 lito įplaukos iš fizinių ir juridinių asmenų,to paties laikotarpio jo išlaidos iš viso sudarė 3 173 025,79 lito (pagal oficialų kursą 918 971,79 euro), o vidutinės vartojimo piniginės išlaidos vienam namų ūkio nariui iš viso sudarė 92 996,01 lito (pagal oficialų kursą 26 933,51 euro),todėl įvertinus akivaizdžią disproporciją, t. y. 525 871,65 euro skirtumą (pagal oficialų kursą 1 815 729,63 lito) tarp jo išlaidų ir pajamų, E. K. pats neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti 521 383,16 euro (pagal oficialų kursą 1 800 231,77 litų) aukščiau nurodyto turto įsigijimui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau ir - Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. 2017 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT4-N3/2017, t.y. išnyko aplinkybė, dėl kurios šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos parengimo nagrinėti teisme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 232 straipsnio 7 punkto reikalavimais, bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta ir nutartis nutraukti bylą, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra numatyta, kad procesas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 31 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui, savo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu (toliau ir – nutarimas) pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 145-7439) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau atskleisdamas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikaltimo – neteisėto praturtėjimo – sudėties požymius, Konstitucinis Teismas pažymėjo (nutarimo 15.2.2. punktas), kad „traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą, reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtą, t.y. būtina nustatyti jo įgijimo nuosavybės teise momentą <...>“. Prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinamajam E. K. inkriminuojama, jog E. K. didesnį nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijo 2006-2007 metais, t.y. daug anksčiau, nei buvo priimta ir įsigaliojo BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcija. BK 3 straipsnyje „Baudžiamojo įstatymo laikas“ yra nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis), o BK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro tik BK normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis). Kaip matyti, iš BK 3 straipsnio 3 dalies turinio, baudžiamojo įstatymo norma, numatanti atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą (189¹ straipsnis) išimties nesudaro, todėl šis baudžiamasis įstatymas nustatęs veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgdamas į šią įstatymo normą, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 2 d. priimtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 72³, 189¹ straipsniais įstatymą, įsigaliojusį 2010 m. gruodžio 11 d., o taip pat BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimu konstatavo (nutarimo 18 punktas), kad „jis aiškintinas kaip taikytinas tik toms situacijoms, kai asmuo BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo ne anksčiau nei BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.) <...>“. Konstitucinio teismo nutarimai yra tiesioginio taikymo aktai, todėl juose nurodytomis nuostatomis būtina vadovautis ir priimant sprendimus baudžiamosiose bylose. Taigi, atsižvelgdamas į prokuroro kaltinamajam akte nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad E. K. didesnį nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijo 2006-2007 metais, t.y. daug anksčiau, nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 72³, 189¹ straipsniais įstatymas, teisėjas konstatuoja, kad E. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, padarytus iki jam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo dienos, ir daro išvadą, jog baudžiamoji byla, kurioje E. K. yra kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, turi būti nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, tuo atveju, kai baudžiamoji byla nutraukiama, turi būti nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas. Iš prokuroro kaltinamojo akto turinio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini): žemės sklypui - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui - gyvenamajam namui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 4., b.l. 54-55, 59-60), o taip pat nekilnojamojo turto objektams, žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) - 8,38 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1,23 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (T. 10., b.l. 178-180), todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiems nekilnojamojo turto objektams turi būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 232 straipsnio 7 punktu, 235 straipsniu ir 439 straipsnio 1 dalimi bei 440 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje E. K. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini): žemės sklypui - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui - gyvenamajam namui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nekilnojamojo turto objektams, žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) - 8,38 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1,23 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.