- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- I-3154-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00012-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2019 m. vasario 27 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-01590-e panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, ir atsakovas) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lukošiaus sprendimą Nr. 18-IL-30-01590-e „Dėl G. V. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas nešiotis ginklus Nr. L1-0003758.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodo, jog 2018 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsakovas Skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais ir grindžia tuo, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Teismo nuosprendyje nurodyti jį charakterizuojantys duomenys ir jo darbdavio charakteristika patvirtina, kad jis nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, dėl to jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, atlygino žalą nukentėjusiesiems, dirba, išlaiko šeimą – nedirbančią žmoną ir tris mažamečius vaikus. Teismas minėtame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nenustatyta jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nekelia grėsmės kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, todėl jis atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo prevencinės priemonės yra neadekvačios ir neproporcingos. Jis dirba UAB saugos tarnyboje „Argus“ ir pažymi, kad darbinėms funkcijoms atlikti jam būtinas leidimas nešioti ginklą. Netekęs šios teisės, neteks ir darbo, jo šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 28-30) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas argumentuoja, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtinta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ar per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.
Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte už veiką, dėl kurios padarymo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, numatyta sankcija laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose nurodytas baigtinis sąrašas, kai pagal minėtą įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, jog atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-01590-e „Dėl G. V. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ (b. l. 6-7 ir 33-34) teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003758 ir nuspręsta ginklą – pistoletą PM, 9 mm Makarov kal., Nr. KO262087 ir 251 vnt. šovinių realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (minėta, toliau – ir Įstatymas).
Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą nešiotis ginklus, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas nepriekaištingos reputacijos asmens apibūdinimas. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamojo kodekso numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, jei per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsakovas Skundžiamu sprendimu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 17 d. ir Klaipėdos apskrities VPK VTT Licencijavimo skyriuje gauta informacija, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu G. V. taikė Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukė, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-759-729/2018 (b. l. 8-15) matyti, jog G. V. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 18.15 val., viešoje vietoje - prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia, įžūliais, akivaizdžiai agresyviais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams - tyčia vieną kartą koja spyrė nepilnamečiui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), į abi kojas, sukeldamas jam fizinį skausmą, po to tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nepilnamečiui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę veido pusę; nuo šio smūgio E. P. nugriuvo ant žemės ir taip jam padarė poodines kraujosrūvas kairio skruosto ir pakaušio srityje, galvos smegenų sukrėtimą. Po to G. V. bėgančius nuo jo nepilnamečius vijosi ir taip sukėlė jiems didelį išgąstį, sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nepilnametį E. P.
Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, sprendė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų prasme. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms.
Kaip minėta, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tuo tarpu ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus). Taigi, iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.
Pareiškėjo argumentai, kad jis nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė ir atlygino žalą nukentėjusiesiems, dirba, išlaiko šeimą, nepaneigia išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš du nepilnamečius asmenis ir vieną iš jų dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017).
Be to, iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 17, 18, 30 straipsnių seka, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o pareiškėjas padaryta nusikalstama veika sumenkino savo reputaciją. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui taikytos priemonės (leidimo panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis dirba UAB saugos tarnyboje „Argus“ ir darbinėms funkcijoms atlikti jam būtinas leidimas nešioti ginklą, o netekęs šios teisės, neteks ir darbo, jo šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio, negali būti keliami aukščiau už visuomenės saugumą. Šiuo atveju Skundžiamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 18-IL-30-01590-e „Dėl G. V. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-01590-e „Dėl G. V. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ panaikinimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.