- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-25-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;
75.7.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 12 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei J.Karvelei, atsakovui V. V., jo atstovui R. V., trečiojo asmens V. G. atstovui R. A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškoves R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1989-02-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, registracijos Nr. 574, dėl sutuoktinio V. V. kaltės, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir P. V. gyvenamąją vietą su ieškove, padalinti bendrą jungtinę nuosavybę: priteisti atsakovui nuosavybės teise automobilį Ford Orion, valst. Nr. (duomenys neskalbtini) bei individualią įmonę, į.k. 121111065, pripažinti asmeninėmis V. V. prievoles šiems kreditoriams: V. G. , skolos likutis - 53 112,33Lt, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, skolos likutis -248 679,84 Lt, UAB „Rukna“ buvusi UAB „Verslo draudimas“, skolos likutis 10 906,49 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skolos likutis - 9 133,46 Lt, J. B. Ž., skolos likutis - 49 670,04 Lt, UAB „Bronzovyj Lev“, skolos likutis nenurodytas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo nelojalus jai ir šeimai, visiškai nesirūpina šeima. Apie skolą sužinojo tik 2003 metais, kai pradėjo išskaityti iš jos atlyginimo, manydama, kad tai vienintelė skola, neprieštaravo, kad būtų iš jos atlyginimo išskaitoma, vėliau paaiškėjo, kad kreditorių esama daugiau. Atsakovas niekada ieškovės neinformuodavo apie skolinamus pinigus, pasiskolintų pinigų niekada neskyrė šeimai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 1989-02-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 574, tarp R. V. ir V. V. dėl atsakovo V. V. kaltės. Pripažino V. V. prievoles asmeninėmis šiems kreditoriams: J. B. Ž., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, V. G., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Rukna“, UAB „Bronzovyj Lev“, J. R., Vilniaus miesto KP. Teismas konstatavo, kad skolos nurodytiems kreditoriams yra priteistos ir yra vykdymo stadijoje. Nustatė, kad antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontora vykdo 44 622 Lt skolos išieškojimą iš skolininko V. V. B. J. Ž. naudai, 508 095 Lt išieškojimą iš V. PĮ valstybės naudai. Antstolė Daiva Milevičienė vykdo 3 000 Lt baudos išieškojimą iš skolininko V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus naudai. Antstolis Vytenis Stungurys vykdo išieškojimą V. G. naudai, skolos likutis 41 358,48Lt. Antstolė Virginija Meškauskienė vykdo išieškojimą iš V. PĮ išieškotojo-teisių perėmėjo UAB „Rukna“ naudai, skolos likutis 3 584,16 Lt. Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukynienės kontora vykdo 37,50 Lt išieškojimą iš V. V. Vilniaus miesto KP. Antstolio Mindaugo Dabkaus kontora vykdo 11 930 Lt skolos išieškojimą iš V. PĮ UAB „Bronzovyj Lev“ naudai. Civilinėje byloje Nr. N2-1991-656-2007 yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išrašas iš vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado. Iš šio sąvado taip pat matyti aukščiau nurodyti kreditoriai bei tai, kad visos išieškotinos skolos yra priteistos iš V. V. arba jo personalinės įmonės. Byloje nėra įrodymų, kad pasirašant paskolos sutartis, būtų dalyvavusi ieškovė R. V. Teismas motyvavo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams atsirado dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautos medžiagos matyti, kad paskutiniais metais atsakovo įmonė dirbo nuostolingai, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl to atsakovas slėpė nuo sutuoktinės informaciją apie įmonės veiklą. Atsakovas, prisiimdamas prievoles elgėsi neatsargiai, neūkiškai, taip pakenkdamas šeimos interesams, kas leidžia manyti, jog skolos yra kilusios iš atsakovo individualios veiklos. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo žinoma apie pinigų skolinimąsi, ieškovės dalyvavimą individualioje veikloje ar pasirašymą paskolų sutartyse. Nei byloje esančiose paskolų sutartyse, nei posėdžio metu kreditoriai nepatvirtino, kad paskolų sutartis būtų pasirašiusi ieškovė, ar sutarčių surašymo metu ieškovė būtų dalyvavusi. Nustatyta, kad pinigai buvo skolinami tik V. V. arba jo personalinei įmonei. Teismas padarė išvadą, kad kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra atsakovo verslas, kuris buvo slepiamas nuo ieškovės, todėl prievolės vykdymo subjektas yra tik vienas sutuoktinis - atsakovas. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo prievolės kreditoriams pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Tretysis asmuo V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą dalyje dėl atsakovo V. V. prievolės kreditorei V. G. pripažinimo asmenine ir nustatyti, kad pagal atsakovo V. V. prievolę kreditorei V. G. atsakovai V. V. ir R. V. atsako solidariai. Priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1998-03-03 atsakovas V. V. iš V. G. sutuoktinio A. D. pasiskolino 44 000 Lt laikotarpiui iki 1999-03-16. Atsakovas skolos nesumokėjo. 2001-11-22 mirus V. G. sutuoktiniui, pagal įstatymą, ji yra paskolintų pinigų paveldėtoja. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad atsakovas V. V. skolingas V. G. 53 112,33 Lt. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo verslas, kuris yra kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas, buvo slepiamas nuo atsakovės R. V. Tai, kad atsakovo V. V. įmonė nuostolingai dirbo, neįrodo, kad pagal suteiktą paskolą gautas lėšas atsakovas V. V. panaudojo ne bendriems sutuoktinių poreikiams tenkinti, kad investuoti pinigai neatnešė jokio pelno ir pan. Ta aplinkybė, kad paskolos gavėju pagal paskolos sutartis nurodomas tik atsakovas, neteikia pagrindo išvadai apie asmeninės prievolės atsiradimą. Paskolos sutartys sudarytos sutuoktiniams gyvenant santuokoje, prieš devynerius metus iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime atsakovo V. V. prievolę kreditorei V. G. pripažino asmenine. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios atsirado iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu, tačiau susijusios su jo asmeniniu turtu arba jo asmeninių poreikių tenkinimu. Tuo tarpu prievolės, kurios atsiranda dėl disponavimo turtu abiejų sutuoktinių arba visos šeimos interesais, yra bendros sutuoktinių prievolės. Pagal bendras sutuoktinių prievoles jie atsako bendrai. Atsisakydamas kreditorės V. G. reikalavimus pagal pateiktas paskolos sutartis pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, teismas savo išvadas iš esmės grindė tik tuo faktu, kad nenustatyta, jog pasiskolinti pinigai buvo reikalingi šeimai ir panaudoti šeimos interesais. Tačiau taip pat nenustatyta, kad paskolos sutartys buvo sudarytos asmeniniais atsakovo interesais ir pagal šiuos sandorius gauti pinigai būtų buvę panaudoti asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, kas lemtų, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio ir pagal ją atsakingas tik atsakovas. Ta aplinkybė, kad paskolos gavėju pagal paskolos sutartis nurodomas tik atsakovas, neteikia pagrindo išvadai apie asmeninės prievolės atsiradimą. Pagal šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad iš su atsakovu sudarytų paskolos sutarčių atsiradusios prievolės yra bendros abiem buvusiems sutuoktiniams. 2007-07-02 savo rašte Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui tretysis asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl senyvo amžiaus bei sveikatos būklės. Kadangi ji nesutiko, kad atsakovo V. V. prievolė kreditoriui V. G. būtų pripažinta asmenine, vadovaujantis CPK 540 str. 4 d., teismas turėjo santuokos nutraukimo bylą sustabdyti, kol neišspręsti kreditoriaus reikalavimai. Atsakovai arba vienas iš atsakovų galėjo teikti teismui atskirą ieškinį dėl kreditorės V. G. reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir, teismui priėmus sprendimą, šioje byloje, nagrinėti atsakovų skyrybų bylą. Teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes ir faktus, nustatydamas atsakovo V. V. kreditorinę prievolę apeliantei asmenine ir priėmė jos teises pažeidžiantį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paskolos paėmimą ir naudojimą išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams pagrindė ieškovės ir atsakovo paaiškinimai (atsakovas visą laiką tvirtino, kad visos paskolos buvo susijusios su jo asmeninio verslo tikslais, šis verslas buvo nuostolingas, ir nei ieškovė, nei visa šeima iš šio verslo niekada nėra gavusi jokios materialinės naudos. Be to, atsakovas patvirtino, kad ieškovė apie šio verslo vykdymą nieko nežinojau, jis niekada ne tik kad nesikonsultavo su ja dėl priimamų sprendimų, tačiau niekada apie jokius savo veiksmus neinformavo ieškovės). Faktą, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos ieškovei nedalyvaujant įrodo pačios paskolos sutartys. Ieškovė net nepažinojau daugumos kreditorių, nebuvau informuota nei apie vieną teismo procesą, kurio metu skolos buvo priteistos. Kai kurie kreditoriai patvirtino, kad paskolos sutartis sudarė su V. V. išimtai jo asmeninio verslo tikslais ir nemano, kad iš tokios sutarties kylantys įsipareigojimai gali būti pripažinti ir ieškovės. Teismas taip pat įvertino atsakovo personalinės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog ši įmonė buvo nuostolinga, taigi šeima jokios naudos iš jos neturėjo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad per visą santuokos laikotarpį nei ieškovės šeima, nei asmeniškai ji ar atsakovas neįsigijo jokio nekilnojamojo ar kito brangaus turto, be to, teismui buvo pateikti duomenys iš visų Lietuvoje esančių komercinių bankų, iš kurių buvo matyti, jog ieškovė ir atsakovas niekada juose nelaikė didesnių sumų piniginių lėšų - šie įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad pasiskolintos lėšos nebuvo naudojamos šeimos interesais. Nei viena iš šių aplinkybių teisme nebuvo paneigta, todėl ieškovė pilnai įrodė, kad visos atsakovo V. V. vardu paimtos paskolos buvo susijusios išimtinai su jo asmeninių poreikių, tai yra asmeninio verslo valdymo, tenkinimu. Taigi, byloje surinkti įrodymai leido teismui taikyti CK 3.109 str. 3 d. nuostatą, nustatančią, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad remiantis CPK 540 str. 4 d. teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą kol neišspręsti kreditoriaus reikalavimai, kadangi šis straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimą supaprastinta procedūra esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui arba vieno sutuoktinio prašymui. Šioje byloje santuoka buvo nutraukta ieškinine teisena, todėl kreditorių reikalavimų paskirstymas turėjo būti ir buvo išspręsti nagrinėjant šią bylą.
Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš jų padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad pinigai buvo skolinami tik V. V. arba jo individuliai įmonei, nenagrinėjo aplinkybės, ar paskolos sandoriai nebuvo sudaryti V. šeimos interesais. Tai, kad sandoriai buvo sudaryti vieno sutuoktinio vardu, nėra pagrindu daryti išvadai, kad pagal prievoles iš tokio sandorio turi atsakyti tik sandorį pasirašiusi šalis. LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Ieškovei prašant pripažinti, kad visiems 6 kreditoriams, nurodytiems ieškininiame pareiškime, yra skolingi ne abu sutuoktiniai, o tik vienas atsakovas, ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad sandoriai buvo sudaryti ne šeimos interesais. Atsakovas, teigdamas, kad pinigai nebuvo naudojami šeimos interesams (b.l. 78), turėjo pateikti byloje šios aplinkybės įrodymus, t.y. teigdamas, kad pinigus skolinosi įmonės interesais, turėjo galimybę įrodyti, jog po paskolos gavimo negavo jokių pajamų iš įmonės veiklos. Tai kad LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nurodyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kurie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad gyvendamas santuokoje su ieškove 1991-12-16 atsakovas įregistravo individualią įmonę (b.l.17) , leidžia daryti išvadą, kad įmonė buvo įsteigta tikslu aprūpinti šeimą ir save, tai, kad šeimoje augo sūnus M., gimęs 1989-08-10, leidžia daryti išvadą, kad įmonės veiklos tikslas buvo uždirbti pinigų šeimai. Be to, iš paskolos sutarties (b.l.150) turinio matyti, kad pinigus iš A. D., kurio turtines teises paveldėjo V. G., 1999 -03-16 skolinosi ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2000-03-16 atsakovas V. V., o ne jo individuali įmonė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad paskola buvo panaudota tik įmonėms reikmėms, kad ja nesinaudojo paskolą gavusio atsakovo šeima. Atsakovas nenurodė, kam buvo panaudoti šie paskolinti pinigai, t.y. kokiai įmonė veiklai jie buvo išleisti, nenurodė, jog įmonės mokestiniuose dokumentuose būtų nurodyta apie skolintas įmonės lėšas, todėl darytina išvada, kad paskolintos lėšos buvo naudojamos ieškovės ir atsakovo šeimos tikslams. Atsižvelgiant į tai, už skolas kreditoriams yra atsakinga ir ieškovė.
Ieškovė pareiškime teismui nurodė, kad sutiko, jog V. G. priteista paskola būtų išieškoma iš jos uždarbio, tikėdama, kad tai vienintelė vyro skola ir tikėdamasi išsaugoti santuoką. Nurodo, kad 2003 m. iš antstolio sužinojo, jog yra didelė skola kreditorei V. G. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvados, nuo kada sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, tačiau iš ieškovės pareiškimo teismui matyti, kad skolos iš V. G. sutuoktinio gavimo ir jos naudojimo metu šalys gyveno kartu, todėl, ir tuo atveju, jei ieškovė nežinojo apie gaunamą paskolą, ji turi būti atsakinga už jos grąžinimą, kadangi tikėtina, kad atsakovas, savo lėšomis prisidėdamas prie dviejų vaikų išlaikymo, šeimos labui naudojo ir iš A. D. gautą paskolą. Ieškovė nurodė, kad neturi su atsakovu bendro turto, išskyrus 1983 m. gamybos automobilį Ford Orion, tačiau tiek ji, tiek atsakovas gali būti įsigiję turto kitų asmenų vardu, todėl daryti išvadą, kad jokios naudos jų šeima negavo iš kreditorių, nėra pakankamo pagrindo. Šalims nepateikus įrodymų, kam buvo panaudoti paskolinti pinigai, preziumuojama, kad juos išnaudojo gavusio paskolą atsakovo šeima.
Teismo sprendimas dalyje naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu, teismui netinkamai taikius LR CK 3 .109 str. 1 d. 5 p. nuostatas.
Patenkinus kreditorės V. G. apeliacinį skundą, jai priteistinas iš ieškovės jos sumokėtas žyminis mokestis 20 Lt, o likusi dalis iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą, nes V. G. buvo atleista nuo 98 Lt. žyminio mokesčio mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta V. V. asmenine prievole įsipareigojimai kreditorei V. G. panaikinti, ir pripažinti, kad ieškovė R. V. ir atsakovas V. V. yra solidariai atsakingi pagal atsakovo V. V. prievolę V. G.
Priteisti V. G. 20 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 98 Lt į valstybės biudžetą iš ieškovės R. V.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.