- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1785-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01848-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- D. P.
- Kaltinamasis
- G. G., J. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 2013 m. spalio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimčiai parų;
2) 2013 m. gruodžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
3) 2014 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai parų;
4) 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – areštu šešiasdešimčiai parų, bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. spalio 21 d. ir 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių;
5) 2014 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (22 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (8 veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams;
6) 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis ir nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis ir nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
7) 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
8) 2015 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), pritaikius BK 64(1) str., 63 str., 3 metams ir 1 mėnesiui laisvės atėmimo; 2015 m. vasario 17 d. nutartimi bausmė peržiūrėta ir galutinė bausmė nustatyta – 2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, įskaitant pagal 2015-01-02 nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką,
1) 2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimas.
2) 2014-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi,
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, nustatyta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo, remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. S. per 3 pirmus bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti 2014-06-11 nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmės vykdymo pradžia nustatyta nuo 2014-07-17d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmė neatlikta,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su J. S., kuris žinodamas, kad interneto tinklapyje www.skelbiu.lt jis (G. G.) talpina melagingus skelbimus apie neva parduodamus mobiliojo ryšio telefonus, kurių iš tikro nepardavinėjo, už atlygį – pažadėtus ir sumokėtus 400 Lt (115,85 eurų), savo noru 2013 metais birželio mėnesį, Jonavos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, per Joninių šventę, perdavė ir leido jam naudotis savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis ir banko mokėjimo kortelės kodais, 2013 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Ozo g. 25, Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ esančioje interneto kavinėje „Baitukas“, interneto tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie neva parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY S2“, nurodydamas 600 Lt turtinę vertę (173,77 eurų), po ko, 2013-07-01 pagal skelbimą paskambinusiam D. P. prisistatė J. S. vardu ir susitarė parduoti nurodytą telefoną už 590 Lt (170,88 eurų) bei pažadėjo išsiųsti telefoną D. P. tą pačią dieną po apmokėjimo per siuntos tarnybą, tačiau po to, kai D. P. 2013-07-01 apie 13 val., iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus – 590 Lt (170,88 eurų) į jo nurodytą J. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žadėto telefono nepardavė, telefonu neatsiliepė ir pinigų negrąžino, o pinigus išgrynino 2013-07-02 bankomate, Gedimino pr. 26, Vilniuje, ir tokiu būdu apgaule savo naudai, padedamas J. S., įgijo nedidelės, 590 Lt (170,88 eurų) vertės D. P. turtą.
Kaltinamasis J. S., veikdamas kartu su G. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, žinodamas, kad G. G. interneto tinklapyje www.skelbiu.lt talpina melagingus skelbimus apie neva parduodamus mobiliojo ryšio telefonus, kurių iš tikro nepardavinėjo, už atlygį – pažadėtus ir sumokėtus 400 Lt (115,85 eurų), savo noru 2013 metais birželio mėnesį, Jonavos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, per Joninių šventę, perdavė ir leido G. G. naudotis savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis ir banko mokėjimo kortelės kodais, į kurią 2013-07-01 apie 13.00 val., G. G. nurodymu, D. P. iš jam priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus – 590 Lt (170,88 eurų), kuriuos 2013-07-02 G. G. išgrynino bankomate, Gedimino pr. 26, Vilniuje, tokiu būdu padėjo apgaule G. G. naudai įgyti nedidelės, 590 Lt (170,88 eurų) vertės, svetimą – nukentėjusiojo D. P. turtą.
G. G. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino ir parodė, kad turėjo tikslą apgaulės būdu užsidirbti pinigų. Internetinėje kavinėje „Baitukas“, Akropolio prekybos centre, Vilniuje, 2013 m. birželio mėn. patalpino melagingą skelbimą tinklapyje www.skelbiu.lt apie tai, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“ už 600 Lt. Skelbime nurodė savo telefono numerį, kurio šiuo metu neprisimena. Tuo metu laikinai gyveno Vilniuje. Netrukus po skelbimo patalpinimo su juo susisiekė nepažįstamas vyriškis, su kuriuo telefonu aptarė pardavimo detales. Jis prisistatė J. S. vardu bei susitarė su pirkėju, kad telefoną parduos už 590 Lt. Pirkėjui nurodė J. S. banko sąskaitą. Žadėjo pirkėjui iš karto po apmokėjimo, kitą dieną, pristatyti telefoną per siuntų tarnybą „Kautra“. Telefono pardavimui jis neturėjo ir siųsti nesiruošė. Pirkėjas pranešė telefonu, kad pervedė pinigus. Jis nuėjo į bankomatą, esantį Gedimino pr., Vilniuje, nuėmė pervestus pinigus ir vėliau juos išleido azartiniams žaidimams. Naudojosi pažįstamo J. S. sąskaitos numeriu ir jo elektroninės bankininkystės kodais, kadangi jo paties sąskaita buvo užblokuota antstolių. Kodų kortelę J. S. jam davė jo prašymu, 2013 m. Jonavoje, per Joninių šventę, už tai žadėjo vienkartinį atlygį – 1000 Lt, neatsimena tiksliai, ar jam pasakė, jog banko sąskaitą naudos nusikalstamai veikai, gaudamas apgaulės būdu į ją pinigus. Už paslaugą sumokėjo J. S. 400 litų. Gailisi dėl savo veiksmų, žada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašo.
J. S. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 metais, birželio mėnesį, tikslios datos neatsimena, per Joninių šventę, Jonavos mieste, susipažino su G. G., kuris aiškino, jog gyvena Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Tą patį vakarą G. G. pasiūlė jam užsidirbti, t.y. paprašė duoti jam laikinai pasinaudoti jam priklausančia banko AB „Swedbank“ sąskaita ir mokėjimo kortele su elektroninės bankininkystės kodais, žadėjo už tai jam sumokėti po 1000 Lt į mėnesį. G. G. aiškino, kad talpina skelbimus internete apie neva parduodamus mobiliuosius telefonus. Jam skambina pirkimu suinteresuoti žmonės, su kuriais jis susitaria, kad parduos jiems telefoną. Pirkėjai perveda pinigus į banko sąskaitą, o telefonų jiems jis nesiunčia, kadangi jų neturi. Taip pat jis minėjo, kad savo banko sąskaitos neturi. Suprato, kad tai apgaulė, bet atidavė jam savo banko kortelę, kodų kortelę ir pasakė sąskaitos numerį, PIN kodą, nes tuomet nedirbo ir stigo pinigų. Maždaug po 2 savaičių, Jonavos centre, prie parduotuvės „IKI“ G. G. jam sumokėjo už šią paslaugą 400 litų. Kortelių jam negrąžino. Kada, kokius, kokio turinio skelbimus talpino G. G. internete, jis nežino ir nematė. Pats su pirkėjais nebendravo, kiek asmenų buvo apgauta pasinaudojus jo banko sąskaita, nežino. Gailisi dėl savo veiksmų. Suvokia, kad dalyvavo kito asmens daromame nusižengime.
Iš 2013-07-03 D. P. protokolo – pareiškimo policijai matyti, kad 2013-07-01 internete rado skelbimą, jog yra parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SII“ už 600 Lt, telefonu susitarė pirkti už 590 Lt. Pardavėjas nurodė sąskaitą, į kurią D. P. turėjo pervesti pinigus, tuomet teigė, kad telefoną perduos „Kautros autobusų siuntų skyrius“ ir iš Zarasų bus pristatytas į Vilnių. D. P. pervedus pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dingo, buvo nepasiekiamas telefonu. D. P. bandė susisiekti dar pora dienų, bet taip ir nepavyko. Pinigus pervedė AB „Swedbank“ banke, esančiame Savanorių pr., Vilniuje (b. l. 11, I t.)
Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2013-07-01, apie 10:00 val., internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, kurio kaina buvo nurodyta 600 Lt. Paskambinus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo kalbėjo asmuo, prisistatęs kaip J. S.. Pastarasis nurodė savo asmens kodą, t.y. (duomenys neskelbtini) Telefonu jie sutarė, kad jis jam perves 590 Lt (sumą už kurią sutarė pirkti MRT) į AB „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet pardavėjas minėtą MRT perduos į „Kautros autobusų siuntų skyrius“, kurie pristatys telefoną iš Zarasų į Vilnių. Tą pačią dieną, apie 13.00 val., banke AB „Swedbank“, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 15A, į sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė minėtus 590 litų ir į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąją žinutę, kad pinigus pervedė. Apie 14:00 val. bandė skambinti minėtu telefono numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Telefono taip ir negavo, su minėtu asmeniu susisiekti nepavyko. Dėl šio įvykio jis patyrė 590 litų žalą, kurią prašo priteisti iš kaltų asmenų (b. l. 14, I t.).
Nukentėjusysis D. P. pateikė banko nurodymą pervesti iš savo sąskaitos į J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 590 Lt (b. l. 16 -17, I tomas).
Patikrinta informacija apie deklaracijas bei sąskaitas (šaltinis VMI) nustatyta, kad sąskaita, Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. (b. l. 20 – 21, I t.).
2014-05-08 AB „Swedbank“ banko pateikė informaciją, kad D. P., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-01 pervedė į J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 590 Lt. Tą pačią dieną pinigai buvo išgryninti bankomate Nr. H002/HB, esančiame Gedimino pr. 26, Vilniuje (b. l. 24 – 26, I t.).
2015-02-04 AB „Swedbank“ pateikta informacija, kad J. S., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas „Swedbank“ interneto banko kodų identifikavimo kortelės 2010-09-06 Nr. 2109515 ir 2013-02-25 Nr. 2754049. Vaizdo įrašai bankomatų 2013 metų nesaugomi (b. l. 31, I t.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.
Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ar išvengimas (panaikinimas) turtinės prievolės. Apgaulė suvokiama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo asmens sąmonėje suformavimas, faktų, kurie klaidinamą nukentėjusįjį skatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turtą. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010).
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 str.1d.). Padėjėju laikomas asmuo, kuris savo veiksmais (patarimais, nurodymais, priemonių teikimu, kliūčių šalinimu ir kt.) padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką.
Vertinant kaltinamųjų veiksmus ir juos kvalifikuojant nustatyta, kad kaltinamasis G. G. veikė tyčia, teikė pirkėjui melagingą informaciją apie parduodamą telefoną, kurio iš tiesų neturėjo ir parduoti neketino. Jo tikslas, apie kurį jis nurodė teismo posėdyje, buvo išgauti svetimus pinigus. Apgaulė buvo naudojama kaip turto užvaldymo priemonė. Šią nusikalstamą veiką įvykdyti jam padėjo kaltinamasis J. S., kuris parodė, jog žinojo apie kaltinamojo G. G. sumanymą apgaudinėti pirkėjus, suteikė jam savo banko sąskaitos duomenis, elektroninės bankininkystės duomenis ir už šiuos veiksmus gavo 400 Lt.
2015-01-01 įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 €, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Atsižvelgiant į tai, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį yra baudžiamas tas, kuris savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nuo 3 MGL (112,98 €) iki 5 MGL (188,3 €).
Kaltinamojo G. G. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., o J. S. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.6 d. ir 182 str. 3 d.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis G. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltinamasis J. S. padėjo jam padaryti šią veiką), kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji G. G. bei J. S. nusikalstamą veiką padarė dar neturėdami teistumo. Šiuo metu abu jau yra teisti.
Kaltinamasis G. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitu asmeniu, jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo pagrindinis. Administracine tvarka nebaustas. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ar priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam G. G. skirtina arešto bausmė, kurios dydis neviršija įstatyme už įvykdytą veiką numatyto vidurkio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos BK 63 str.1., 4d., 9d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamasis J. S. padėjo padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitu asmeniu ir jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ar priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jam skirtina bauda, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, numatyto už padarytus baudžiamuosius nusižengimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bauda bendrintina su bausme, paskirta jam ankstesniu nuosprendžiu.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis D. P. pareiškė 170,88 eurų (590 Lt) civilinį ieškinį. Kaltinamieji su ieškinio reikalavimu sutinka, jo dydžio neginčija. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad būtent tokio dydžio žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, todėl jie privalo ją solidariai atlyginti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauti prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 57,90 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam J. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą ir 104,22 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam G. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam G. G. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra įkalintas ir jo galimybė savarankiškai realizuoti teisę į gynybą apribota. Kaltinamajam J. S. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi pastarasis yra nedidelio išsilavinimo, neturi žinių apie baudžiamojo proceso esmę ir principus, jam būtų sunku realizuoti teisę į gynybą savarankiškai.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir nuteisti 21 para arešto.
Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu bausmę mažinti trečdaliu ir nustatyti nuteistajam 14 parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 9d. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-02 nuosprendžiu paskirtos ir 2015-02-17 nutartimi galutinai nustatytos bausmės, t.y. 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo, pridėti dalį paskirtos bausmės – 10 parų, ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 2 metus 8 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 22 d.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, įskaitytą bei atliktą pagal 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 3 d., ir nuteisti 12 MGL (451,92 eurų) bauda.
Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu bausmę mažinti trečdaliu - iki 8 MGL (301,28 eurų) dydžio.
LR BK 65 str. 1 d. pagrindu įskaityti nuteistajam į bausmės atlikimą dvi paras sulaikymo nuo 2014-07-23 d. 11:00 val. iki 2014-07-24 d. 13:20 val. ir nustatyti jam 4 MGL dydžio (150,64 eurų) baudą.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 3d., 9d. pagrindu subendrinti bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi (kuria subendrinta bausmė pagal 2014-06-11 bei 2014-07-17 nuosprendžius) ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 4 MGL dydžio (150,64 eurų) bauda. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skirti įpareigojimus, kurie nustatyti 2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo pradžią bei įskaitytą bausmę laikyti nustatytą 2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.
Bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Priteisti iš nuteistųjų G. G. ir J. S. nukentėjusiojo D. P. naudai turtinei žalai atlyginti solidariai 170,88 eurų.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.