- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 1-334-785/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00025-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- V. L.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. L. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 2010-09-22 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 14 MGL (1820Lt) bauda; 2011-01-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 5 MGL (650 Lt) bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. neteisėtai įgijo, laikė, perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tai yra, jis laikotarpyje nuo 2010-12-19 iki 2011-02-11 15:32 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, finansinei operacijai inicijuoti - „Swedbank“ mokėjimo kortelės sąskaitos elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią G. G., bei juos neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.
Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimos elektronines mokėjimo priemonės duomenis, tai yra, jis neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - „Swedbank“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-02-11 15:32 val., nurodė A. S. pervesti pinigus elektroniniu būdu iš G. G. kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Svvedbank“ AB į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių bankas AB, pateikdamas G. G. mokėjimo kortelės sąskaitos identifikavimo kodų nustatymo priemonę, taip panaudojo tikrus elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis - identifikavimo kodų nustatymo priemones, pateikė melagingas žinias, kad jis yra elektroninės sąskaitų valdymo programos naudotojas, taip neteisėtai panaudojo svetimos, neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d.
Be to, jis apgaule užvaldė svetimą turtą, tai yra, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2011-02-11 15:32 val., siekdamas apgaule, savo naudai įgyti svetimą, G. G. priklausantį turtą, panaudodamas neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis - „Swedbank“ AB mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos identifikavimo kodų nustatymo priemones, išduotas G. G., nurodė A. S. pervesti pinigus elektroniniu būdu iš G. G. kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Svvedbank“ AB, į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių bankas AB - panaudojo tikrus mokėjimo kortelės sąskaitos identifikavimo duomenis - identifikavimo kodų nustatymo priemones, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės sąskaitų valdymo programos naudotojas, apgaule įgijo, G. G. priklausančius 400 litų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje, datos tiksliai neatsimena, jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai atėjo mamos L. L. draugė G. G., kurios L. L. paprašė paimti savo vardu greitąjį kreditą, 750 litų, kurį imant pirmą kartą nereikia mokėti palūkanų. Kadangi jis geriau moka elgtis su kompiuteriu, tai su namuose buvusiu kompiuteriu prisijungė prie bendrovės „SMS kreditai“ ir pasinaudojęs G. G. duotais elektroninės bankininkystės duomenimis paėmė jos vardu 750 litų greitąjį kreditą. Kadangi G. G. anksčiau nebuvo niekada naudojusi elektroninės bankininkystės, todėl ji atsinešė banke išduotą voką su prisijungimo slaptažodžiu bei vartotojo ID, bei kodų kortelę. Jis kartu su G. G. suvedė reikalingus duomenis ir prisijungė prie elektroninės bankininkystės, taip įsiminė jos ID, ir pakeistą slaptažodį. Kai G. G. trumpam buvo išėjusi iš kambario ir palikusi kortelę su kodais, jis nusirašė dalį kodų, gal 12 kodų iš buvusių 36, galvodamas kada nors jais pasinaudoti ir taip prisijungti prie G. G. banko sąskaitos ir iš ten jai nežinant nusiimti truputį pinigų. Paskui G. G. pasiėmė savo elektroninės bankininkystės dokumentus (dar tą pačią dieną). Apie tai, kad turi nusirašęs svetimus elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus jis 2011 metų sausio mėnesio pabaigoje papasakojo savo pažįstamam D. B., nes norėjo, kad šis leistų jam pasinaudoti savo banko sąskaita, į kurią pervesti kokią nors pinigų sumą nuimtą nuo G. G. banko sąskaitos. D. B. sutiko leisti pasinaudoti savo sąskaita ir ten pervesti svetimus pinigus, už tai buvo pažadėjęs atsilyginti. Po kurio laiko liepė D. B. prisijungti prie elektroninės bankininkystės, nes buvo išvykęs dirbti į Klaipėdą, kai D. B. pasakė, kad taip pat dirba ir negali prisijungti, jis pasakė savo draugės A. S. telefono numerį, kad šios paprašytų prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir padiktuoti jo nurašytus bei sužinotus G. G. banko sąskaitos kodus ir iš jos sąskaitos į D. B. sąskaitą pervestų 400 litų bei A. S. pasakė, kad ji padėtų D. B. prisijungusi prie interneto. Tada galėjo būti 2011-02-11, apie 16 val., t.y. tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į D. B. sąskaitą ir tą pačią dieną jis nuėmė pervestus 400 litų. Vakare jie susitiko prie Taikos g. 14 namo, Mažeikiai ir D. B. padavė 300 litų, o sau pasiliko 100 litų (b.l. 145).
Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad V. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas:
2011 m. kovo 14 d., daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. G. pateikė 2009-10-30 „Swedbank“ AB Elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir 2009-10-30 „Swedbank“ AB patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo G. G. (b.l. 29-31).
2011 m. kovo 9 d., AB „Šiaulių bankas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2011-02-11 15:32 val. D. B. sąskaitoje atlikta operacija VIRTUALUS POS (SMS Credit) 400 litų, kaip įplaukos į sąskaitą ir 2011-02-11 17:35 val. atlikta operacija ATM SB TURGELIS, SB 900 litų išgryninimas bankomate (b.l. 35-36).
2011 m. kovo 14 d., D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2011-02-11 užfiksuota operacija - Užskaitymai iš TLPS SMS KREDIT mokėtojas G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38).
2011 vasario 28 d., „Swedbank“ AB pažymoje nurodyta, kad G. G. priklauso sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41).
2011 kovo 29 d., „Swedbank“ AB pažymoje nurodyta, kad prie G. G. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini) - 2011-02-11 12:53:56 ir 2011-02-11 14:30:33 (b.l. 45-46).
2011 m. kovo 21 d., informacijoje nurodyta, kad IP (duomenys neskelbtini) adresas administruojamas AB „TEO LT“ ir tiriamo įvykio laiku buvo priskirtas J. S., gyv. (duomenys neskelbtini). (b.l. 48).
2011 m. balandžio 22 d., daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė 2007-11-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad viena iš teikiamų paslaugų yra interneto prieigos (b.l. 53).
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2011-02-11, apie 16:30 val, dukra S. G. išgrynindama pinigus bankomate, esančiame Skuodo m., Gedimino g. 5, pastebėjo, kad jos (G. G.) sąskaitoje Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) trūksta 400 litų, ir apie tai jai pranešė paskambindama. 2011-02-14 ji nuvyko į Skuode esantį Swedbank, išsiaiškinti kur dingo iš jos sąskaitos pinigai, nes ji jokių banko operacijų neatliko. Iš banko darbuotojų ji sužinojo, kad pinigai buvo pervesti į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, kad tai padaryta pasinaudojant jos pačios elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis. Jos banko duomenimis galėjo pasinaudoti jos draugė L. L., gyv. (duomenys neskelbtini), nes ši 2010-12-19 prašė paimti SMS greitąjį kreditą 750 litų ir jai tuos pinigus paskolinti. Ji sutiko tokiu būdu gautus pinigus paskolinti L. L., kadangi ji pati nemoka naudotis elektronine bankininkyste, tai ji nuvykdama pas L. L. pasiėmė elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudodamas L. L. sūnus, jos vardu paėmė 750 litų SMS greitąjį kreditą. 750 litų buvo pervesti į jos sąskaitą, kuriuos ji paskolino L. L.. 2011 m. sausio mėnesį L. L. grąžino 750 litų. Po to, ji įdavė L. L. savo elektroninės bankininkystės duomenis, kad vėl jos sūnus, pervestų iš sąskaitos 750 litų, kredito grąžinimui. Apie tai, kad kreditas yra sugrąžintas ji sužinojo gavusi SMS žinutę į savo telefoną. Ji tą pačią dieną lankėsi pas L. L., kuri grąžino elektroninės bankininkystės duomenis. 2011-02-11 paskambinusi L. L. pasakė, kad yra pervesti pinigai už vaikus ir pasisiūlė pažiūrėti per kompiuterį ar jai taip pat nėra pervestos socialinės išmokos. Kadangi nebuvo gavusi į telefoną SMS žinutės apie pinigų pervedimą, tai sutiko, kad jai pažiūrėtų ir padiktavo elektroninės bankininkystės duomenis. L. L. pasakė, kad sąskaitoje yra 1400 litų, kiek ir turėjo būti. Netrukus į namus sugrįžo dukra S. G. su draugu R. K., kuriai įdavė banko kortelę ir liepė nuimti visus sąskaitoje buvusius pinigus, bei paprašė, kad kartu pavežtų L. L.. Apie 16.30 val. paskambinusi S. G. pasakė, kad sąskaitoje buvo tik 1000 litų (b.l. 19-20).
Liudytoja S. G. parodė, kad 2011-02-11, apie 15 val, su draugu R. K., L. L. važiavo į Skuodą iš bankomato išimti 1400 litų. Kai bankomate nurodė išgryninimo sumą 1400 litų, tai ekrane pasirodė užrašas, kad nepakanka pinigų, patikrinusi sąskaitą pamatė, kad sąskaitoje yra 998 litai, o rezervuota 400 litų. Apie tai ji paskambinusi pranešė G. G.. Šį jos pokalbį girdėjusi L. L. nusistebėjo, kad ji pati tikrindama mamos sąskaitą matė joje 1400 litų. Pakeliui į namus jie užvažiavo pas L. L. į namus, kad kompiuteryje per elektroninę bankininkystę galėtų pasižiūrėti kur dingę 400 litų. Ji tikrino pati ir matė, kad 2011-02-11, 400 litų yra pervesti į D. B. sąskaitą kaip „SMS KREDIT“ (b.l. 26-27).
Liudytojas R. K. parodė, kad 2011-02-11 buvo savo draugės S. G. namuose ir girdėjo kaip jos mama G. G. per telefoną savo draugei L., pavardės nežino, diktavo savo elektroninės bankininkystės duomenis, kad ši galėtų pažiūrėti ar jai pervesti pinigai. Iš girdėto pokalbio suprato, kad G. G. sąskaitoje yra 1400 litų. Kai po kelių valandų jis nuvežė S. G. į Skuodą iš bankomato nuimti pinigų, tai sąskaitoje buvo tik 998 litai. Pakeliui į S. G. namus jie užvažiavo pas L., kur S. per kompiuterį pažiūrėjusi pamatė, kad 400 litų iš G. G. sąskaitos yra pervesti B. (b.l. 28).
Liudytojas A. S. parodė, kad su žmona J. S. gyvena (duomenys neskelbtini). 2007-11-12 žmonos J. S. vardu TEO LT, AB buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fiksuoto telefoninio ryšio ir internetinių paslaugų suteikimo. Jie turi tris vaikus: A. S., G. S., U. S., kurie naudojasi namuose esančiu stacionariu kompiuteriu, jis pats kompiuteriu naudojasi labai retai, o J. S. nesinaudoja, nes negali spaudyti klaviatūros. Nei jis, nei kiti šeimos nariai internetinės bankininkystės neturi ir nesinaudoja. Jo dukra A. S. turi draugą V. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), bet ar V. L. naudojosi jų namuose esančiu kompiuteriu jis nežino. G. G. ir D. B. jis nepažįsta (b.l. 52).
Liudytoja A. S. parodė, kad nuo 2009 metų pradžios, pažįsta V. L., kurio mama gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 metų vasario pradžioje, tiksliai dienos nepamena, maždaug apie 14-15 val., paskambino V. L. ir paklausė ar ji yra namuose, ar yra prie kompiuterio. Kai ji patvirtino, kad yra prie kompiuterio, jis paprašė padėti jo draugui pervesti pinigus. V. L. neaiškino nei kokiam draugui, nei kodėl reikia padėti pervesti pinigus, pati neklausė, nes nekilo jokio įtarimo, kodėl pats negali padėti tam draugui, tiksliai nepamena, lygtai nebuvo namuose, ar tai buvo užsiėmęs. V. L. jai pasakė, kad atsiųs banko kodus, o jo draugas jai netrukus paskambins, kiek pamena sakė, kad jo draugas yra D. Praėjus keletui minučių jai į mobilų paskambino vaikinas, kuris pasisakė, kad yra V. L. draugas, kuriam ji pasakė, kad nežino kaip reikia pervesti pinigus. Vaikinas jai aiškino kaip daryti, o ji reikiamus kodus suvedinėjo iš V. L. atsiųstos SMS žinutės. Kiek pamena, kad jai prisijungti prie elektroninės bankininkystė pavyko iš pirmo karto, tik sunkiau buvo kol suprato kaip pervesti pinigus. Donato nepaklausė kodėl jis pats pasinaudodamas elektronine bankininkyste negali persivesti pinigų, o prašė tai padaryti jos. Iš kieno sąskaitos ir į kieno sąskaitą pervedė pinigus nežino, neįsidėmėjo. Daugiau prie elektroninės bankininkystės prisijungusi nebuvo ir netikrino ar gerai persivedė pinigai (b.l. 60, 61).
Liudytojas V. L. parodė, kad D. B. jis pažįsta maždaug 5 metus, jie yra draugai. Kadangi kartais reikėdavo atvykti į Mažeikius, tai atvažiavęs iš Skuodo jis užsukdavo pas D. B., kuris tuo metu nuomojosi butą Mažeikių m., (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasario mėnesio pradžioje, datos tiksliai neatsimena, bet buvo iki mėnesio 10 dienos, jam į mobilų telefoną paskambino brolis V. L. ir paprašė leisti į savo banko sąskaitą pervesti pinigus, bet nesakė kokią sumą ir kas jam turi pervesti. Kadangi žinojo, kad V. L. banko sąskaita yra areštuota antstolio už kažkokius įsiskolinimus, todėl jis negali naudotis savo sąskaita banke, jis pasakė, kad jam taip pat gali areštuoti sąskaitą, nes buvo nesusimokėjęs baudų. Tada V. L. paklausė ar jis neturi kokių pažįstamų, kurių banko sąskaita jis galėtų pasinaudoti ir pervesti pinigus, o vėliau nusiimti. Todėl jis paklausė D. B., kuris sutiko leisti taip padaryti, todėl jis vėliau V. L. nusiuntė SMS žinutę, kurioje parašė - D. B. ir banko sąskaitos numerį. Praėjus keletui dienų, kada tiksliai pasakyti negali, jam paskambino D. B. ir paklausė V. L. draugės telefono numerio, kaip jis suprato A. S., ir jis nusiuntė SMS žinutę su A. S. telefono numeriu. Regis tą pačią dieną jam paskambino D. B. ir pasakė, kad iš savo sąskaitos išėmė 400 litų V. L. ir iš šių pinigų paliks 100 litų jam, kaip V. L. skolą (b.l. 62).
D. B. parodė, kad 2011 metų pradžioje, galimai vasario ar kovo mėnesį, tiksliai datos neatsimena, sutiko leisti V. L. pervesti į savo banko sąskaitą pinigus, nes šis to negalėjo padaryti, kadangi antstolis yra areštavęs jo sąskaitą. Jis nesidomėjo už ką jo sąskaita areštuota ir kokius pinigus, bei kokią sumą pervesti nori. V. L. nežadėjo jokio atlygio už pagalbą, t.y., kad galėtų pervesti ir vėliau nuimti pinigus nuo sąskaitos. Tada V. L. buvo paskambinęs savo broliui V. L., su kuriuo jis tuo momentu kartu nuomojosi butą, ir per jo telefoną jis kalbėjo. Po to, V. L. buvo nusiųsta SMS žinutė su sąskaitos numeriu. Paskui skambino kažkokiai merginai, kad iš jos sužinotų ar į jo sąskaitą yra jau pervesti V. L. pinigai, kuri pasakė, kad pinigų dar nepervedė, nes nežino kur reikia suvesti kodus, bet sakė, kad reikiamus kodus turi. Jis liepė merginai, kad ji atsidarytų banko puslapį ir reikalingose vietose suvestų prašomus kodus, bet jis jokių kodų nediktavo. Gal po kokios valandos ar daugiau, jis nuėjo ir nuėmė pinigus iš Šiaulių banko bankomato, esančio Mažeikių m., Naftininkų gatvėje. Kiek tada iš savo sąskaitos nuėmė pinigų nepamena, gal tuos 400 litų, gal daugiau, nes praėjo daug laiko ir visų smulkmenų nepamena. Nuėmęs pinigus, paskambino V. L. ir susitarė, kad jis tą pačią dieną privažiuos prie jo namų, tada jis gyveno Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), ir pasiims pinigus. Atvažiavusiam V. L. jis atidavė 400 litų (b.l. 96, 99-100).
2011 m. rugpjūčio 16 d., akistatos tarp D. B. ir V. L. metu, V. L. pakeitė savo parodymus duotus, teigdamas, kad D. B. nebuvo perdavęs G. G. elektroninės bankininkystės duomenų, o juos buvo nusiuntęs SMS žinute A. S.. D. B. jam niekada nebuvo sakęs, kad nori nuo svetimos sąskaitos pervesti pinigus, kad pažadėjo kaip užmokestį 100 litų D. B., šie pinigai liko pas D. B. kaip skola broliui V. L., jis melavo apklausoje nenorėdamas, kad draugė A. S. sužinotų, kad jis padarė nusikaltimą bei norėdamas išvengti atsakomybės (b.l. 105-106).
Kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. yra įrodyta byloje surinktais išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. L., padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Darydamas šias nusikalstamas veikas, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis V. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomų baudų dydžiu, tik prašo baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui (b.l. 148)
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė du apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, yra dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas V. L. gali būti skiriama Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais jis yra kaltinamas, sankcijose (LR BK 47 str., redakcija LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal., 2003-05-01, Žin., 2003, Nr. 38-1733 redakcija) numatytos bausmės – baudos. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam baudų dydis skirtinas mažesnis negu už apysunkius ir nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai.
Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlygino nukentėjusiajai G. G. nusikalstama veika padarytą 400 litų žalą ir byloje yra dokumentai patvirtinantys, kad V. L. nusikalstama veika padaryta žala atlyginta (b.l. 25), todėl procesas dėl G. G. 400 litų dydžio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
Pripažinti V. L. (V. L.) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) litų, bauda,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų, bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti V. L. galutinę subendrintą bausmę 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2010-09-22 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 10 MGL dydžio bauda ir 2011-01-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 5 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu skirtinos bausmės pridėti visas neatliktas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 35 MGL dydžio (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) litų, baudą.
Įpareigoti V. L. baudą - 35 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio t.y. 4550 (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) litų sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-16 paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Procesą dėl G. G. 400 litų dydžio civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti V. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.