Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-73-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
AN2-73-935/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03727-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-73-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03727-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 70 Eur bauda;

- pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 105 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. M. buvo paskirta 105 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. A. M. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 01.53 val., klube, esančiame Didžioji g. 21, Vilniuje, būdamas neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi, bendraudamas su policijos pareigūnais garsiai rėkavo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nesikeikti, ir tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. M. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, yra būtina įvertinti jo padarytų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, t. y. įvertinti vietą, kurioje konkretūs veiksmai buvo padaryti, šių veiksmų intensyvumą ir trukmę. Skunde aiškinama, jog faktas, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė A. M. pažįstamas, rodo, jog A. M. siekė apsisaugoti nuo konflikto. Be to, jokie darbuotojų ar klubo lankytojų skundai ar pranešimai dėl konflikto, nederamo ar pavojingo A. M. elgesio nebuvo gauti. Byloje esančiame vaizdo įraše neužfiksuoti jokie A. M. veiksmai, kurie galėtų būti pripažinti kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimu.

4. A. M. atstovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pavojingų A. M. veiksmų, dėl kurių jis galėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Advokato įsitikinimu, vienintelė aplinkybė, kuri bent kažkiek yra susijusi su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad policijos pareigūnai pamatė žmogų, kuris keikėsi, konfliktavo. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar tokiais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

5. Skunde aiškinama, kad byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog tarp A. M. ir klubo darbuotojų kilo konfliktas. Vis tik yra visiškai neaišku, ar konfliktą, keiksmus galėjo pastebėti aplinkiniai asmenys ir dėl to patirti kokias nors pasekmes. Keiksmažodžių vartojimas savaime nepažeidžia viešosios tvarkos ir žmonių rimties. A. M. išsakyti keiksmažodžiai nebuvo skirti nei klubo lankytojams, nei policijos pareigūnams. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad A. M. siekė sutrikdyti ir sutrikdė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar A. M. elgesys policijos automobilyje buvo agresyvus, pavojingas ir sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog A. M. įvykio metu buvo neblaivus. Vis tik ši aplinkybė nėra reikšminga A. M. veiksmų kvalifikavimui, kadangi jis buvo įstaigoje, kurioje yra prekiaujama alkoholiu, be to, neatmestina tikimybė, jog tuo metu tarp lankytojų apskritai nebuvo blaivių asmenų. Vien buvimas apsvaigusiu nuo alkoholio nesukelia jokių pasekmių. Policijos pareigūnai, keldami reikalavimus neblaiviam asmeniui, turi atsižvelgti į tokio asmens emocinę ir fiziologinę būklę, įvertinti galimą ne visai adekvatų jo elgesį.

7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nesutikimas su policijos pareigūno reikalavimu, jei tai nedaroma aktyviais įžūliais veiksmais, o išreiškiamas tik prašymas paaiškinti išreikšto reikalavimo pagrindą ir jei tai tik trumpalaikis prieštaravimas, neturi užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Be to, policijos pareigūnų reikalavimas turi būti aiškus. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokius reikalavimus išsakė policijos pareigūnai, ar šie reikalavimai buvo išsakyti aiškiai, ar A. M. išsakytų reikalavimų nevykdė.

8. A. M. atstovas tvirtina, kad nei skundžiamame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nebuvo nustatyti ir įvertinti policijos pareigūnų išsakyti reikalavimai, kurių galimai nevykdė A. M.. Reikalavimo nusiraminti vertinimas yra subjektyvus, šiuo atveju neaišku, ar asmuo buvo tiesiogiai suirzęs ar jo fiziniai veiksmai kelia grėsmę jam pačiam ar aplinkiniams, neaišku ir tai, ar A. M. ir policininkų bendravimas vyko pokalbio forma ar buvo išreikšti aiškūs, įsakmūs reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. M. atstovo advokato skundas netenkintinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Konstatuotina, jog A. M. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

10. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokole A. M. suformuluotas kaltinimas yra konkretus bei aiškus, t. y. administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai nurodyta administracinių nusižengimų padarymo vieta, laikas ir esmė. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, apie 01.53 val., klube, esančiame Didžioji g. 21, Vilniuje, keikėsi, rėkavo, į policijos pareigūnų reikalavimus nerėkauti ir nesikeikti nereagavo. Būtent už nurodytų veiksmų padarymą A. M. ir buvo nubaustas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas A. M. veiksmus vertins tik administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo bei pirmosios instancijos teismo nutarime nustatytose ribose, o kitų jo veiksmų, kurie buvo atlikti prieš ar po administracinio nusižengimo protokole nurodytų bei skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių, neanalizuos ir nevertins, kadangi jie nepakliūna į šios bylos nagrinėjimo dalyką, A. M. už juos nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn.

11. Pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl A. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y., atsakomybės taikymui pagal aptariamą normą nėra būtinos pasekmės (viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymas). Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatinėti, ar dėl neteisėtų A. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar žmonių rimtis, o tokių pasekmių nenustatymas nešalina asmens teisinės atsakomybės.

12. A. M. viso proceso metu aiškino, kad klube tarp jo ir klubo administracijos kilo konfliktas dėl paslaugų, už kurias jis sumokėjo, suteikimo. Šio konflikto metu jis išreiškė savo nepasitenkinimą, reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. M. nagrinėjamu atveju ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis reiškė nepasitenkinimą dėl paslaugų netinkamo suteikimo ar nesuteikimo. Jis buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kaip reiškė savo nepasitenkinimą, t. y. už nepasitenkinimo reiškimo būdą.

13. Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą joje buvo A. M., kuris triukšmavo, rėkavo bei šūkavo, kadangi buvo nepatenkintas jam suteikta paslauga. A. M. buvo paprašyta nusiraminti (b. l. 44-45). Iš esmės tokias pačias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojas A. J., kuris paaiškino, kad atvykus į striptizo klubą rado A. M., kuris keikėsi (b. l. 45). Minėtų liudytojų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnams, nuvykus į striptizo klubą, jame buvo A. M., kuris mosikavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkavo (b. l. 2, 3). Taigi aptarti įrodymai visiškai patvirtina, kad įvykio metu A. M., būdamas klube, garsiai rėkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pažymėtina, jog viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad keiksmažodžių vartojimas, triukšmavimas viešoje vietoje yra vertintinas kaip visuomenėje nepriimtinas ginčo/konflikto sprendimo būdas, kuris nėra suderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad faktą, jog A. M. elgesys neatitiko visuomenėje egzistuojančių bendravimo bei konfliktų sprendimo taisyklių, patvirtina aplinkybė, kad policijos pareigūnai A. M. pareikalavo nutraukti šūkavimą ir necenzūrinių žodžių vartojimą. Taigi konstatuotina, jog A. M. elgesys buvo pagrįstai įvertintas kaip užtraukiantis atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų M. B., A. J. parodymai bei kitoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina ir tai, jog A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos užtikrinimas, administracinių teisės nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. PĮ 21 straipsnyje yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15. Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. M. buvo ne vieną kartą paprašyta nusiraminti ir išeiti iš klubo, bet jis vis keldavo balsą, mosikuodavo rankomis, toliau keikėsi (b. l. 45). Liudytojas A. J., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad A. M. buvo liepta nustoti keiktis, tačiau jis ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 45). Tokios pat aplinkybės dėl A. M. policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra užfiksuotos ir minėtų liudytojų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 3). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad minėti liudytojų, kurie įvykio metu vykdė tarnybines funkcijas, žodžiu išreikšti reikalavimai buvo aiškūs, teisėti ir A. M. juos privalėjo vykdyti. A. M. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, todėl jis buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiu, kad A. M. neblaivumas įvykio metu neturi reikšmės jo veiksmų vertinimui. Iš tikrųjų asmens neblaivumas nėra nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymis. Taigi akivaizdu, jog aplinkybė, kad A. M. neblaivumas nėra reikšmingas jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bei 506 straipsnio 4 dalį. Vis tik aptariama aplinkybė yra reikšminga vertinant padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir individualizuojant teisės pažeidėjui skiriamas nuobaudas. Nenurodžius, jog A. M. teisės pažeidimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nebūtų pagrindo konstatuoti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pažymėtina, jog faktą, kad A. M. įvykio metu buvo neblaivus visiškai patvirtina liudytojų M. B. (b. l. 44) ir A. J. (b. l. 45) parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 3, 7, 8) užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. M. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną teisės pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsižvelgė į ją skirdamas baudas.

17. Sutiktina su A. M. atstovo teiginiu, jog buvimas apsvaigus nuo alkoholio viešoje vietoje pats savaime neužtraukia teisinės atsakomybės. Tuo pačiu konstatuotina, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, jog administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turi įtakos neteisėtiems veiksmams. Aplinkybės, kad įvykio vietoje buvo prekiaujama alkoholiu, šioje vietoje įvykio metu buvo ir kitų neblaivių asmenų, niekaip nešalina A. M. atsakomybės.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra paliktinas galioti, o A. M. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. M. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis