Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.41 val., Tauragės mieste, Miško gatvėje ties 4 namu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir kliudė stovintį automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog J. Ž. yra 72 metų amžiaus, taip pat poreikis naudotis automobiliu, nėra pagrindas švelninti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas, jog J. Ž. yra 72 metų amžiaus, padaryta žala nedidelė, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę, t. y. aplinkybėmis eliminuojančiomis specialiosios teisės atėmimą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Nutarime įvardytos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės bei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta veika, yra padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis) ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencinių tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Apeliantas akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis - tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka, kad byloje esantys įrodymai, jų visuma patvirtina, jog jis savo automobiliu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Šis pažeidimas sudaro objektyviąją administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pusę ir taip pat gali būti vertinamas kaip savarankiškas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu subjektyviąją administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pusę sudaro tyčinis, sąmoningas, tikslingas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, siekiant už savo veiksmus išvengti atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1- 1715/2007, Nr. N575-2198/2009, Nr. N444-899/2011, N444-894/2011, kt.).

Tauragės rajono apylinkės teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl netinkamai nustatė subjektyvųjį administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį – jo kaltę dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje. Iš teismo nutarimo matyti, kad teismas pripažįsta, jog smūgis buvo nestiprus. Vadinasi, tokio kontakto jis, sėdėdamas važiuojančiame automobilyje, galėjo nepajusti ir neišgirsti. Teismas kaip aplinkybę, neabejotinai patvirtinančią, jog jis vairuojamu automobiliu juto kliudęs šalikelėje stovėjusį automobilį, nurodo tai, kad „kontaktas buvo automobilio AUDI 80 veidrodėliu, kuris vairuotojui gerai matomas“. Iš to matyti, kad kontakto pojūtį teismas siejo su regimąja jusle, vertindamas, jog jis matė jo vairuojamo automobilio kontaktą su šalikelėje stovėjusiu automobiliu. Nesuprantama, kokiu būdu teismas nustatė, kad jis matė (ir tokiu būdu juto) minėtą kontaktą. Akivaizdu, kad tai yra tik prielaida, kadangi objektyviai nustatyti, matė ir nematė jis minėtą kontaktą, yra neįmanoma. Juolab, reikia atsižvelgti ir į tai, jog kontakto, įvykusio tarp jo vairuojamo automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio krašto ir automobilio „Hyundai Galloper“ galinio dešinės pusės sparno jis jokiu būdu negalėjo pamatyti, kadangi sėdint automobilyje, vairuotojo pusėje, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio kraštas nesimato. Akivaizdu, kad teismo išvada, jog jis matė kontaktą, yra grindžiama prielaida, todėl yra visiškai nepagrįsta. Kadangi teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių jo kaltę - tyčią pasišalinti į eismo įvykio vietos – darytina išvada, kad jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra neįrodyta.

Be to, pastebėtina, kad teismas nesiėmė priemonių, kurių galėjo imtis, siekiant išsamiai ir visapusiškai įvertinti jo kaltės turinį. Teismas rėmėsi liudytojo A. T. (apgadinto automobilio savininko) paaiškinimu, kad jam apie eismo įvykį pranešė kaimynai, kurie nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti eismo įvykį tiesiogiai mačiusius kaimynus, juos apklausti. Pažeidėjas yra įsitikinęs, kad eismo įvykį matę kaimynai būtų neabejotinai paliudiję, jog po susidūrimo jis nesustodamas nuvažiavo toliau, nebuvo išlipęs apžiūrėti apgadinimų. Mano, jog šios aplinkybės papildomai patvirtintų, kad jis tikrai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, net nesupratęs, kad jis įvyko.

Teismas, spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis yra 72 metų amžiaus ir silpnos sveikatos. Mano, kad į nurodytas aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti taip pat spręsdamas jo kaltės klausimą ir įvertinti, kad būdamas senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, jis tikrai galėjo nepastebėti automobilių kontakto. Jo, kaip brandaus amžiaus asmens, dėmesys ir atidumas nebėra tolygus jaunam ir sveikam asmeniui.

Apeliacinis skundas toliau grindžiamas tuo, kad teismas, atsižvelgęs į kontakto tarp automobilių pobūdį bei į tai, kad padaryti apgadinimai nėra dideli, eismo įvykį įvertino kaip mažareikšmį, tačiau spręsdamas dėl jo kaltės, į tai visiškai neatsižvelgė. Apeliantas mano, kad teismas, spręsdamas dėl jo kaltės, turėjo atsižvelgti į nustatytą eismo įvykio mažareikšmiškumą. Nelogiška manyti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už mažareikšmio administracinio teisės pažeidimo padarymą, turint omenyje, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numatyta nepalyginamai ženkliai griežtesnė atsakomybė. Eismo įvykis įvyko daugiabučių namų kieme, matant liudytojams, todėl jis netgi negalėjo tikėtis išvengti atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismas nenurodė jokio motyvo, dėl kurio jis galėjo pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl visiškai nesuprantama, kodėl jo veiksmas vertinamas kaip tyčinis.

Teismas nenustatė jo tyčios turinio, todėl akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Darytina išvada, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (tyčios formą) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracinio teisės pažeidimo dalis jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Kaip aukščiau minėta, apeliantas sutinka, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog jis savo automobiliu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Minėtas pažeidimas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Minėtoje nuostatoje reglamentuojama administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Bylos nagrinėjimo pradžioje jis nepripažino netgi aukščiau nurodyto teisės pažeidimo padarymo, kadangi iki įrodymų tyrimo jis buvo visiškai įsitikinęs, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. vairuodamas savo automobilį Tauragės r. sav., Miško g., ties 4-u namu, jis negalėjo kliudyti jokio stovinčio automobilio, kadangi tikrai nebuvo pajutęs jokio kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir kito automobilio. Tik susipažinęs su bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), fotonuotraukomis (b. l. 10-13), iš kurių matyti, kad jo automobilio ir automobilio Hyundai Galloper apgadinimai atitinka pagal aukštį ir pobūdį, susipažinęs su liudytojo A. T. parodymais, suprato, kad jis tikrai netyčia galėjo pravažiuodamas kliudyti minėtą automobilį. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad jo veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jis netgi nesuvokė, jog pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį. Taigi, jo veikoje nesant minėto subjektyvaus požymio, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir tik už šio pažeidimo padarymą jis galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir tokiu būdu netinkamai pritaikė įstatymą, todėl skundžiama teismo nutarimo dalis yra naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² straipsnis numato apylinkės teismų nutarimų (nutarčių) apskundimą apeliacine tvarka, kur numatyta, kad apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.

Apeliacinis procesas byloje buvo pradėtas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. yra nustatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena (ATPK 250 str. 9 p.).

Advokatas Piotras Orlovas, kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo administracinėn atsakomybėn patrauktą J. Ž., teismui pateikė patvirtintą Mirties liudijimo (Įrašo Nr. 408) kopiją, iš kurios matyti, jog J. Ž. 2013-10-17 mirė. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (informacija gauta iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro) patvirtina, kad apeliantas, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. 2013-10-17 mirė.

Atsižvelgiant į tai, jog mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena, konstatuotina, jog yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukti (ATPK 250 str. 9 p.).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo J. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 9 punktu, 302¹² str. 2 p.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimą panaikinti ir J. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.