- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- eI3-2744-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00907-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi priimta pareiškėjos Ž. K. skundo dalis, kurioje pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. A51-16396/21(3.3.10.4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į Administracijos Infrastruktūros skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, tačiau Administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Pareiškėja nurodo šį sprendimą apskundusi Administracijos direktoriui – prašiusi jį panaikinti ir įpareigoti Administracijos Infrastruktūros skyrių pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Teigia, kad Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas iš esmės Administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendime nurodytais motyvais, papildomai nurodžius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40, tačiau pareiškėjai neaišku, kodėl šis įsakymas yra kliūtis išduoti komunikacijų projektavimo sąlygas.
Pareiškėja teigia kol kas neįgyvendinanti savo kaip statytojos teisės, kadangi prašymo pateikimo stadija yra priešprojektinė stadija, kurioje negali būti išduotas statybos leidimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog sprendimas neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų statybos projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostata, kuri numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašu trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi tik daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose (17 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos valdomam žemės sklypui toks naudojimo būdas nenustatytas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalimi inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Ši nuostata apibrėžia, kad prašymą išduoti sąlygas turi pateikti statytojas. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą bei Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo neturintis teisės būti statytoju vadovaujantis aukščiau nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis, todėl sąlygos negali būti išduodamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektui.
Administracija 2020 m. gruodžio 28 d. parengė atsakymą, kuriuo informavo pareiškėją, jog kol nėra nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Administracija negali parengti. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypo pareiškėja nevaldo, tuo pačiu yra neįgyvendinama statytojo teisė pagal Statybos įstatymo I skirsnio 3 straipsnį. Dėl šio sprendimo pareiškėja pateikė skundą Administracijos direktoriui.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Administracija 2021 m. vasario 22 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad Administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. A51-162012/20(2.9.4.9E-INF) panaikintas, pareiškėjos prašymas išnagrinėtas iš naujo ir priimtas naujas sprendimas – prašymo netenkinti, t. y. neišduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų.
Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra ar pagrįstai Administracija atsisakė išduoti pareiškėjai prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, Žemės įstatymas, Aprašas.
Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iš šių dokumentų yra prisijungimo sąlygos. Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalimi inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Ši nuostata apibrėžia, kad prašymą išduoti sąlygas turi pateikti statytojas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, statytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Aprašo 17 punktą, trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi tik daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose.
Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V. K.. Pareiškėja 2015 m. gegužės 7 d. liudijimu apie palikimo priėmimą yra priėmusi A. V. K. turtą.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji neįgyvendina statytojos teisės, tuo pačiu, kad priešingai, nei teigiama Sprendime, yra nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas, leidžiantis statyti pareiškėjos prašyme išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas nurodytą 240 butų ir 8 komercinės paskirties patalpų statinį. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai neišdavė pareiškėjai prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų.
Pareiškėjos argumentas, jog jai neaišku, kodėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 yra kliūtis išduoti komunikacijų projektavimo sąlygas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamo Sprendimo neteisėtu. Pažymėtina tai, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl ji turi galimybę išsiaiškinti jai svarbius teisinio pobūdžio aspektus. Tuo pačiu pareiškėja turėjo ir turi teisę kreiptis dėl tam tikrų klausimų išaiškinimo ir į Sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą. Nagrinėjamuoju atveju Sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas šis Sprendimas.
Esant šioms aplinkybėms, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu o pareiškėjai nenurodžius jo neteisėtumo argumentų, nėra pagrindo išeiti iš pareiškėjos skundo ribų ir panaikinti skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.