- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-833-277/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas byloje asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą tėvo V. M. (V. M.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tėvai V. M. ir I. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Motina I. M. turėjo du vaikus iš ankstesnės santuokos – E. M. (E. M.), gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) motina pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė buvo įregistruota tik I. M. vardu, nenurodant, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono Civilinės būklės aktų įrašų skyriuje. Santuokoje įgyto turto nepasidalino. Motina su dukra J. M. liko gyventi privatizuotame name, o jis su broliu E. M. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvas apsigyveno (duomenys neskelbtini) kitoje vietoje. Jokių turto dalybų po santuokos nutraukimo tarp tėvų nebuvo. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Testamento nepaliko. Jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, bet po tėvo mirties pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepadavė, nes dėl tėvo gyvenimo būdo (polinkio piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais) buvo įsitikinęs, kad nėra jokio paveldimo turto. Motina, brolis, sesuo ir jis pats manė, kad privatizuotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra motinos nuosavybė. (Duomenys neskelbtini) motina mirė. Testamentu savo turtą ji paliko dukrai J. M.. Kai testamentinė įpėdinė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad testatorės vardu įregistruotas gyvenamasis namas tebelaikoma bendra jungtine tėvų nuosavybe, nes nėra jokio susitarimo ar teismo sprendimo dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką. Paaiškėjus šiems faktams, tapo akivaizdu, kad tėvo dalis pereis valstybei, bet tokia įvykių eiga prieštarautų mirusių tėvų ir visų pareiškėjo artimųjų susitarimui ir tikriesiems ketinimams, o tuo pačiu ir teisingumo bei protingumo principams, todėl ir prašo atnaujinti terminą V. M. palikimui priimti. Manantis, jog terminas gali būti atnaujintas, nes praleido jį dėl svarbios priežasties – būdamas įsitikinęs, kad jokio paveldimo turto nėra, sąžiningai klydo.
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsiliepimas, kuriame aptarta teismų praktika, formuluojanti esmines Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nuostatas, ir išdėstytas prašymas bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad pareiškėjas jos brolis, o (duomenys neskelbtini) mirusi I. M. – motina, kuri, gyvendama santuokoje su pareiškėjo tėvu V. M. privatizavo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos su V. M. nutraukimo motina liko gyventi privatizuotame name, o V. M. išsikėlė gyventi kitur. Jokių turto dalybų po santuokos nutraukimo nebuvo. Motina, ji ir broliai buvo įsitikinę, kad namas yra motinos nuosavybė. Kai po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad šis turtas yra motinos ir jos buvusio sutuoktinio V. M. bendroji nuosavybė, o V. M. turtą gali paveldėti tik jo sūnus ir jos brolis A. M.. Priešingu atveju turtas paveldėjimo teise pereis valstybei. Apie susidariusią padėtį pranešė broliui A. M..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo ir liudytojos J. M. paaiškinimai, pateikti dokumentai – pareiškėjo gimimo liudijimas; I. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įrašas; I. M. ir V. M. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) liudijimas; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis I. M. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374; V. M. mirties liudijimas; Testamento registro išrašas dėl V. M. palikimo, patvirtina, kad pareiškėjas yra sūnus (duomenys neskelbtini) mirusio V. M., kuris santuokoje su I. M. įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį tapusiais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri po santuokos nutraukimo tarp buvusių sutuoktinių nepadalinta, o po V. M. mirties jam tenkanti dalis nepaveldėta.
Teismas pripažįsta įtikinamu pareiškėjo ir liudytojos J. M. aiškinimą, kad iki I. M. palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma apie paveldimą V. M. turtą, nes Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruota I. M. vardu, nenurodyta, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis), po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai turto nesidalino, V. M. tuo turtu nesinaudojo, o jo gyvenimo būdas nesudarė pagrindo manyti, jog mirusysis galėjo turėti nuosavybės teise turto, kurį būtų galima paveldėti, todėl pareiškėjo elgesį – per tris mėnesius po tėvo V. M. mirties nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo – teismas nevertina kaip nerūpestingą ir aplaidų įgyvendinant savo teises. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie po tėvo mirties likusį turtą sužinojo tik po (duomenys neskelbtini) kai J. M. padavė notarui pareiškimą dėl I. M. palikimo priėmimo ir po to ėmėsi operatyvių veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes jau (duomenys neskelbtini) padavė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas sprendžia, kad nurodytų aplinkybių visuma, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), yra pagrindas pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
A. M. (A. M.) atnaujinti trijų mėnesių terminą V. M. (V. M.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.