Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-20 · Byla Nr. 1N-4/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-20
Bylos Nr.
1N-4/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
J. M. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1N-4/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 20 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmesti J. M. J. skundai.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. M. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, paskiriant bausmę teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimu 4 metams.

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimis nuteistosios J. M. J. apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti.

Nuteistoji J. M. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 10/64 atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesant tam pagrindo.

Nuteistoji J. M. J., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 447 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismui padavė skundus, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 10/64, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir įpareigoti pradėti procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistosios J. M. J. skundus atmetė. Nutartyje akcentuota, kad nuteistosios J. M. J. pareiškime Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nenurodyta aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos priimant nuosprendį bei nagrinėjant nuteistosios skundus apeliacine ir kasacine tvarka, o nuteistosios J. M. J. skunduose pateikti argumentai įvertinti kaip samprotavimais paremta byloje esančių įrodymų sava interpretacija.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. M. J. skundu prašo nutartį panaikinti ir atnaujinti bylą.

Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pažeistos jos teisės, nes nebuvo leista pateikti įrodymų; pažeista teisė į gynybą, kadangi visi jos prašymai, ekspertizės ir liudytojų parodymai atmesti; nuslėptas liudytojas L. M., o liudytojos A. R. parodymai nepagrįstai atmesti; nebuvo ištirti įrodymai – akinių rėmai; taisyta autoįvykio schema; nukentėjusiojo G. J. liudytojai davė melagingus parodymus; neištirti nukentėjusiųjų giminystės ryšiai; teismo išvados paremtos spėliojimais; neatsižvelgta į glaudžius draugystės ryšius tarp tyrėjo N. K., prokuroro J. D. bei nukentėjusiųjų ir kt. Be to, teismas neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. neapklaustas liudytojas L. M., neišreikalauta pažyma dėl tyrėjo N. K. „darbo“ išeiginių metu. Dėl viso to pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. M. J. skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamas skundas yra beveik identiškas jau išnagrinėtam Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 10/64 ir į kurį išsamiai atsakyta.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Nuteistoji savo skunde remiasi BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytomis aplinkybėmis.

BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimai yra vada atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tik tada, kai šie piktnaudžiavimai sąlygojo neteisėto ar nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Šiuo atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimai nesąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo, baudžiamoji byla neatnaujinama. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstami piktnaudžiavimai turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Byloje nėra jokių duomenų, jog tyrėjas N. K. bei prokuroras J. D. nusikalstamai piktnaudžiavo.

Nuteistosios skunde išdėstyti teiginiai dėl tyrėjo N. K. ir prokuroro J. D. pažinčių, tyrėjo N. K. faktų klastojimo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme naujai paaiškėjusios aplinkybės – tai tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią nuteistas, taip pat kurios įrodo, jog išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi konkrečiu atveju pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtinos bent dvi sąlygos: pirma, nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį; antra, nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią nuteistas.

Iš nuteistosios skundo matyti, jog vienas iš argumentų, dėl ko turėtų būtų atnaujinta baudžiamoji byla, yra L. M. parodymai. Nuteistosios manymu, šio asmens parodymai atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, įrodančias jos nekaltumą.

Iš prie skundo pridėtų L. M. raštu išdėstytų parodymų matyti, kad jie yra analogiški liudytojos A. R. ir pačios nuteistosios parodymams, kurie pirmosios instancijos teisme įvertinti bylos įrodymų visumos kontekste. L. M. parodymuose nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui.

Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Tam tikra aplinkybė (faktas) laikoma įrodyta, kai ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Nebūtina siekti surinkti visų įmanomų įrodymų, jei nėra pagrindo manyti, jog panaudojant naujas įrodinėjimo priemones galėtų būti gauti kitokias išvadas galintys pagrįsti duomenys. Šiuo atveju nebuvo būtinumo apklausti L. M., kad jis pakartotų nuteistosios ir liudytojos A. R. įvykio versiją.

Kita vertus, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kiek ir kokių liudytojų reikia apklausti. Nesutikdama su teismo sprendimu, nuteistoji turėjo galimybę tai išdėstyti apeliaciniame skunde.

Nuteistoji savo skunde labai plačiai aprašo bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo išvadas bei pateikia jų vertinimo savo interpretaciją, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu.

Atkreipiamas nuteistosios dėmesys, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, nagrinėdami konkrečią baudžiamąją bylą, kurioje J. M. J. pripažinta kalta, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek bylos ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas visų instancijų teismuose atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu. Nuteistosios nesutikimas su teismų sprendimais ir juose išdėstytomis motyvuotomis išvadomis negali būti laikomas teismų šališkumu.

Skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinių galių dar kartą iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistoji) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių.

Nuteistoji skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos, o tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai jos netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistosios skundo teiginiai, jog netyrus jos nurodytų aplinkybių pažeidžiama teisė į gynybą ir teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kuri įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje, yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos normos yra perkeltos į šiuo metu galiojantį BPK, jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konvencijai.

Aukštesnysis teismas nesiremia samprotavimais, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė