- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2YT-8516-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03819-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog E. B. K. mirties dienai buvo išsituokusi su L. K.. Su buvusiu sutuoktiniu ji turėjo du sūnus – pareiškėją ir V. K.. E. B. K. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno atskirai, tačiau rūpinosi mama, nuolat atvažiuodavo, sumokėdavo mamos buto mokesčius, rūpinosi tėvų užgyventu sodu, mokėjo mokesčius. Sūnus rūpinosi mama iki pat jos mirties. Gyvendama santuokoje E. B. K. užgyveno bendrą turtą su sutuoktiniu. Išsituokiant santuokinis turtas padalintas nebuvo, todėl jis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
1.2. Mirties dieną E. B. K. priklausė:
- ½ dalis garažo (bokso) Nr. 11 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas L. K. vardu.
- ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas E. B. K. vardu.
- ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992 m. kovo 27 d. E. B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje. 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo pagrindu šis butas įregistruotas kaip tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
- 1999 m. spalio 12 d. Apskrities viršininko sprendimu E. B. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ½ dalį 8,6800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
1.3. Po mamos mirties pareiškėjas rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, jį tvarkė, prižiūrėjo rūpinosi, kaip savu. Tėvas bute negyveno, nes turėjo kitą moterį, su kuria kūrė šeimą. Po mamos mirties tėvas butu nesinaudojo ir nesirūpino, paliko jį prižiūrėti pareiškėjui.
1.4. Kiek pareiškėjui buvo žinoma, mama testamento surašiusi nebuvo. Mirus mamai į notarą pareiškėjas nesikreipė, bet iš karto faktiškai priėmė valdyti visą mamos turėtą turtą, kuris jam buvo žinomas: baldus, paveikslus, visus namų apyvokos daiktus. Po mamos mirties pareiškėjas sutvarkė butą, mamos daiktus, toliau mokėjo mokesčius, butu, garažu, sodu rūpinosi ir naudojosi, kaip savais, niekas kitas į šį turtą ar jo dalį nepretendavo. Žinojo, kad tėvas į jam tenkančio turto dalį yra parašęs pareiškėjui ir jo broliui V. K. testamentą, todėl rūpinosi ir tėvui tenkančia turto dalimi.
1.5. Iš karto po mamos mirties pareiškėjas nesiėmė teisiškai tvarkytis jokių dokumentų, nes nemanė, jog tai padaryti yra būtina. Butas, kaip paaiškėjo tik po tėvo mirties, mamos mirties dienai nebuvo registruotas nei vieno iš tėvų vardu, garažas buvo registruoti tėvo vardu, sodo sklypas mamos vardu, todėl visu turtu rūpinosi savo nuožiūra. V. K. po mamos mirties į notarą nesikreipė taip pat, palikimo nepriėmė, manė, kad palikimą priėmė brolis, nes jis mokėjo visus mokesčius už paliktą turtą.
1.6. 2019 m. sausio 5 d. mirė L. K.. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į Kauno miesto 6–ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo L. K. mirties pagal testamentą. Notarė pareiškimą priėmė, tačiau paaiškino, kad gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į L. K. priklausiusią pirmos santuokos metu užgyventą santuokinio turto dalį ir į antros santuokos metu užgyventą santuokinio turto dalį. Notarė taip pat paaiškino, kad po E. B. K. mirties niekas nepriėmė palikimo, kad nesutvarkyti dokumentai po jos mirties. Be to, notarė paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas L. K. vardu tik 2004 m. vasario 2 d., o tai reiškia, kad įgytas jo antros santuokos metu ir ½ dalis šio buto įstatymiškai priklauso antrajai sutuoktinei O. K. (mirusiai (duomenys neskelbtini)). Tačiau ji nei teoriškai, nei praktiškai nebuvo prisidėjusi prie šio buto įsigijimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad būtų atstatytas teisingumas ir šis butas būtų pripažintas bendrąja jungtine jo tėvų nuosavybe.
II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui, nurodė, jog pareiškimas būtų nagrinėjamas teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė jog su pareiškimu sutinka. Atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė jos palikimą, rūpinosi visu likusiu turtu kaip savo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų: V. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir V. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Po motinos E. B. K. mirties pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), į bylą pateiktos mokesčių knygelės už elektrą ir dujas už laikotarpį nuo 1995 m. vasario mėn. iki 1995 m. birželio mėn. Po tėvo mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, 2019 m. vasario 8 d. jiems buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę iš įstaigų, įmonių, organizacijų, bendrovių, bendrijų ir t. t. gauti reikiamus dokumentus bei pažymas pateikti notarui paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
5. L. K. vardu nuo 1992 m. rugpjūčio 5 d. yra registruotas garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), L. K. ir E. B. K. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrindu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). E. B. K. vardu nuo 1993 m. spalio 6 d. yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o nuo 1999 m. spalio 12 d. – ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
7. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
8. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, suinteresuoto asmens V. K. atsiliepime išdėstyti paaiškinimai, į bylą pateiktos komunalinių mokesčių knygelės kopijos patvirtina, jog pareiškėjas po motinos E. B. K. mirties perėmė jos asmeninius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. B. K. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo, galintis pretenduoti į pareiškėjo motinos turtą, prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjo prašomą juridinį faktą.
9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. po savo motinos E. B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sūnus pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.