Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-475-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
1-475-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-1876-17-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
I. M.
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-475-1049/2017Proceso Nr. 01-1-1876-17-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8; 1.1.6.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 2.1.10.1; 2.10.2.7; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai I. M., kaltinamajam M. M., jo gynėjai, advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2017-01-12, apie 12.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sutuoktine I. M. metu, tyčia kakta sudavė jai ne mažiau trijų kartų į galvą, o po to stovėdamas pastarajai už nugaros ir ranka sugriebdamas kaklą ją smaugė, tokiu būdu visumoje padarė veido sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir audinių patinimais abiejuose skruostuose, dešinio antakio srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje už ausies, t. y. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui sutuoktinei I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą,

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-01-12, apie 12.00 val., grįžo namo, buvo neblaivus, todėl jo sutuoktinė I. M. pradėjo priekaištauti. Jam tai nepatiko, todėl supyko, abu susistumdė, jis savo kakta trenkė savo žmonai į galvos sritį, gali būti, kad sudavė ne mažiau trijų kartų, o paskui sugriebė su ranka šios kaklą ir smaugė. I. M. išsigando, pabėgo į kiemą, kur iškvietė policiją. Tai supratęs išėjo pas kaimyną, į namus sugrįžo apie 15.00 val., bėl kilo barnis su sutuoktine, po kurio vėl atvyko policija ir jį išsivežė. Kaltinamasis patikino, kad šeimoje smurtavo pirmą kartą, tam lemiamos įtakos turėjo alkoholis, pripažino, kad turi priklausomybę nuo alkoholio ir sutiktų gydytis, supranta, kad savo veiksmais sukėlė žmonai fizinį skausmą, baimę ir išgąstį, smurtavo. Nurodė, kad su žmona susitaikė, dėl savo veikos labai gailisi, žmonos atsiprašė, abu tarpusavyje susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji I. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. yra jos sutuoktinis, jiedu kartu gyvena jau 24 metus, turi du sūnus. Patvirtino M. M. parodymus, paaiškinusi, kad 2017-01-12, apie 12. 00 val., į namus (duomenys neskelbtini), vyras grįžo girtas. Ji supyko, pradėjo bartis, priekaištauti, kad šis nuolat geria, o ji sunkiai dirba ir dar namuose negali normaliai po darbo pailsėti. Sutuoktiniui tai nepatiko, todėl supykęs tyčia trenkė jai kakta į galvos sritį, sudavė ne mažiau trijų kartų ir sumušė jos veidą, skaudėjo. Po to M. M. griebė jai už kaklo ir smaugė, bei apdraskė kaklą. Įvykio daugiau niekas nematė. Ji buvo išsigandusi ir pasimetusi, tiesiog neapsikentė tokio sutuoktinio elgesio, kadangi jis buvo girtas ir agresyvus, neprognozuojamas, todėl iškvietė policiją. Jai iškvietus policiją M. M. iš namų išėjo. Atvykę pareigūnai M. M. nerado ir išvažiavo. Tą pačią dieną, apie 15.00 val., M. M. grįžo, iš karto pradėjo grasinti, kadangi buvo išsigandusi, be to jautė sumuštų vietų skausmą galvoje, tai laukė, kad vėl atvažiuotų policija. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad žala jai nepadaryta, su M. M. kalbėjosi, abu susitaikė, jam atleisto, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims susitaikius.

Išvada dėl M. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2017-01-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo priimtas I. M. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017-01-12, apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo vyras M. M. Tame pačiame protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 – 6).

Iš 2017-01-12 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad 2017-01-12, 15.23 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad M. M. žodinio konflikto metu trenkė savo sutuoktinei I. M. į veidą, smaugė, grasino. Ant nukentėjusiosios kūno buvo matyti sužalojimai. Smurtu įtariamas asmuo – M. M. – buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 7 – 8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-13 specialisto išvados Nr.G108/2017(02), matyti, kad I. M. padaryta veido sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir audinių patinimas abiejuose skruostuose dešiniojo antakio srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje už ausies. Sumušimai padaryti suduodant smūgius kietu buku riboto paviršiaus daiktu į dešinio antakio sritį. Visi sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4101, matyti, kad 2017-01-12, 16.18 val., M. M. nustatytas 2,22 promilių girtumas. (b. l. 81).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-01-19 specialisto išvados Nr. 93TPK-65/2017, matyti, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio patologija, dėl kurios M. M. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei I. M. yra laikytinas įrodytu. Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusioji I. M. paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, jai buvo nustatyti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie aprašyti specialisto išvadoje. M. M. kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios I. M. parodymai, įvykio vietoje atlikti proceso veiksmai, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas. Akivaizdu, kad M. M. smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie M. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. nukentėjusiosios I. M. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis ir jam atleidžia. Jokia žala nepadaryta. Pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

M. M. laikytinas teisiamu pirmą kartą (teistumas išnykęs), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja I. M. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja santuokoje gyvena 24 metus, turi neįgalumą, du sūnus, iš kurių vienas – nepilnametis (gim. 1999 m.), auga kartu. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks M. M. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir nulemtas alkoholio vartojimo, dėl ko jis sutinka gydytis, todėl manytina, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas tegiamai paveikti M. M. elgesį ateityje ir užkardyti naujų nusikaltimų darymą eliminuojant alkoholio įtaką tam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš šeimos narį, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo paties išreikštą norą aktyviai spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam M. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti- nėra.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-807 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., BPK 297 str., 302 – 307 str.,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., susitaikius su nukentėjusiąja I. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis