Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. G., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., 2008-12-06, apie 22.00 val., Savanorių pr. 62-1A, Vilniuje esančiame bute, sudavė ranka N. K. smūgį į veidą, padarydamas jai apatinio žandikaulio abipusį lūžį 43-44 dantų srityje bei kairės pusės krumplinės ataugos srityje ir nesunkiai sužalojo N. K. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad 2008-12-06 bute, esančiame Savanorių pr., Vilniuje, sudavė N. K. smūgį į veidą, tačiau teigė, kad mergina pirma jam sudavė smūgį per galvą, jį išprovokavo, todėl jis ir trenkė jai į veidą.

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. paaiškino, kad 2008-12-06 d., apie 22.00 val., kompanija asmenų, tarp kurių buvo ji bei S. G., po pirtyje surengto pobūvio, sugrįžo į butą, esantį Savanorių pr. Vilniuje. Visi asmenys buvo neblaivūs ir kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti. Ji norėjo jį pastumti, tačiau šalia buvęs G. R. sulaikė jos ranką, o S. G. smogė jai į veidą ir sulaužė žandikaulį. Nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta turtinė bei moralinė žala, kurią kaltinamasis privalo jai atlyginti. Taikytis su kaltinamuoju S. G. nesutiko.

Specialisto išvadoje Nr. G.6224/08(01) konstatuota, kad N. K. padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, 43-44 dantų srityje, bei kairės pusės krumplinės ataugos srityje. Sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje bei vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio abipusinio lūžio N. K. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 18).

Apklausti teisme liudytojai E. S. bei A. S. paaiškino, kad jie nematė, kaip nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į veidą, nes tuo metu buvo išėję, tačiau sugrįžę į butą, pastebėjo, kad ji sužalota ir ją nugabeno į ligoninę.

Apklausti teisme liudytojai - T. D., O. B. paaiškino, kad suteikiant pagalbą sužeistam S. S., kilo konfliktas tarp S. G. bei N. K.. Liudytojos patvirtino, kad iš pradžių nukentėjusioji sudavė kaltinamajam per galvą, o pastarasis smogė jai į veidą.

2003-05-23 įsakyme Nr. V-298/158A1-86 patvirtintose sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, IV skyriaus 7.7.1. p. nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5%, bet mažiau nei 30% profesinio ar bendro darbingumo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamojo S. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d. įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiosios, teisme apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais baudžiamosios bylos faktiniais duomenimis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad S. G. nusikalstami veiksmai, tyčia, ranka suduodant nukentėjusiajai stiprų smūgį į veidą, sudaro Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais jis sužalojo N. K., kuri sirgo daugiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusioji jį išprovokavo. Apklausta teisme N. K. aiškino, kad S. G. ji nesudavė. Ji norėjo jį pastumti, tačiau nespėjo tai padaryti ir gavo smūgį į veidą.

Įvertinus teisme apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad jeigu ir pripažinti tą faktą, kad teikiant susižalojusiam S. S. pagalbą kaltinamasis ir nukentėjusioji susipyko ir tuo metu N. K. galimai pirma sudavė smūgį kaltinamajam, tačiau šis veiksmas nesuteikė S. G. teisės į tai atsakyti smūgiu merginai į veidą. Kaltinamasis suprato, kad tyčia suduoda smūgį į veidą silpnesniam už jį asmeniui – merginai, todėl privalėjo ir turėjo numatyti šio smūgio pasekmes. Įvertinus nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, darytina išvada, kad smūgis buvo pakankamai stiprus. Teismo nuomone, S. G. neveikė būtinosios ginties ar būtinio reikalingumo sąlygomis (LR BK 28 str. 31 str.), jo veiksmuose taip pat negali būti LR BK 139 str. 1 d. sudėties.

Skirdamas kaltinamajam S. G. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str.1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

S. G. anksčiau neteistas (b.l.88), baustas administracine tvarka (b.l.89-91), nepateikė teismui duomenų, kad dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. asmenybę, į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, ir įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką, vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad netikslinga kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės, jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas bylos aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, tikslinga kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis nepripažino valstybinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio, tačiau įvertinus teismui pateiktus rašytinius duomenis, šis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš S. G. priteistina 9604.00 Lt ( b.l. 22).

Nukentėjusiosios N. K. 409 litų civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji už jai suteiktas odontologines paslaugas sumokėjo 240 litų. Teismo nuomone, šios išlaidos yra tiesiogiai sietinos su patirta trauma, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. N. K. nepateikė teismui rašytinių duomenų, dėl likusių 169 litų sumos pagrindimo, nes byloje esantys prekybos centro „Maxima“ bei „Euro vaistinė“ kasų čekiai, kuriuose išvardintos įvairios įsigytos prekės, neįrodo, kad šias prekes įsigijo nukentėjusioji N. K. ir dėl patirto sužalojimo šios prekės jai buvo būtinos (b.l. 12).

Nukentėjusioji N. K. prašė iš kaltinamojo priteisti 30 000 litų, patirtai neturtinei – moralinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji patyrė įvairius nepatogumus bei moralinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau įvertinęs nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo trukmę, kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą, gaunamas pajamas bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas mano, kad N. K. reikalaujama priteisti pinigų suma yra neadekvati jos patirtiems sužalojimams ir tai situacijai, kurios metu šie sužalojimai buvo padaryti. Atsižvelgus į tai, teismas iš kaltinamojo S. G. priteisia 3000 litų, nukentėjusiajai N. K. patirtai neturtinei – moralinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 303 - 310 str., teismas:

nusprendė:

S. G., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti S. G. per 1 mėnesį, šio termino pradžią skaičiuojant nuo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 240 litus bei neatlygintinai išdirbti 15 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo S. G. priteisti 9604.00 (devynis tūkstančius šešis šimtus keturis) litus.

Nukentėjusiosios N. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. G. jos naudai priteisti 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų.

Nukentėjusiosios N. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės – moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. G. jos naudai priteisti 3000 (tris tūkstančius) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.