Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ atstovams Vandai Zavistanavičienei, advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovo UADBB „Antarija“ atstovams direktoriui Ričardui Dalibogui ir advokatui Albertui Valiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1693-717/2008 pagal ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovui UADBB „Antarija“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo UADBB „Antarija“ priešieškinį ieškovui UADBB „Rizikos cesija“ dėl 7 619 Lt priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) atsakovo priešieškinis pagrįstas, ieškovas skolą pagal pateiktą priešieškinį pripažino. Atsakovas atliko visas 2004-12-01 Draudimo tarpininkavimo sutartyje jam priskirtas funkcijas, pateikė ieškovui pasirašytas draudimo sutartis. Už šį darbą ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 7 125 Lt komisinio mokesčio, tačiau ieškovas su atsakovu neatsiskaitė ir 2007-12-05 pateikė vienašališko užskaitymo aktą. Kadangi atsakovas ieškovui skolingas nebuvo, ieškovas negalėjo šio veiksmo atlikti vienašališkai. Savo veiksmais ieškovas pažeidė 2004-12-01 Draudimo tarpininkavimo sutarties 4 p. 1 d., CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.63 str. 2 d. ir 6.720 str. 3 d.;

3) nors ieškovas teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai įstatymo normas teismas pažeidė. Kadangi ieškovui įgaliojimas buvo išduotas vieneriems metams iki 2005-05-09, o pavedimo sutartis pagal jos 5.2 punktą baigėsi 2005-09-01, tai ieškovas iš viso neturėjo teisės veikti atsakovo vardu. Todėl visiškai nesuprantama AB „Lietuvos draudimas" pozicija vesti derybas su ieškovu, žinant, kad įgaliojimas buvo išduotas iki 2005-05-09 (t.1, b.l.165 liudininkės AB „Lietuvos draudimas" brokerių draudimo vadybininkės N. S. parodymai). Liudininkė teigė, kad po 2005-09-05 jai buvo pateikta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta pavedimo sutartis, kurios jai pakako, ir ji toliau dirbo šios sutarties pagrindu. Tačiau iš AB „Lietuvos draudimas" pateiktos pažymos (t.1, b.l.112) aiškiai matyti, kad 2004-05-09 pavedimo sutarties 5.2 punkte nurodytos sutartys baigėsi 2005-09-01, t.y. kai baigėsi 2004 m. sudarytos draudimo sutartys. Jeigu pavedimo sutartis buvo AB „Lietuvos draudimas" pateikta, AB „Lietuvos draudimas" turėjo atkreipti į tai dėmesį. Nesuprantamas ir AB „Lietuvos draudimas" 2008-09-08 atsiliepimas Nr. 6.5-149 (t.2, b.l.76), kuriame teigiama, kad UADBB „Rizikos cesija" 2004-2006 m. vedė visas derybas dėl AB „Kauno termofikacijos elektrinė" draudimo sutarties sąlygų, teikė rizikos apžvalgas, organizavo turto apžiūras, reikalingas draudžiamai rizikai įvertinti. UADBB „Rizikos cesija" dalyvavo derybose ir atliko aukščiau paminėtus veiksmus 2004-05-09 Pavedimo sutarties pagrindu. UADBB „Altarija“ nevedė derybų dėl draudimo sutarčių pasirašymo, o tik organizuodavo patį sutarčių pasirašymą" (t.2, b.l.76). Tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas" 2007-07-25 atsakovui išduotame rašte Nr.3.3.9-14 „Dėl bendradarbiavimo su UADBB „Antarija", AB „Lietuvos draudimas" nurodo, kad „Pagal sutartį Nr. 04-831T152 UADBB ,,Antarija" tarpininkauja draudžiant UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė" turtą, verslą bei bendrąją civilinę atsakomybę. Visos kitos draudimo paslaugų sutartys yra tarpininkaujamos arba sudaromos pagal Nr. 06-180T119. UADBB ,,Antarija" apart UAB ,,Kauno termofikacijos elektrine", tarpininkauja draudžiant ir dar vieną elektros energijos, pramoninio garo ir šiluminės energijos gamybinę įmonę AB ,,Kauno energija" bei jai priklausantį Petrašiūnų elektrinės turtą. Draudimo brokeris aktyviai dalyvauja derantis dėl draudimo sąlygų bei draudimo įmokų dydžių, pateikia žinias apie draudėją ir jo veiklą, reikalingas draudimo sutarčių sudarymui“ (t.2, b.l.36). Todėl neaišku, kuriame rašte AB „Lietuvos draudimas" sako tiesą, ar jis tiesiog sąmoningai klaidina teismą. 2008-09-11 teismo posėdyje AB „Lietuvos draudimas" atstovė liudininkė N. S. pakeitė savo parodymus, duotus 2008-05-19 teismo posėdyje, pareikšdama, kad vesti derybas su ieškovu iš viso nebuvo reikalingas joks dokumentas nei įgaliojimas, nei sutartis (t.2, b.l.71). Prieš tai buvusiame posėdyje ji tvirtino, kad ji dirbo su ieškovu pagal atsakovo išduotą įgaliojimą, o jam pasibaigus - pavedimo sutarties pagrindu. Taip teigdami AB „Lietuvos draudimas" oficialus atstovas bei liudininkė pamiršo, kad 2006-03-27 Pavedimo sutarties (t.2, b.l.111-119), pasirašytos tarp atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas", 6.2 punkte įteisintas komercinių paslapčių saugojimo reikalavimas -kiekviena Sutarties šalis privalo saugoti kitos Sutarties šalies komercines paslaptis. Tos pačios sutarties 6.3 punkte nurodyta, kas sudaro komercines paslaptis: tai draudimo sąlygos, draudimo įmokų tarifai, informacija apie sudarytas draudimo sutartis, draudimo rūšių vykdymo rezultatai ir analizė, pelno, techninių atidėjimų skaičiavimo ir kitos metodikos, draudimo sutarčių sudarymo ir vykdymo metodiniai nurodymai, draudimo sutarties ir draudimo liudijimo sąlygos ir turinys, šios Sutarties sąlygos, negali būti perduodamos tretiesiems asmenims, nesusijusiems su draudimo sutarties sudarymu, išskyrus LR įstatymais numatytus atvejus. Sutarties 4.1.13 punkte nurodoma, kad įgaliotojui (LD) pareikalavus, brokeris privalo pateikti galiojantį Įgaliojimą arba galiojančią atstovavimo sutartį, pasirašytą su draudėju. Ši sutartis yra tipinė darbo su brokeriais sutartis, pasirašoma prisijungimo būdu. Akivaizdu, kad, dirbdamas su ieškovu po 2005-09-01, AB „Lietuvos draudimas" žinojo apie UADBB „Rizikos cesija" išduotą įgaliojimą ir pavedimo sutartį, nes visur akcentavo, kad dirbo su ieškovu pavedimo sutarties pagrindu, tačiau AB „Lietuvos draudimas" privalėjo žinoti, kad ji pasibaigusi. Tokiu būdu AB „Lietuvos draudimas" pažeidė nustatytus reikalavimus darbui su brokeriais ir, bandydamas ateityje išvengti atsakomybės dėl komercinių paslapčių platinimo, sąmoningai klaidino teismą, tvirtindamas, kad gali dirbti su bet kuo ir bet kaip. Todėl pateiktas platus ieškovo susirašinėjimas su AB „Lietuvos draudimas" įrodo, kad tarp šių šalių darbas vyko ne ieškovo ir atsakovo sutarties pagrindu, bet kažkokiu kitu susitarimu, dėl kurio atsakovas ieškovo buvo išstumtas iš pelningo verslo. Pateiktas susirašinėjimas neturi įrodomosios galios, nes neturėjo jokio teisinio pagrindo. Todėl teismas pagrįstai atsisakė prijungti šią medžiagą prie bylos;

4) ieškovas nepagrįstai prašo prijungti prie bylos jo susirašinėjimą su atsakovo įmonės direktoriumi Ričardu Dalibogu (t.3, b.l.15-21). Kaip įrodymas pateikta ieškovo elektroninio laiško kopija savo atstovui su nuoroda, kad atsakovas neva persiuntė ieškovui kažkokį projektą, iš kurio nuspręsti, kad ieškovas vykdė 2004-05-09 sutartyje nustatytus įsipareigojimus, gali tik pats ieškovas. Ieškovo teiginiai kiekvienoje prašomos prijungti medžiagos pastraipoje „Šis susirašinėjimas įrodo, kad ieškovas tarpininkavo dėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" turto, civilinės atsakomybės bei verslo draudimo, teikė reikiamą informaciją, tikslino, teikė informaciją (dėl UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė" draudiminių įvykių), t.y. tinkamai vykdė 2004 m. gegužės 9 d. Pavedimo sutarties 1.1. punktą" neatitinka tikrovės, nes kaip rodo byloje esanti medžiaga, norint tarpininkauti tarp dviejų subjektų, reikia turėti atitinkamas sutartis su šiais subjektais. Ieškovas tokių sutarčių po 2005-09-01 neturėjo, todėl negalėjo tarpininkauti, o tuo pačiu ir tinkamai vykdyti 2004-05-09 pavedimo sutarties. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai atmetė ieškovo teikiamą medžiagą;

5) ieškovo teiginys, kad „2006-09-08 UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė" nutraukė 2003-06-18 bendradarbiavimo sutartį, o tai reiškia, kad ir atsakovas neatliko jokių veiksmų po 2006-09-08, o komisinį atlyginimą gavo už anksčiau su ieškovo pagalba sudarytas sutartis", nepagrįstas, kadangi 2006-09-08 atsakovo kliento pranešimas apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą buvo tik bandymas nutraukti šią sutartį. Atsakovo įmonė tęsė darbą su UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" iki 2007-08-24, kol ieškovas ne be AB „Lietuvos draudimas" pagalbos nesąžiningais veiksmais neperėmė jo kliento. Ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovas privalėjo mokėti jam komisinį atlyginimą. Tuo tarpu net 2004-05-09 pavedimo sutartyje nebuvo numatytas joks komisinio atlyginimo mokėjimas, o tik atlyginimas už atliktą darbą.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad tarp atsakovo UAB DB „Antarija“ ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2003-06-18 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią UAB DB „Antarija“ prisiėmė iš elektrinės pavedimą atlikti teisinius veiksmus, susijusius su elektrinės turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu. Minėta sutartis šalių susitarimu pakeista 2004-08-18 (t.1, b.l.49-50), nutraukta - 2006-09-08 (t.1, b.l.58). 2004-05-09 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Pavedimo sutartis (t.1, b.l.15-16), pagal kurią įgaliotojas UAB DB „Antarija“ įgaliojo įgaliotinį UAB DB „Rizikos cesija“ savo vardu ir sąskaita atlikti teisinius veiksmus, susijusius su derybomis draudimo kompanijose dėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ turto, įkeičiamo bankui ir likusio neįkeisto turto draudimo sutarties, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimo sutarčių sudarymo sąlygų. Įgaliotiniui įgaliotojas suteikė teisę įgaliotojo vardu draudimo kompanijose vesti derybas, ruošti draudimo sutartį, dalyvauti pravedant konkursą, ar apklausos būdu parenkant draudiką, gauti informaciją apie draudimo sutarties vykdymo garantijas, derėtis dėl palankiausių sąlygų sudarant bendradarbiavimo sutartį tarp įgaliotojo ir parinktos draudimo kompanijos, jeigu tokia sutartis nėra sudaryta ir derybų metu galiojanti (sutartis 1. 1 p.). Pagal sutarties 1.2 p. nurodytiems veiksmams atlikti įgaliotojas išduoda įgaliojimą paskirtam įgaliotinio specialistui. Vadovaudamasis pavedimo sutarties 1.2 punktu, 2004-05-09 atsakovas išdavė ieškovo darbuotojui D. S. įgaliojimą veikti pagal 2004-05-09 pavedimo sutartį vienerių metų laikotarpiui, t.y. iki 2005-05-09 (t.1, b.l.51).

Ginčas nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo dėl šalių sudarytos pavedimo sutarties teisinio vertinimo, jos galiojimo laiko ir atliktų darbų apimties ir darbų pagal Pavedimo sutartį apmokėjimo.

Teisėjų kolegija pasisako dėl šalių sudarytos Pavedimo sutarties teisinio vertinimo. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio, jame nurodyto reikalavimo pagrindo ir apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ieškovas jo ir atsakovo 2004 05 09 Sutartį vertina kaip komercinio atstovavimo sutartį, kuri reglamentuojama LR CK II knygos III dalies XII skyriaus nuostatomis. Minėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovas vadovaujasi LR CK 2.152 str., 2.158 str., 2.160 str. nuostatomis ir mano, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir jo nurodomų LR CK normų nuostatomis ieškinys turi būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime ieškovo ir atsakovo 2004 05 09 sutartį įvardijo kaip pavedimo sutartį, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atliko pagal šią sutartį veiksmus, už kuriuos reikalauja priteisti priklausantį atlygį. Teisėjų kolegija šalių sudarytą 2004-05-09 sutartį vertina kaip atlygintinę pavedimo sutartį, kuria viena šalis (įgaliotinis) įsipareigojo kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis už tam tikrą atlygį. (LR CK 6.756 str. 1 d., 6.758 str. 1, 3 d.). Aiškinant ir vertinant 2004 05 09 sudarytą sutartį darytina išvada, kad ieškovui Sutarties 1.1 p (1 t. b.l. 15) suteikti įgalinimai pagal turinį neatitinka LR CK 2. 152 str.,. 1 d., 2. 154 str., 2. 156 str. nuostatų, nes įgaliotiniui suteikta teisė atlikti teisinius veiksmus, kurių turinys-įgaliotinio vardu draudimo kompanijose vesti derybas, ruošti draudimo sutartis, dalyvauti parenkant draudiką. Ieškovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius ar tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sandorius 2004 05 09 Sutartis teisių nesuteikia. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog šalių sudaryta Pavedimo sutartis savo turiniu atitinka komercinio atstovavimo santykių požymius, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmetami.

Sprendžiant dėl atliktų darbų apimties pagal 2004 05 09 pavedimo sutartį ir priteistino atlyginimo už atliktus darbus dydį, svarbu nustatyti kada minima byloje pavedimo sutartis baigėsi. Pagal pavedimo sutarties nuostatų aiškinimą, įgaliotojas gali bet kada nutraukti, panaikinti įgaliojimą (LR CK 6.763 str. 1 d. 1p.). Tai neginčijama įgaliotojo teisė. Bylos medžiagoje yra rašytinis įrodymas, kad įgaliotojas nuo 2007 01 09 nutraukė 2004 05 09 Pavedimo sutartį, t.y. panaikino duotą įgaliojimą atsakovui. Pavedimo sutartis 2007 01 09 nutrūko. Iš nagrinėjamos sutarties 1. 2 p. nuostatų matyti, kad būtina Pavedimo sutarties vykdymo sąlyga buvo įgaliojimo buvimas, kurį įgaliotojas išduoda įgaliotinio specialistui pavedimo sutarties 1. 1 p. aptartiems veiksmams atlikti. Ieškovas pagal išduotą įgaliojimą (t.1, b.l.51) turėjo teisę atstovauti įmonę derybų metu, draudimo sutarties ruošimo metu, dalyvauti parenkant draudiką pagal palankiausią pasiūlymą, gauti įrodymus apie sutarties perdraudimą, derėtis su draudimo kompanijomis dėl komisinių dydžio įmonei ir palankiausių bendradarbiavimo sutarties sąlygų (t.1, b.l.51). Ieškovo paskirtam specialistui įgaliojimas veikti pagal 2004 05 09 sutartį buvo išduotas vienerių metų laikotarpiui 2004 05 09-2005 05 09 (1 t. b.l. 51), todėl spręstina, kad tik šiuo laikotarpiu ieškovas galėjo veikti ir atlikti teisinius veiksmus pagal pavedimo sutarties turinį įgaliotojo vardu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu neanalizavo pačios ginčo esmės bei to, kokiu pagrindu bei už ką ieškovas prašė priteisti skolą. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad ieškovo pareiga yra suformuluoti reikalavimą ir nurodyti tokio reikalavimo pagrindą (LR CPK 135 str.1 d. 1-4 p.) Bylos nagrinėjimo metu ieškovas privalo įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, teismo sprendimo motyvuose nurodė, kokių motyvų pagrindu atmetė ieškinį, teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, skundžiamas teismo sprendimas atitinka įstatymo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 270 str. 1- 5 dalys).

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad draudimo sutartys, už kurias mokėjimų prašo ieškovas, buvo sudarytos 2004-09-01, 2006-09-01, 2005-09-01, t.y. prieš pavedimo sutartis nutraukimą, todėl pagal 2004 05 09 sutarties nuostatas jam priklauso sutartyje numatytos išmokos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal pavedimo sutartį ieškovas turėjo atlikti tam tikrus veiksmus t. y. atstovauti įmonę derybų metu, draudimo sutarties ruošimo metu, dalyvauti parenkant draudiką pagal palankiausią pasiūlymą, gauti įrodymus apie sutarties perdraudimą, derėtis su draudimo kompanijomis dėl komisinių dydžio įmonei ir palankiausių bendradarbiavimo sutarties sąlygų (t.1, b.l.51). Ieškovas įrodymų, kad atliko teisinius veiksmus pagal gautą įgaliojimą, byloje nepateikė, byloje pateikiami ieškovo teiginiai, kad jam nuo kiekvieno atsakovo gauto apmokėjimo priklauso 25 procentai apmokėjimo sumos, nepagrįsti surinktais rašytiniais įrodymais ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas už termofikacinės elektrinės draudimą 2007 metais gavo du atlyginimus: 2007-04-13 – 88 980 Lt ir 2007-06-14 – 44 500 Lt (t.2, b.l.91, 92-93), nuo kurių ieškovas ieškiniu ir prašė sau atlygio 2004 05 09 sutarties pagrindu. Spręsdamas ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad už visą pavedimo sutarties galiojimo laikotarpį iki 2007 metų už atliktą darbą ieškovas gavo atlyginimą, tačiau įrodymų, kad nuo 2007-01-09, t.y. po pavedimo sutarties nutraukimo, būtų atlikęs kokius nors darbus, susijusius su pavedimo sutarties vykdymu, ieškovas nepateikė, t.y. neįrodė, kad 2007 metų laikotarpiu jam iš atsakovo priklauso atlyginimas už 2004-05-09 pavedimo sutarties vykdymą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo tokia išvada, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinys buvo atmestas nepagrįstai, nepasitvirtino.

Kolegija laiko pagrįstu ir teisingu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas priešieškinio patenkinimo klausimas. Ieškovas buvo skolingas atsakovui 7 125 Lt pagal tarp šalių sudarytą 2004-12-01 Draudimo tarpininkavimo sutartį ir jos pagrindu 2007-01-24 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija GSA Nr. 3378811 (t.1, b.l.43). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą priešieškinį patenkinti.

Atmetus ieškovo ieškinį, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dalies dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 dienos sprendimą palikti nepakeistą.