Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui Ž. R. dėl skolos, kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. R. 1 700 Eur skolą, 1 499,32 Eur kredito mokestį, 6,36 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp vartojimo kredito davėjos AB „BnP Finance“ ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo Ž. R., 2016-11-25 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. k4925wfv (toliau – Vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 700 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui ir atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti 1 499,32 Eur kredito mokestį iki 2019-11-25 trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis. Atsakovas prievolės neįvykdė, liko skolingas 1 700 Eur skolos, 1 499,32 Eur kredito mokesčio ir, vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties 6.1 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6,36 Eur palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo Ž. R. 1 700 Eur skolą, 385,69 Eur kredito mokestį, 6,36 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 092,05 Eur sumą nuo 2017‑04‑20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 168 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „BnP Finance“; kitą ieškinio dalį nusprendė atmesti.Teismas nustatė, kad atsakovas negrąžino ieškovei skolos pagal 2016-11-25 sudarytą Vartojimo kredito išdavimo sutartį. Šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 1 499,32 Eur, metinė palūkanų norma – 47 procentai. Nustatyta, kad atsakovas kreditu naudojosi 6 mėn., t. y. nuo kredito sutarties sudarymo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, kadangi byloje nepateikta duomenų apie tai, jog po sutarties nutraukimo atsakovas skolą sumokėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo už 36 mėnesių naudojimąsi kreditu apskaičiuotas palūkanas yra nepagrįstas, nes kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „BnP Finance“ prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo Ž. R. 1 499,32 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 72 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už ieškinio parengimą. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat apeliantė prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.Apeliantė nurodo, kad atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, suprato, jog pagal sutartį privalės sumokėti sutartas palūkanas, su jomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Apeliantė nesutinka, jog jai nutraukus kredito sutartį, atsakovui neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 1 499,32 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma – 47 procentai per 36 mėnesių laikotarpį. Prašoma priteisti 1 499,32 Eur kredito mokesčio suma, kuri susidaro mokant kredito mokestį ir po sutarties nutraukimo, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, dėl to prašo priteisti visą nurodytą kredito mokestį iš atsakovo. Taip pat teigia, kad nustačius, jog ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir daro išvadą, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2016-11-25 tarp ieškovės AB „BnP Finance“ ir atsakovo Ž. R. sudaryta Vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. k4925wfv. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovui Ž. R. suteikė 1 700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti nustatytą vartojimo kredito mokestį, laikantis vartojimo kredito sutarties sąlygų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas kredito mokestis (palūkanos) – 1 499,32 Eur, be to, nustatyta 47 procentų metinė palūkanų norma, 36 mėnesių kredito grąžinimo terminas, numatyta kredito grąžinimo data – 2019-11-25 bei išdėstytas mokėjimo grafikas. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. R. prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Dėl to ieškovė AB „BnP Finance“ nutraukė vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovei nepriteista dalis kredito mokesčio bei dalis ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantės nuomone, atsakovas įsipareigojo ne tik ieškovei grąžinti suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 1 499,32 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), o ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu, pareikalavo visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį grąžinti prieš terminą, dėl to teigia, kad ieškovei priteistina visa 1 499,32 Eur kredito mokesčio suma. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.882 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.Nustatyta, kad šalių 2016-11-25 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. k4925wfv bendrųjų sąlygų 1.17 punkte numatyta palūkanų sąvoka ir nurodyta, jog jos yra metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjai už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 8.1 punkte numatyta sąlyga, kad vartojimo kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutarties 8.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Minėtos sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Toks vertinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties Nr. k4925wfv specialiosiose sąlygose nustatyta konkreti kredito mokesčio (palūkanų) suma – 1 499,32 Eur. Mokėjimo grafike, numatančiame kas mėnesį mokėtinų įmokų dydį, taip pat išskirta palūkanų dalis. Įvertinus Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką bei ieškovės reikalaujamą priteisti visą kredito mokesčio (palūkanų) sumą (1 499,32 Eur) darytina išvada, kad ieškovė reikalauja priteisti kredito mokesčio (palūkanų) sumą, kurią ji būtų gavusi per kredito suteikimo atsakovui Ž. R. laikotarpį nuo 2016‑11-25 iki 2019-11-25 (36 mėnesių laikotarpį), jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė visos pelno palūkanų sumos galėtų reikalauti tik tuo atveju, jeigu vartojimo kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį.Ieškovė nurodė, kad Vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą teisminės gynybos, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas Ž. R. po sutarties nutraukimo ir iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo skolą ieškovei padengė. Esant tokioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas kreditu naudojosi ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį (pelno palūkanas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties, kadangi visos sutartyje numatytos 36 mėnesių pelno palūkanos būtų sumokėtos atsakovui naudojantis paskolintomis lėšomis 36 mėnesių laikotarpį, o teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito skolos grąžinimo data. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 385,69 Eur kredito mokestį iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, o ieškovės reikalavimą priteisti likusią kredito mokesčio sumą už vėlesnį laikotarpį iki 2019‑11‑25 pagrįstai atmetė. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime taip pat pagrįstai pažymėta, kad atsakovui skolos bei kredito mokesčio nemokant ir po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi priteisti ieškovei iš atsakovo mažesnę žyminio mokesčio dalį – 47 Eur vietoje ieškovės turėtų 72 Eur. Nesutikimą su šia teismo procesinio sprendimo dalimi apeliantė iš esmės sieja su anksčiau nurodytais motyvais dėl pagrindo visiškai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Kadangi žyminis mokestis byloje priteistas proporcingai tenkintai ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinio reikalavimų daliai, nenustatyta pagrindo pakeisti teismo procesinio sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistos žyminio mokesčio dalies atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimą už akių palikti nepakeistą.