Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, nukentėjusiajam A. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, teistas 2000-03-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, 2001-03-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, teistas 2005-11-28 Lietuvos apeliacinio teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2008-02-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistas 2012-10-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 litų) bauda, bausmės neatlikęs, nes bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. L. 2013 m. kovo 14 d., apie 20 val. 30 min., Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, prie parduotuvės Kanrugė“ – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, konflikto su nukentėjusiuoju A. T. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartų A. T. į veidą, po to spyrė ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis Ž. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad tos dienos vakare jis su draugu R. nuėjo į „Kanrugės“ parduotuvę ir parduotuvėje sutiko A. T., kuris vėl buvo su nauja drauge ir jo paklausė „vėl naują paną pakabinai“, po ko jie susiginčijo su A. ir pardavėja jiems liepė skirstytis. T. pirmas išėjo iš parduotuvės, jis apsipirkęs taip pat išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad T. jo laukia ir kažką pasakęs, suėmė jį už striukės ir norėjo jam su galva suduoti į jo galvą, tačiau jis pasilenkė ir T. pataikė jam į viršugalvį bei prasiskėlė lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Kadangi T. jį traukė į save, stovėdamas nugara į parduotuvės duris, tai ir atsitrenkė į duris. Po atsitrenkimo į duris, iš parduotuvės išėjo pardavėja ir liepė jiems baigti muštis bei žadėjo kviesti apsaugą. Jis T. nesudavė nė vieno smūgio ir jo nemušė. Kodėl T. taip sako, jis nežino, gal turi jam kokį piktumą. Jis dėl to, kad T. jį užsipuolė, net negalvojo kreiptis į policiją, nes dėl tokių smulkmenų nežada skųstis. Jeigu būtų žinojęs, kad T. kreipsis į policiją, būtų palaukęs prie parduotuvės apsaugos ir viską išsiaiškinęs. Jis T.jokio piktumo neturėjo, tik juokais taip paklausė.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad šių metų kovo 14 dieną, apie 20 val. 30 min. nuėjo į parduotuvę „Kanrugė“ ir ten sutiko Ž. L. su kažkokiu draugu. L. priėjęs prie jo pasakė „kiek dar kabinsi mergų“, jis atsakė, o koks jam skirtumas. Apsipirkęs išėjo iš parduotuvės, o lauke prie parduotuvės stovėjo L. ir vėl jo paklausė „kiek dar žadi išskirti šeimų“, jis vėl atsakė, kad ne jo reikalas ir L. pradėjo jam smūgiuoti, į galvos sritį sudavė ne mažiau penkių smūgių, o kai jis parkrito, tai su kojos keliu spyrė ir praskėlė lūpą, dar spyrė ne mažiau trijų kartų į galvą. Po to L. pasišalino. Atvažiavę apsaugos darbuotojai jo klausė, ar reikia policijos, tai pasakė, kad nueis pats, o greitosios atsisakė. Tą patį vakarą nuėjęs į policiją parašė pareiškimą. Jis tą vakarą buvo išgėręs, bet jautėsi normaliai, viską suprato. Jam atėjus į parduotuvę, L. jau buvo, susitiko netoli kasų. L. buvo išgėręs, tai gal piktuoju paklausė, „kiek dar kabinsi mergų“, nes būdamas blaivus tik pasisveikina, nesikabinėja, o užsikabinėja tik būdamas neblaivus. Jis pažįsta L.ą, nes abu yra gyvenę L. kaime. Iš pradžių L. jam su kumščiu trenkė į galvą ir po tų smūgių nukritus ant šaligatvio, tada su kojos keliu spyrė į veidą, praskėlė lūpą, po to dar kelis kartus spyrė į galvą. Viskas vyko netoli parduotuvės „Kanrugė“ durų. Tiksliai negali pasakyti, ar aplinkui buvo pašalinių asmenų, kadangi jo visas dėmesys buvo sutelktas į tai, kad apsiginti. Pardavėjos matė, nes jos iškvietė apsaugą. Po konfliko iš parduotuvės buvo išėjęs kaltinamojo švogeris (dirba apsaugoje), kuris jam liepė eiti ir nelašinti kraujo. Tuo metu L. jau nebebuvo. Muštynių metu lygtai kažkas liepė ramintis, o kas sakė, neatsimena. Parduotuvėje buvo žmonių, bet ar muštynių metu kas nors išėjo iš parduotuvės, nepastebėjo. Po konflikto nesigydė, nesikreipė pas gydytojus, klibėjo dantis, bet dabar viskas susitvarkė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Po konflikto su L. nebendravo, L. jo neatsiprašė. Civilinio ieškinio atsisako, nes L. vis vien nemokės. Nori, kad kaltinamasis būtų nubaustas taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai, nepyksta, bet ir neatleidžia. Prieš konfliktą su L. jie nebuvo susipykę, jokių konfliktų nėra turėję, nesutarimų nebuvo, susitikdavo parduotuvėje, mieste, pasisveikindavo. Jis nežino tokių dalykų, dėl kurių L. galėtų pykti ant jo, gal buvo užsakytas, nes jis gyvena su jo draugo buvusia žmona. Tą patį vakarą L. atsirado pas tą draugą Šiauliuose, nes rytojaus dieną jam skambino buvęs sugyventinės vyras ir jis girdėjo, kaip L. visokiais grasinančiais žodžiais ant jo kalbėjo.

Liudytoja V. M. parodė, kad ji iš matymo pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį, kad tą vakarą ji dirbo parduotuvėje ir sėdėjo kasoje bei matė, kad į gėrimų skyrių atėjo kaltinamasis, kuris ieškojo parduotuvės apsaugos darbuotojo Ž. J., bet Ž. buvo užsiėmęs ir ji pasakė, kad Ž. negali ateiti. Po kelių minučių į parduotuvę atėjo nukentėjusysis. Ji iš išvaizdos ir kalbos suprato, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis į parduotuvę atėjo neblaivūs. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju parduotuvėje susiginčijo po to, kai kaltinamasis nukentėjusiojo paklausė „tu vėl su nauja merga“. Tada ji liepė jiems eiti aiškintis į lauką. Po kurio laiko ji išgirdo bumbsėjimą į parduotuvės duris ir pamatė, kad nukentėjusysis yra prispaustas prie durų, o kaltinamasis jį prispaudęs tranko į duris. Ji pribėgo prie durų ir jas atidariusi, pamatė, kad nukentėjusysis yra kruvinu veidu. Pasakė jiems, kad liautųsi muštis, nes kvies apsaugą. Kadangi jų apsaugos darbuotojas negalėjo ateiti, tai ji paspaudė apsaugos mygtuką ir atvažiavo „Norgaudos“ apsauga. Kai atvažiavo apsauga, prie parduotuvės buvo likęs tik nukentėjusysis, o kaltinamasis buvo pasišalinęs. Kai ji buvo atidariusi parduotuvės duris apraminti besimušančių nukentėjusiojo su kaltinamuoju, matė, kad prie parduotuvės buvo grupė žmonių, ne vien tik jaunimo, bet ir vyresnių, tačiau jie nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip į cirką.

Liudytoja T. G. parodė, kad pas ją tą vakarą atėjo A. T. ir jie abu nuėjo į „Kanrugės“ parduotuvę, kur susitiko kaltinamąjį, kurį ji matė pirmą kartą ir kuris A. paklausė „kiek dar viliosi moterų“ ir jie abu susiginčijo. A. jai nupirko šokoladą, o kaltinamasis pirko gėrimus. Kaltinamasis pirmas išėjo iš parduotuvės, o paskui ir jie su A. išėjo iš parduotuvės ir jie liko kalbėtis, o ji nelaukdama A., išėjo link namų, nes buvo palikusi vienus vaikus. Perėjusi į kitą gatvės pusę, atsisukusi matė, kaip kaltinamasis sudavė A. smūgį į veidą, o dar po kurio laiko eidama atsisukusi, matė, kad A. mušė gulintį, spyrė su kojomis. Jai grįžus į namus, po kurio laiko atėjo A., kuriam buvo praskelta lūpa ir buvo kruvinas veidas, jis sakė, kad susimušė su kaltinamuoju ir kad jis eis į policiją rašyti pareiškimo dėl to, kad jį primušė. Po to A. pas ją nebuvo grįžęs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (6-8 b. l.) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, prie parduotuvės „Kanrugė“, kad prie įėjimo durų ant šaligatvio užfiksuoti kraujo pėdsakai.

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų (21-22, 23-24 b. l.) matyti, kad liudytoja V. M. atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris ieškojo Ž. J. ir kuris į duris daužė nukentėjusįjį, bei atpažino nukentėjusįjį, kaip asmenį, kuriam buvo sumuštas kruvinas veidas ir kurį trankė į duris kaltinamasis.

Iš akistatos protokolo tarp kaltinamojo Ž. L. ir nukentėjusiojo A. T. (30-31 b. l.) matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pasiliko kiekvienas prie savo duotų parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. L. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje – Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, prie parduotuvės „Kanrugė“, įžūliu elgesiu, konflikto su nukentėjusiuoju A. T. metu, suduodamas nukentėjusiajam smūgius kumščiais ir spirdamas kojomis, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo Ž. L. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad Pakruojo miesto V. D. gatvė yra viešoji vieta. Kaltinamasis Ž. L. šioje gatvėje, girdint ir matant aplinkiniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu, smurtavo prieš nukentėjusįjį A. T., sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamojo Ž. L. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis Ž. L. pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jis šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamojo Ž. L. smūgių sudavimas nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, miesto centre, gatvėje, prie parduotuvės yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, anot jo tik paklausęs nukentėjusiojo, kad „vėl naują paną pakabinai“, ir išėjęs iš parduotuvės užpultas paties nukentėjusiojo, suduodamas smūgius kumščiais ir spirdamas kojomis nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo parodymai, kad jis visiškai nemušė nukentėjusiojo A. T., kad pats T. jo laukė prie parduotuvės durų ir pirmas jį užsipuolė, kad pats norėdamas su galva suduoti jam, bet jam palenkus galvą, susitrenkė lūpą į jo galvą, o jis nieko jam nedarė, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. T., liudytojų V. M. ir T. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose jie nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis Ž. L.. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo Ž. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 straipsniai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo recidyvistams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.

Kaltinamasis Ž. L. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė per bausmės (baudos) atlikimo laiką ir neišnykus ankstesniam teistumui, būdamas recidyvistu (39-40, 42-45 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už tyčinius teisės pažeidimus (46-48 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (50 b. l.), deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena ir seniūnija apie jį duomenų neturi (52 b. l.), nuo 2013-05-21 dirba individualioje įmonėje „T.“ ir įmonės savininko charakterizuojamas teigiamai (80, 81 b. l.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, neatsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis prašo jį nubausti pagal įstatymą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, nepadariusią teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės jam skyrimo ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41 str., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo principu yra subendrintina su neatlikta bausme – bauda, paskirta 2012 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam Ž. L. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. T. 500,00 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nukentėjusysis pareikšto ieškinio atsisakė (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo principu subendrinti su 2012 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL (780 litų) bauda ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 6 MGL (780 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam Ž. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. T. 500,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.