- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- 1-597-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45928-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Civilinis ieškovas
- D. Č.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 5.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dariui Žvirbliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2001-11-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio l dalį (BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija) – 1 metų laisvės atėmimu; 2) 2003-11-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant; 3) 2004-02-13 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį - 9 mėn. laisvės atėmimu, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2006-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį – l metų laisvės atėmimu, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 5) 2009-03-05 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu; 6) 2016-07-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį , pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 7) 2018-07-04 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 8) 2019-05-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, 40 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, bei automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, 9) 2020-07-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę bendrinti su 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę - 8 mėnesių laisvės apribojimą ir 40 MGL dydžio baudą, bausmė atlikta; 10) 2023-05-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui įpareigojant M. V. būti gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat įpareigoti M. V. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Turintis teistumą.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino žmogų, sugadino ir sunaikino svetimą turtą.
M. V. nuo 2022-08-16 iki 2023-01-09, t. y. 2022-08-16, apie 16:42 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" būdamas neblaivus, žodžiais įžeidinėjo ten dirbančią nukentėjusiąją D. Č., po ko 2022-08-17, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. Č. grasino susidorojimu su ja ir jos vaikais. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-08-17, apie 15:40 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" nukentėjusiąją išvadino "valkata", kvietė eiti į lauką pasikalbėti. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-09-19, apie 19.04 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas neblaivus, tyčia nulenkė D. Č. priklausančio automobilio "Mercedes Benz A150", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio matymo veidrodėlį ir kelis kartus trenkė į automobilio stiklą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-09-19, apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme primygtinai liepė su juo pasikalbėti sakydamas "aš neprašau, o liepiu". Nukentėjusiajai paprašius jo išeiti, ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir pasakė, jog nukentėjusioji šioje vietoje nepagyvens, po ko nukentėjusiajai išėjus į lauką, jis kumščiu daužė nukentėjusios automobilio langą, o D. Č. nustūmus jį, M. V. siūlė su juo pasimušti atstatydamas savo kumštį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-12-03, apie 10:00 val., (duomenys neskelbtini) stipriai daužė į nukentėjusios buto duris, po ko laiptinėje esančioje elektros skydinėje atjungė elektrą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-12-05, apie 00:45 val., (duomenys neskelbtini), įėjęs į nukentėjusios buto laiptinę išjungė elektrą jos bute, po ko 2022-12-05, apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" stovėjimo aikštelėje tyčia supjaustė nukentėjusiajai D. Č. priklausančio automobilio "Mercedes Benz A150", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę ir galinę padangas, padarydamas 180 Eur žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-12-06, apie 03:14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kelis kartus stipriai trenkė į nukentėjusios buto duris, po ko D. Č. išėjus į lauką, sudaužė automobilio "Mercedes Benz A150", valsybtinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą bei supjaustė kairės pusės priekinę padangą, padarydamas 290 Eur žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-12-09, apie 18:10 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia pastūmė D. Č. ir neleido jai įeiti į laiptinę, po ko jai įėjus į laiptinę jis sekė iš paskos ir vėl ją pastūmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022-12-12, apie 8:00 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, nukentėjusiajai išėjus iš buto ir nusileidus į pirmą aukštą, jis laukė ir pasakė, jog su nukentėjusiąją D. Č. susidoros ir suves sąskaitas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-12-20, apie 20:20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme sugadino nukentėjusiajai D. Č. priklausantį turtą automobilio "Mercedes Benz A150", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį lango stiklą jį sudaužydamas, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, D. Č. priklausantį 200 Eur vertės turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2023-01-09, apie 07:55 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme laukė ir norėjo primygtinai pasikalbėti su D. Č.. Šiai nesutikus, jis neleido jai išvažiuoti, o nuo automobilio pasitraukė tik kelis kartus to nukentėjusiai paprašius. Po ko nukentėjusiajai D. Č. mokykloje palikus vaiką, šalia mokyklos jos laukė ir vėl primygtinai reikalavo su juo susitikti ir pasikalbėti. Šiais savo veiksmais, naudodamas psichinę prievartą, gadindamas svetimą turtą ir bendrai padarydamas D. Č. 670,00 Eur turtinę žalą, terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, t. y. nukentėjusiąją D. Č..
M. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Dėl 2022-08-16 įvykių paaiškino, kad su D. Č. buvo susipykę. Parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" buvo, pasakė vieną negražų žodį, bet susidorojimu negrasino, buvo išgėręs. Ką sakė daugiau - neprisimena, praėjo daug laiko. Automobilį buvo suniokojęs, bet viską atlygino. Po to jie buvo susitaikę. Jokio psichologinio spaudimo D. Č. nedarė, normaliai bendravo. Grįžęs iš Naujosios Vilnios sudaužė automobilio langą, bet 200,00 Eur atlygino. Laiptinėje D. Č. nestumdė, netampė, tai matė trys moterys. Nedarė jai psichologinio spaudimo, nes ji M. V. labai rūpi. Viskas labai stipriai perlenkta.
2022-08-17 (duomenys neskelbtini) norėjo su D. Č. susitaikyti, susidorojimu negrasino. Vėliau (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" nukentėjusiąją išvadino "valkata", nes buvo supykęs. 2022-09-19 (duomenys neskelbtini) daužė automobilį, bet už viską sumokėjo. Susitikęs su D. Č. susiginčijo, netyčia nulenkė veidrodėlį, trenkė į automobilio kairės pusės šoninį stiklą. Vėliau gal galėjo paprašyti išeiti pasikalbėti. Niekada negrasino. Buvo jai sakęs, kad jeigu D. Č. nepatinka, kad jis vaikšto pro jos kiemą ji gali čia negyventi. Buvo blaivus. Tarpais gerdavo, gydėsi savo noru. Juokais siūlė D. Č. pasimušti. 2022-12-03 (duomenys neskelbtini) neatsimena ar ėjo pas D. Č., elektros neišjunginėjo nei 2022-12-02, nei 2022-12-05, nors papildomai paklaustas prisiminė, kad vieną kartą buvo išjungęs elektrą. Gruodžio mėnesį prie „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Priekinį automobilio stiklą sudaužė grįžęs iš gydymo įstaigos, nes D. Č. išvadino jį psichiniu ligoniu.
Su nukentėjusiąja susitikdavo pas jį ar ją namuose, pas jį sode, važiuodavo į kavinę. Susipyko 2022 m. rugpjūčio mėn. 2022-09-25 susitaikė ir buvo kartu, o 2022-12-03 vėl susipyko. Kartais laukdavo prie laiptinės, bet niekada nebuvo, kad neleistų įeiti.2022-12-09 laiptinėje laukė, bet jai nieko nedarė, tik prašė pasikalbėti. 2022-12-12 gal ir laukė, nes tai darydavo dažnai. Pasikalbėti nepavyko. Ir 2022 m. rugpjūčio ir gruodžio mėnesį D. Č. sakė, kad nenori su M. V. bendrauti, tačiau jis turėjo vilčių ją susigrąžinti. 2023-01-09 laukė daugiabučio kieme, norėjo pasikalbėti su D. Č.. Su D. Č. buvo draugai iki 2022-12-03. Kartu negyveno, tik susitikinėjo. 2022-12-06 naktį nebuvo prie D. Č. namų, nieko apie tai nežino. Stiklo nedaužė, padangų nepjaustė. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, nes ką padarė viską atlygino.
Nukentėjusioji D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali tiksliai pasakyti kiek kartų buvo sudaužyta mašina, gal 5 kartus. Susipažino ji su M. V. per Messenger programėlę ir susitiko jiedu 2022 m. birželio mėnesį, pradėjo bendrauti, susitikinėti, bendro ūkio nevedė. Apie M. V. ligas ir teistumus D. Č. nežinojo. Apie sveikatos būklę sužinojo rugpjūčio mėnesį, jis pasakė, kad alkoholio vartoti negali, turi vartoti vaistus. Apie problemas su teisėsauga D. Č. nežinojo. Bendravo apie mėnesį. 2022 m. liepos mėn. D. Č. su vaikais išvyko atostogauti ir tada prasidėjo nuolatiniai skambinėjimai, žinučių atakos, pasirodė nenormali situacija. Nusprendė nebendrauti. 2022 m. rugpjūčio mėn. M. V. sudaužė D. jos mašiną. Atėjęs į darbą atsiprašinėjo, norėjo susitaikyti. D. Č. susitaikė dėl ramybės. Kartą pakviestas vakarienės M. V. trenkė D. Č. į smakrą ir prakirto lūpą. D. Č. paprašė M. V. išeiti. Vėliau prasidėjo elektros išjunginėjimai. Po vieno išjungimo iškviesti pareigūnai M. V. rado sėdintį D. Č. namo laiptinės kitame aukšte. Kitą kartą buvo išdaužtas mašinos langas ir supjaustytos padangos. Vyksta nuolatinis persekiojimas. 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo išdaužtas priekinis vairuotojo stiklas, o kitą dieną išdaužtas galinis stiklas. Einant į parduotuvę M. V. susitiko ir pagrasino, kad pasigaus ir susitvarkys su D. Č. vaikais. Tuo laikotarpiu M. V. trenkė D. Č. su pinigine per veidą. 2022 m. gruodžio mėnesį vakarienės metu D. Č. pasakė M. V., kad daugiau ji nenori su juo bendrauti. Pareiškimo policijai apie tą įvykį (kai prakirto lūpą) nepranešė. 2022-12-05 kai buvo supjaustytos mašinos padangos, jie jau buvo išsiskyrę. Rugpjūčio mėnesį jis atlygino už išdaužytus stiklus. Civilinį ieškinį reiškia dėl 6 supjaustytų padangų ir priekinio ir galinio stiklų. 2022-12-06 kelis kartus stipriai sudavė į duris ir pastebėjo, kad išjungta elektra. Per akutę matė, kad tai buvo M. V.. Išėjusi su pareigūnais į lauką, pamatė išdaužtą stiklą ir supjaustytas padangas. Prie „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo ir pradėdavo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais („valkata“). D. Č. patvirtino, kad M. V. bijo. Dėl šių įvykių D. Č. kreipėsi į medikus, vartojo vaistus. Byloje D. Č. pateikė esveikata.lt išrašus, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos.
Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022-12-20 vakare, sėdėjo namuose su drauge virtuvėje ir išgirdo 2-3 smūgių trenkimo garsą. Kadangi gyvena pirmame aukšte staiga atsistojo ir patraukęs užuolaidą pamatė kaip vyriškis, vilkintis baltos spalvos marškinėlius, nueina nuo kaimynės D. Č. automobilio. Pamatė kaip trenkė į vairuotojo pusės priekinį langą. Ar išdaužė, nematė. Asmuo išdaužęs langą nueidinėjo link daugiabučio esančio (duomenys neskelbtini), jis tą asmenį sekė, jis praėjo 3 laiptines ir staiga apsisukęs pradėjo tiesiai eiti į D. M.. Asmuo apsimetė, jog vaikštinėja šiaip sau, jis su D. M. prasilenkė ir užėjo į paskutinę (ketvirtą) laiptinę, kaip vėliau paaiškėjo asmuo ten ir gyvena. Į laiptinę nebuvo užėjęs. Pažiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad pirmus du kartus trenkė į vairuotojo pusės priekinį stiklą, bet su kuo pasakyti negali. Asmeniškai to žmogaus nepažįsta. Prisimena, kad einant vieną vakarą namo matė kaip M. V. neįleidžia D. Č. į laiptinę.
Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykių nematė. M. V. buvo atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir gąsdindavo D. Č.. Jis pradūrė padangas D. Č. automobiliui ne vieną kartą. Sužinojo apie tai iš pardavėjos. Prie jos D. Č. su M. V. nebendraudavo, išeidavo į lauką. Vieną kartą M. V. prašė pinigų ir matė kaip D. Č. juos padavė. Neblaivaus ji M. V. nematė. Stengėsi, kad D. Č. M. V. neaptarnautų. Ne kartą D. Č. darbe matė verkiančią, pasiteiravus dėl ko, visada atsakymas toks pats, jog dėl M. V. maniakiško persekiojimo (pradūrė padangas, langus išdaužė). D. Č. parduotuvėje dirba apie 5 metus. Po įvykių pasidarė dirgli, susinervinusi ir tai tęsėsi apie 1 metus. Dabar jau palaipsniui grįžta į savo būseną.
Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. Č. sesuo, su kuria palaiko artimus ryšius, bendrauja kasdien telefonu. 2022 m. vasarą jai sesuo D. Č. papasakojo, jog susipažino su vyriškiu vardu M. V.. Kažkur vasaros gale apie rugpjūčio mėnesį, sesuo pradėjo sakyti, jog M. V. labai įkyrus, nespėja iš darbo grįžti, jis jau stovi prie jos laiptinės. Automobilio sudaužytą stiklą D. Č. labai slėpė nuo vaikų, klijavo tamsia juosta, o tuo metu kalbant su ja telefonu ir susitikus M. V. ryšys nutrūko. Vėliau D. Č. paskambino verkdama ir pasakė, kad M. V. prie jos pribėgo, čiupo už rankos. Taip pat M. V. ateidavo į darbą, koliojosi, gąsdino. D. Č. gyveno tikrai didelėje įtampoje ir baimėje. Negali pasakyti kiek jie bendravo. M. V. reikalaudavo papildomo dėmesio. D. Č. norėjo nutraukti tuos santykius, o jis tada tapo agresyvus, piktas, išdaužė langą. Pradėjo bendrauti vasaros pradžioje (birželio, liepos mėn.), liepos mėnesį ji su D. Č. išvažiavo atostogauti. Rugsėjo mėnesį buvo pirmas lango išdaužimas, o sekantis prieš Kalėdas. Matė sudaužytą mašiną. D. Č. bijojo dėl savo mažamečių vaikų, juolab, kad M. V. įspėjo saugoti savo vaikus. D. Č. gyveno baimėje, numetė apie 15 kg. D. Č. bijojo M. V., gadinamas automobilis, pastovus persekiojimas, lankymasis jos darbe, scenų kėlimas, gėlių mėtymas, šūkavimai. M. V. persekiojimas tapo paranojiškas, jis buvo apsėstas D. Č., nes ten kur ji ten ir jis iš paskos ir V. J. žiniomis tai truko pusę metų. Sesuo nuo to persekiojimo tapo irzli, nervinga, su ašaromis akyse, gyveno baimėje.
Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nuomoja butą D. Č., 2022 m. rudenį gavo skundus iš kaimynų ir kiemo pirmininko dėl nuomininkės, jog laiptinėje vyksta triukšmas ir nėra ramybės, yra išpilamos šiukšlės, atvyksta policija. Nukentėjusioji skundėsi, kad mašina sudaužyta, vaikai negali išeiti į kiemą. M. V. jai skambino ir išvadino „žiurke“. D. Č. yra tvarkinga nuomininkė, bute gyvena su vaikais, jai jokių pretenzijų neturi. D. Č. sudirgusi, pilna nerimo, kartais net kalbėti negali apie įvykius, vykstančius jos gyvenime, pastebėjo, kad stipriai nukrito svoris. Skundėsi jai D. Č. savo suprastėjusia sveikata, skrandžio skausmu, nemiga.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius specialisto išvadoje Nr. 89TPK-39/2023 objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. V. sirgtų lėtinių progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (II t. b.l 119)
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje matosi stovintis automobilis MB A150, juodos spalvos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėtą automobilį matosi kairės pusės priekinė ir galinė padangos be oro, kurių šonuose pjautinės žymės 2,5 cm ilgio. Teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama. (I t., .b.l 87)
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje automobilis MB A150 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi prie pirmos laiptinės, nuo kairės pusės. Automobilio priekinis stiklas sudaužytas, suskilęs, automobilio priekinis kairės pusės ratas tuščias. Padangos šone matomos 4 cm, pločio pjūvis. Apžiūrėjus įvykio vietą aplink automobilį, nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. (I t., b.l. 95)
2022-12-21 vaizdo įraše pavadinimu received_1152754668936225, kurį savanoriškai pateikė D. Č. matyti, kaip vyriškos lyties asmuo su kažkokiu daiktu ar galimai kumščiu kelis sykius suduoda per priekinį automobilio Mercedes Benz stiklą ir tuoj pat greitai pabėga. Kaip tiksliai vyras apsirengęs sunku apibūdinti, nes lauke tamsu ir vaizdo įrašas yra neryškus. (I t., b.l. 162)
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio, pagal jo 2 dalį yra numatyta tam, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais pasikartojančiais grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai.
Įvertinus surinktus bylos duomenis teismas sprendžia, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
M. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį grindžiamas nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, taip pat paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nuosekliai parodė įvykių aplinkybes, dėl kurių buvo išsigandusi. Parodė, kad ji bijo dėl savo sveikatos, turto gadinimo, dėl galimo susidorojimo su ja bei jos vaikais, nes kaltinamasis pastoviai baugina, naudodamas psichologinę prievartą. grasina susidoroti ne tik su ja, bet ir jos vaikais. Nukentėjusioji tai suprato kaip realų grasinimą. Agresyvų, elgesį patvirtino ir kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu: nepagarbūs žodžiai, automobilio stiklų išdaužymas, padangų supjaustymas, elektros išjungimas nukentėjusiosios bute, sudavimas pinigine per veidą, lūpos prakirtimas, kuo siekė įbauginti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji aiškiai parodė, kad bijo kaltinamojo, jo išsakyti grasinimai pagrįstai galėjo būti nukentėjusiosios suvokti kaip keliantys realų pavojų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nenustatyta, kad ji siektų apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, tuo tarpu kaltinamasis tai neprisimena įvykių, tai staiga prisimena įvykius, be to, kaltinamasis vartojo alkoholį, tai jo teigimu, kai ko ir neprisimena. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis išreiškė grasinančius žodžius ir veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje požymius kaip viena tęstinė veika, t. y. grasinimai D. Č. padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, sistemingas nukentėjusiosios bauginimas naudojant psichinę prievartą, sistemingas žmogaus terorizavimas.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 500 Eur sumą, bet neviršija 20000 Eur sumos.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis M. V. tyčia nulenkė D. Č. priklausančio automobilio "Mercedes Benz A150", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio matymo veidrodėlį ir kelis kartus trenkė į automobilio stiklą, supjaustė nukentėjusiajai priklausančio automobilio kairės pusės priekinę ir galinę padangas, padarydamas 180,00 Eur žalą, sudaužė nukentėjusiosios automobilio priekinį stiklą bei supjaustė kairės pusės priekinę padangą, padarydamas 290,00 Eur žalą; išdaužė nukentėjusiosios automobilio priekinį lango stiklą, padarydamas 200,00 Eur žalą.
Nors kaltinamasis M. V. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę pripažino tik dėl nulenkto veidrodėlio ir aiškino, kad jis negadino svetimo turto ir net nebuvo kaltinime nurodytu laiku prie D. Č. automobilio, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims bei liudytojų duotais parodymais, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia.
Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad kaltinamasis ne kartą buvo atėjęs į jos darbovietę, ką patvirtina ir liudytoja S. Š.. Be to ir pats M. V. neneigė, kad buvo pas D. Č. darbe. M. V. laukė D. Č. prie jos namo laiptinės, mokyklos norėdamas pasikalbėti ir susitaikyti, tačiau nukentėjusiajai nesutikus, išdaužė automobilio langus ir supjaustė padangas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, nuoseklūs ir neprieštaraujantys rašytinei bylos medžiagai. Nukentėjusioji ne kartą kvietė policijos pareigūnus, apie įvykį pasisakė ir buto savininkei, nurodydama tas pačias aplinkybes.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, ir parodė, kad ateidavo pas nukentėjusiąją į darbą, laukdavo jos prie namo laiptinės, atsekė iki mokyklos, nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės nebendrauti su D. Č., ieškojo su ja ryšių, nes turėjo viltį susitaikyti, kas teismo vertinimu patvirtina, kad kaltinamasis turėjo pretekstą galimai atkeršyti už jos nenorą bendrauti su M. V..
Taigi, teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolus, liudytojų parodymus, dokumentus apie žalos dydį, sprendžia, kad visi šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiosios turtą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia apgadino būtent kaltinamasis M. V.. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad daužant automobilio langų stiklus, pjaustant padangas, bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajai padarė turtinę žalą.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikalstamą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalis). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje yra teistas 9 kartus, tame tarpe už fizinio skausmo sukėlimą asmeniui (II t., b. l. 152-171).Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas darydavo neišnykus teistumui, daromos analogiško pobūdžio veikos. Praeityje kaltinamasis yra baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį 19 kartų (II t., b. l. 172-176). Yra darbingo amžiaus, nedirba (II t., b.l. 149-151), registruotas Užimtumo tarnyboje. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neabejotinai atskleidžia kaltinamojo M. V. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes laisvės atėmimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažinti M. V. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pripažinti M. V. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą, ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Kaltinamajam, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimų aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir, atsižvelgiant į valstybėje formuojamą bausmių politiką – laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti 8 mėnesiams privalomą intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu/gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnis), nesiartinti prie nukentėjusiosios D. Č. arčiau nei 20 metrų atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 15-19), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji D. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 670,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis supjaustė nukentėjusiajai priklausančio automobilio kairės pusės priekinę ir galinę padangas, padarydamas 180,00 Eur žalą, sudaužė nukentėjusiosios automobilio priekinį stiklą bei supjaustė kairės pusės priekinę padangą, padarydamas 290,00 Eur žalą; išdaužė nukentėjusiosios automobilio lango stiklą, padarydamas 200,00 Eur žalą (I t., b.l. 177-183).
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiosios D. Č. automobilis. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji D. Č. patyrė 670,00 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, teismo nurodytam turtinės žalos dydžiui esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiajai D. Č. 670,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 5 mėnesiams.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti M. V. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2023-05-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 7, 8 punktu ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą:
nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 8 mėnesių laikotarpiui įpareigojant M. V. būti gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra,
2) išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusiosios D. Č. arčiau nei 20 metrų atstumu.
M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios D. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti. Priteisti iš M. V. nukentėjusiosios D. Č. naudai 670,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.