Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-23 · Administracinė byla Nr. eI-3680-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
eI-3680-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02233-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Marius Vaška, Rolandas Mištutas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3680-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02233-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.1; 12.15.5.3; 12.15.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Emilė“, ir Bendrovė), atstovaujama advokato Rolando Mištuto (2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartis Nr. 2017/25), kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 3 d. skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-91(7-200/2017) „Dėl UAB „Emilė“ 2017-09-13“ (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI sprendimas) dėl (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM);

1.2. panaikinti VMI sprendimo dalį dėl pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių, susijusių su nekilnojamojo turto PVM atskaita.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad kategoriškai nesutinka su MGK sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta patvirtinti VMI sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur) PVM ir su šia suma susijusių delspinigių ir baudos, Komisija neatskleidė visos ginčo esmės, neišanalizavo ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti naikinamas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvadomis, kad Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įsigyti objektai skirti ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų, kurie parodytų realų ketinimą pradėti vykdyti veiklą, arba yra objektyvios pagrįstos priežastys, kodėl Bendrovė nuo 2013 m. pradžios (daugiau kaip 5 m.) nepradėjo vykdyti PVM apmokestinamos veiklos, todėl VMI pagrįstai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur PVM už 2013 m. ir 2014 m.

2.2. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), buvo skirtas pardavimui, jį rekonstravus ir pakeitus paskirtį, tačiau mokėtojai atstovaujančios buhalterės apie tai neinformavo mokėtojos vadovai, dėl to Inspekcijai laiku nepateikti tai patvirtinantys dokumentai. Bendrovės buhalterė neorganizuoja jos veiklos, todėl tai, kad jai neradus nuomos sutarčių, ji nurodė, jog nuomos sutarčių dėl šių objektų nėra, o kaip jis yra naudojamas, nežino. Už tinkamą Bendrovės veiklos organizavimą atsakingas jos vadovas, kuris priima sprendimus, kaip turtas turėtų būti naudojamas jos veikloje. Vien tai, kad buhalterė nenurodė, jog šis turtas buvo skirtas pardavimui, nepatvirtina fakto, kad šis turtas apskritai nenaudotas Bendrovės.

2.3. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad mokesčių administratorius turi išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti tuos faktinius duomenis, kuriuos teikia mokesčių mokėtojas ir dėl to priimti argumentuotą sprendimą, o apskaičiuodamas mokesčius privalo remtis objektyvia informacija, nustatoma, renkant ir nešališkai vertinant visus įrodymus, taip pat remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), be kita ko, jo 8 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu (administracinės bylos Nr. A556-336/2011, Nr. A438-1116/2010), taip pat dėl akto atitikties VAĮ 8 straipsniui (Nr. A756-420/2009, Nr. A261-471/2009, Nr. A62-350612011, Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009, Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008, Nr. A502-212/2012), nurodo, kad MGK sprendime nebuvo nagrinėjami jos pateikti dokumentai ir paaiškinimai, patvirtinantys atliktus parengiamuosius veiksmus, siekiant rekonstruoti Turtą. Remiantis MGK sprendime pateikiamais Komisijos argumentais, jame nepasisakyta, kodėl nevertinama dalis pateiktų Bendrovės argumentų. Būtent administraciniame akte turėti būti nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kitu atveju ne tik ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą pastarajam atimama galimybė suprasti bylos nagrinėjimo apimtį, spręsti dėl papildomo apmokestinimo klausimų, dėl ko apeliuojama šiame ginče, o kartu priimti objektyvų, visapusišką sprendimą. Be to, remiantis LVAT administracine byla Nr. A556-1144/2011, toks bylos išsprendimas, kai argumentuotai nevertinami skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tokį sprendimą pripažįstant teisėtu ir pagrįstu, remiantis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas, o šiuo atveju VMI visiškai neatsižvelgė ir nevertino Bendrovės argumentų ir nepateikė motyvų, kodėl šie argumentai nevertinami.

2.4. Pareiškėja dėl teisės į PVM atskaitą remiasi, be kita ko, Tarybos 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąja direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra PVM sistema: vienodas vertinimo pagrindas, ją pakeitusia 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (bylomis C-396/98 Grundstuckgemeinschaft Sclosstrasse, C-110/98–C-147/98 Gabalfrisa and Others, C-435/05, Investrand), nurodo, kad veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo, subjektas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), įsigytų numatomai tokiai ekonominei veiklai, kuriai pirkimo PVM gali būti atskaitomas, pirkimo PVM, ši teisė gali būti realizuota iš karto, dar nepradėjus realiai šios veiklos vykdyti, ši teisė negali būti siejama su apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, pajamų uždirbimo pradžia, kad bendra PVM sistema užtikrina bet kokios ekonominės veiklos apmokestinimo neutralumą, kad ir koks būtų jos tikslas ar rezultatas, su sąlyga, kad pati veikla iš principo apmokestinama PVM. Teisės į atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių / paslaugų ir jo vykdomos ekonominės veiklos, apmokestintos PVM (LVAT administracinė byla Nr. A-2050-442/2017). Remiantis ESTT praktika, apmokestinamojo asmens vykdomą PVM apmokestinamos ekonominės veiklos procesą apima parengiamieji darbai, skirti ekonominės veiklos pradžiai, veiklos vykdymas, ekonominės veiklos užbaigimo (likvidavimo) darbai, be to, teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tada, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes (paslaugas) įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai turi pagrįsti objektyviais įrodymais), bet dėl objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo, tokiu atveju turi teisę atskaityti PVM tik tada, jeigu jis, pasinaudodamas įsigytų prekių (paslaugų), skirtų tokiai numatomai ekonominei veiklai vykdyti, kurios vykdyti dėl objektyvių priežasčių nepradėjo, PVM atskaita, veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu ir sukčiavimu (ESTT bylos C-110/94; C-400/98; C-98/98; C-400/98, Breitsohl C-110/94, INZO). Taigi, pareiškėjai nepradėjus vykdyti veiklos, ji vis tiek turėtų teisę į PVM atskaitą.

2.5. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, vystymo bei nuomos veikla yra specifinė, priklausanti nuo rinkos pokyčių. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, jo iš karto nepardavinėjo ar nepradėjo kai kuriuose objektuose iš karto vystyti nekilnojamojo turto projektų, nereiškia, kad ji nevykdė ekonominės veiklos ir šis turtas nėra skirtas jos pajamoms uždirbti. Vykdant ekonomine veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto tiekimu, vystymu, nuoma ir t. t., reikia atlikti nemažai laikui imlių parengiamųjų darbų (parengti bei suderinti teritorijų planavimo ir statybos dokumentaciją (projektinių pasiūlymų rengimas, statinių projektų rengimas, statybą leidžiančių dokumentų gavimas ir t. t.), gauti bendraturčio (-ių) sutikimą (-us) arba pasiekti susitarimą su bendraturčiais dėl nekilnojamojo objekto rekonstrukcijos, statybos ir t. t. (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A438-1899/2013)). Pareiškėja dalį įsigyto nekilnojamojo turto ketina vystyti. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad nekilnojamojo turto pardavimo galimybės priklauso nuo daug faktorių ir pareiškėja, užsiimanti ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla, kurios tikslas iš esmės yra uždirbti pelno iš pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, vertina, ar tikslinga tam tikrą įsigytą nekilnojamojo turto objektą pardavinėti iš karto po įsigijimo, ar vėliau, ar atitinkamą objektą verčiau rekonstruoti ar griauti ir statyti jo vietoje naują, taip pat užtrunka ir pirkėjų paieškos procesas, derybos ir pan. Pareiškėja, įsigydama nekilnojamojo turto objektus, atliko parengiamuosius veiksmus savo planuojamai vykdyti PVM apmokestinamai veiklai (nekilnojamojo turto tiekimo bei su juo susijusių paslaugų (pavyzdžiui, nuomos paslaugos) teikimui), todėl pagrįstai pasinaudojo savo teise į PVM atskaitą.

2.6. Pagal verslo apmokestinimo PVM neutralumo principą, pirmosios išlaidos investicijoms, patirtoms ekonominės veiklos tikslais, turi būti laikomos ekonomine veikla ir šis principas būtų pažeidžiamas, jeigu būtų laikoma, kad ši veikla pradedama tik tada, kai turtas faktiškai naudojamas, t. y. kai atsiranda apmokestinamųjų pajamų. Dėl bet kokio kitokio aiškinimo ūkio subjektas, vykdydamas ekonominę veiklą, patirtų PVM išlaidų, jam nesuteikiant galimybės mokestį atskaityti, ir būtų neteisėtai atskiriamos investavimo išlaidos, patirtos prieš, pavyzdžiui, pradedant faktiškai naudoti nekilnojamąjį turtą ir patirtos, jį naudojant. Kiekvienas asmuo, atliekantis tokius investavimo veiksmus, glaudžiai susijusius su būsimu turto naudojimu ir jam būtinus, turi būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu (ESTT byla C-280/10, Polski Trawertyn).

2.7. Komisija savo sprendime nurodo, jog Bendrovė neįrodė ketinimų vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą realumo, t. y. kad buvo įsigytos realios su objektų projektavimu susijusios paslaugos arba atliekami konkretūs darbai. Pažymėtina, kad VMI ir Komisijai buvo pateikti Bendrovės užsakyti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ketinta rekonstruoti nekilnojamo turto objektus. Vien projekto brėžinių turėjimas negarantuoja, kad bus galima pagal turimą projektą atlikti rekonstrukcijas, nes prieš pradedant kai kuriuos darbus, būtina gauti įvairius leidimus iš savivaldybių. Tai, kad bandyta gauti minėtus leidimus, patvirtina su skundu pateikiami savivaldybių darbuotojų atsakymai, rengti 2013 m.–2014 m. Taigi, pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, siekdama atlikti pastatų rekonstrukciją. Su skundu pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos apmokėjimą už rengiamus / parengtus projektus, o tai paneigia nepagrįstas Komisijos prielaidas, jog projektavimo paslaugos galėjo būti neįsigytos. Be to, dalis darbų pradėta atlikti dar iki projektų patvirtinimo, tai tokie darbai, kuriems nereikėjo statybos ar kitų savivaldybių išduodamų leidimų. Tokiu būdu nekilnojamojo turto objektuose buvo atliekami šiukšlių valymo darbai, taip pat atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu (2013 m.–2014 m.) galiojusius Statybų techninių reglamentų reikalavimus pradėtas paprastasis remontas, siekiant pakeisti dalį patalpų į gyvenamuosius butus (paprastajam remontui statybos leidimo nereikėjo). Turto realizacija ir visiškas rekonstravimas buvo apsunkintas ir dėl to, kad šie objektai buvo įkeisti Šiaulių banko dukterinėms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), siekiant atlikti kokius nors veiksmus, buvo būtini šių įmonių sutikimai, o jos nesutikdavo bendradarbiauti (duoti sutikimus), 2016 m. inicijavo išieškojimo procesą.

2.8. Komisija ir VMI tvirtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nekilnojamas turtas naudotas arba ketinta jį naudoti veikloje, bet akivaizdu, jog nevertinti pareiškėjos pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog minėtas nekilnojamas turtas ne tik planuotas naudoti pareiškėjos veikloje, bet ir buvo naudojamas, taip pat buvo atliekami įvairūs parengiamieji darbai objektų rekonstrukcijai ir darbai, kuriems pagal tuometinius reikalavimus nereikėjo leidimų.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad VMI ir MGK sprendimai yra pagrįsti, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Patikrinimo akte nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pabaigoje 2015 m. sausio 31 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausė 41 nekilnojamojo turto objektas įvairiuose Lietuvos miestuose, jos ekonominėje veikloje nenaudotas jai nuosavybės teise priklausantis Turtas, t. y. pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis pagal valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ RC) yra konditerinis cechas-parduotuvė, ir pastatas su kitais statiniais (kiemo aikštelė), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis pagal VĮ Registrų centro duomenis yra administracinės patalpos-bankas.

2. Esmines teisės į PVM atskaitą sąlygas, visų pirma, nustato Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisė, nes siekiant užtikrinti ES vidaus rinkos funkcionavimą, apmokestinimo PVM tvarka buvo harmonizuota Sąjungos teise, įvedant bendrą PVM sistemą. Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo. Vėliau Šeštąją direktyvą pakeitė ir šiuo metu galioja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB (kuri iš dalies buvo pakeista Direktyvomis 2006/138/EB, 2007/75/EB, 2008/8/EB, 2008/117/EB, 2009/47/EB, 2009/69/EB, 2009/162/EB, 2010/23/EB, 2010/45/EB, 2010/88/EB) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112/EB). Pagal Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio a punktą, jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, jis turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo. Šią direktyvos nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

3. Remiantis ESTT ir LVAT praktika, PVM atskaita yra pagrindinis ES PVM sistemos elementas, teisė atskaityti PVM yra pagrindinė ir svarbiausia mokesčio mokėtojo teisė, o PVM atskaitos sistema yra pagrindinė priemonė, kuria įgyvendinamas svarbiausias PVM principas – neutralumo principas; mokesčių mokėtojas, kaip taisyklė, turi teisę atskaityti visą apskaičiuotą mokestį (ESTT bylos Rompelman, 268/83; Kretztechnik AG, C-465/03). Remiantis PVM direktyvos 168 straipsniu, jeigu apmokestinamasis asmuo, įsigydamas turtą, veikia būtent kaip apmokestinamasis asmuo ir naudoja turtą savo apmokestinamiesiems sandoriams, jis turi teisę atskaityti už šį turtą mokėtiną ar sumokėtą PVM (bylos Sveda C-126/14, Klub, C-153/11). Vien formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio buhalterinės apskaitos dokumento (atitinkamos PVM sąskaitos faktūros) turėjimas nesuteikia teisės turimame buhalterinės apskaitos dokumente išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumente išskirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitą turi būti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo būti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui); tik nustačius (pagrindus) šių kriterijų visumos egzistavimo faktą, PVM mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitą atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM sumas (LVAT administracinė byla Nr. A438-1276/2012). Tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Pagrindžiant teisę į PVM atskaitą bendrosios išlaidos galėtų būti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpišką ryšį su vykdoma ekonomine veikla, šios išlaidos, be kita ko, turi būti įprastos ir iš esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti (LVAT administracinės bylos Nr. A556-963/2009, Nr. A438-1547/2012, Nr. A-971-442/2015).

4. Remiantis ESTT praktika (byla Breitsohl, Nr. C-400/98), Šeštosios direktyvos 4 ir 17 straipsniai turi būti aiškinami kaip reiškiantys, jog teisė atskaityti PVM, sumokėtą už sandorius, norint įgyvendinti planuojamą ekonominę veiklą, išlieka net tada, kai mokesčių administratoriui nuo pat pirmojo mokesčių nustatymo momento yra žinoma, kad numatoma ekonominė veikla, kuri sąlygotų apmokestinamų sandorių sudarymą, nebus įgyvendinama; ši principinė nuostata įvirtinta ESTT byloje INZO, Nr. C-110/94, kurioje nurodoma, jog teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), bet dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo.

5. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kad ji PVM apmokestinamas prekes (minėtą nekilnojamąjį turtą) naudojo ekonominėje veikloje ar įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos faktiškai vykdyta veikla – patalpų nuoma. Minėtus nekilnojamojo turto objektus pareiškėja 2013 m. vasario 1 d. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr. 20130107, įsigijo pastatą-banką, adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, su PVM – (duomenys neskelbtini) Lt; pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr. 20130108, įsigijo kitus statinius (kiemo aikštelę), adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, su PVM – (duomenys neskelbtini) Lt; pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr.20130109, įsigijo pastatą-konditerinį cechą-parduotuvę, adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, su PVM – (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo iš viso už (duomenys neskelbtini) Lt, PVM – (duomenys neskelbtini) Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėja nekilnojamojo turto objektų pirkimo PVM įtraukė į buhalterinės apskaitos registrus ir įtraukė į 2013 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruotą atskaitomo pirkimo PVM sumą.

6. Remiantis patikrinimo aktu, per patikrinimą pareiškėjai 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 9 d. duoti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos nekilnojamasis turtas buvo naudojamas / ketinamas naudoti jos ekonominėje veikloje, kad pareiškėja ketino parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo nuomojamas ar kitaip naudojamas jos veikloje. Remiantis medžiaga, per patikrinimą pareiškėja nurodymų neįvykdė – nepateikė duomenų, įrodančių jos ketinimus Turtą naudoti veikloje ar parduoti, nepateikė duomenų, įrodančių, kad yra kokių nors priežasčių, dėl kurių pareiškėja minėtų nekilnojamojo turto objektų negalėjo naudoti veikloje. Pareiškėjos įgaliotas asmuo (buhalterė) 2016 m. birželio 11 d. elektroniniu (toliau – ir el.) paštu informavo, kad jokių nuomos sutarčių dėl šių objektų pareiškėja neturi, kaip šis nekilnojamasis turtas susijęs su pareiškėjos veikla, nežino.

7. Pareiškėja pateikė du UAB „(duomenys neskelbtini)vardu išrašytus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ji yra projekto užsakovė paprasto remonto ir rekonstrukcijos vykdymui prekybinės paskirties pastatui (duomenys neskelbtini), bet abu dokumentai šalių nepasirašyti, juose nenurodyta sudarymo data, todėl iš jų nėra galimybės spręsti, kada šie dokumentai sudaryti, ar civiliniai sandoriai tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti. Pareiškėja pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą dokumentą, kuriame įvardytas administracinės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), bet jame nenurodytas sandorio pobūdis, dokumentas nepasirašytas, nenurodyta jo sudarymo data, dėl ko taip pat nėra galimybės spręsti apie tai, kada šis dokumentas sudarytas, ar civilinis sandoris tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas. Pareiškėja su pastabomis pateikė kratos protokolų kopijas, bet susipažinus su šiais dokumentais matyti, kad kratos protokoluose nepaminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti dokumentai.

8. Pareiškėjai nustatytų aplinkybių nepaneigus mokestinio patikrinimo metu (iki 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akto surašymo dienos), vėlesni pateikti argumentai ir dokumentai (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektiniai pasiūlymai) nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti reikšmingi ir vertintini kaip gynybinė pareiškėjos pozicija. Be to, dokumentai dėl planuojamo turto naudojimo ateityje pateikti po atlikto mokesčių administratoriaus patikrinimo MGK ir Teismui, tai nedraudžiama, bet užkerta galimybę tikėti pareiškėjos sąžiningumu (LVAT administracinė byla Nr. A556-1632/2010). Kita vertus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 26 d., 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. gegužės 23 d. raštai nepatvirtina intensyvių teritorijos planavimo darbų (duomenys neskelbtini), t. y. siekio naudoti ekonominėje veikloje, nes buvo nurodyti konkretūs trūkumai, bet jie nešalinti.

Taigi, patikrinimo metu pagrįstai padaryta išvada, kad dėl iš UAB „E(duomenys neskelbtini)“ įsigyto ir ekonominėje veikloje nenaudoto nekilnojamojo turto, vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 2 dalimi, Bendrovė turėjo (duomenys neskelbtini) Lt patikslinti PVM atskaitą. Patikrinimo akte dėl šio pažeidimo Bendrovei pagrįstai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM.

III

Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Emilė“ atstovas advokato padėjėjas M. Vaškas (2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartis Nr. 2017/25) iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. gegužės 6 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (4.65)FR0760-5218 (toliau – ir Nurodymas 1) nurodė Bendrovei per 10 d. nuo šio nurodymo įteikimo dienos pateikti nekilnojamojo turto nuomos sutartis su buvusiais ir esamais klientais nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., dokumentus, įrodančius, kad Bendrovė ketino parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris nenuomotas ar kitaip nenaudotas Bendrovės veikloje (skelbimai internete, preliminarios sutartys ir pan.) (MGK byla, t. 3, b. l. 15), 2016 m. birželio 9 d. nurodyme Nr. (4.65)FR0706-6387 (toliau – ir Nurodymas 2) nurodyta Bendrovei pateikti jos nekilnojamojo turto nuomos sutartis, pagal kurias buvo išnuomotas jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: administracinės patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), konditerinis cechas-parduotuvė, adresu: (duomenys neskelbtini), butas, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d.; jeigu tokių sutarčių nesudaryta arba nekilnojamasis turtas minėtais adresais nebuvo išnuomotas, pateikti rašytinį paaiškinimą, kaip minėtas nekilnojamasis turtas susijęs su Bendrovės veikla (kaip naudojamas pajamoms uždirbti) (MGK byla, t. 3, b. l. 12).

2. VMI, atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimą (pradėtas 2015 m. kovo 13 d., baigtas 2017 m. birželio 15 d.) dėl PVM 2012 m. sausio 1 d.–2015 m. sausio 31 d., 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32)FR0680-267 (toliau – ir Patikrinimo aktas), be kita ko, nustatė, kad: Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 67 straipsnį, nepatikslino PVM atskaitos 2013 m. ir 2014 m. metinėse PVM deklaracijose, dėl to Bendrovei papildomai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM; Bendrovė pažeidė PVMĮ 77 straipsnį, nes buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau 2012 m. spalio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. vasario mėn.–balandžio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas patalpą nuomos paslaugas (2012 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2013 m. gruodžio mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2014 m. vasario mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2014 m. kovo mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2014 m. balandžio mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt). ), dėl šio pažeidimo Bendrovei apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM; Bendrovė pasirinkusi skaičiuoti pardavimo PVM už nekilnojamojo turto nuomą, kai tas turtas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, tačiau Bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras už suteiktas patalpų nuomos paslaugas PVM mokėtojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapskaičiuodama pardavimo PVM nuo suteiktų paslaugų vertės, taigi, Bendrovė pažeidė PVMĮ 14 straipsnį, dėl ko jai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM; Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu visą buhalterinėje apskaitoje apskaitytą pirkimo PVM sumą įtraukė į PVM atskaitą, neskirstydama, kokia dalis pirkimo PVM tenka PVM apmokestinamai veiklai ir kokia dalis – PVM neapmokestinamai veiklai, įvertinus Bendrovės PVM neapmokestinamus sandorius (patalpų nuoma fiziniams ir juridiniams asmenims ne PVM mokėtojams, lengvųjų automobilių pardavimas), šio patikrinimo metu papildomai nustatytus PVM apmokestinamus sandorius ir sumažintus PVM neapmokestinamus sandorius, nustatyta, kad 2014 m. PVM atskaitos dalis, tenkanti PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, sudarė mažiau kaip 95 proc. (t. y. sudarė 94 proc.), vadovaujantis PVMĮ 59 ir 60 straipsniais, konstatuota, jog Bendrovė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdė mišrią veiklą, todėl turėjo skirstyti, kokia dalis pirkimo PVM tenka PVM apmokestinamai veiklai, kokia dalis – PVM neapmokestinamai veiklai ir pateikti metinę PVM deklaraciją, nepaskirsčiusi pirkimo PVM, tenkantį PVM apmokestinamai ir PVM neapmokestinamai veiklai. Bendrovė pažeidė PVMĮ 59 ir 60 straipsnius, dėl ko Bendrovei apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM; Bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos darbus, už šį pažeidimą Bendrovei apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM; iš viso Bendrovei papildomai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur už 2012 m.–2014 m. ir (duomenys neskelbtini) Eur už 2015 m.) (MGK byla, t. 1, b. l. 95–102).

3. Pareiškėja 2017 m. liepos 7 d. rašytinėse pastabose prašė netvirtinti Patikrinimo akto (MKG byla, t. 1, b. l. 34–42), 2017 m. liepos 28 papildomuose paaiškinimuose dėl rašytinių pastabų – panaikinti Patikrinimo aktą (MGK byla, t. 1, b. l. 45–47).

4. VMI 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė: patvirtinti Patikrinimo akto dalį dėl papildomai apskaičiuotų (duomenys neskelbtini) Eur PVM ((duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini) Eur PVM), apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigius ir skyrė (duomenys neskelbtini) Eur PVM baudą; dėl apskaičiuoto (duomenys neskelbtini) Eur PVM atlikti Bendrovės pakartotinį patikrinimą (MGK byla, t. 1, b. l. 13–18, 23–28; delspinigių ataskaita (MGK byla, t. 1, b. l. 29–32)). VMI sprendime, be kita ko, nurodyta:

4.1. Dėl nekilnojamojo turto naudojimo ekonominėje veikloje

4.1.1. Tikrinamojo laikotarpio pabaigoje 2015 m. sausio 31 d. Bendrovei nuosavybės teise priklausė 41 nekilnojamojo turto objektas įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau ekonominėje veikloje nenaudoti pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis pagal VĮ RC duomenis – konditerinis cechas-parduotuvė, ir pastatas su kitais statiniais (kiemo aikštelė), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis pagal VĮ RC duomenis – administracinės patalpos-bankas.

4.1.2. Pagal Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio a punktą, jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, jis turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo. Šią direktyvos nuostata įgyvendina PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas (dėl teisės į PVM atskaitą žr. ESTT bylas Rompelman, 268/83, Kretztechnik AG, C-465/03, Šveda C-126/14, Klub, C-153/11, taip pat PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumente išskirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitą turi būti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo būti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui). Tik nustačius (pagrindus) šių kriterijų visumos egzistavimo faktą, PVM mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitą atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM sumas (LVAT administracinė byla Nr. A438-1276/2012). Tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Pagrindžiant teisę į PVM atskaitą bendrosios išlaidos galėtų būti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpišką ryšį su vykdoma ekonomine veikla, šios išlaidos, be kita ko, turi būti įprastos ir iš esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti. (LVAT administracinės bylos Nr. A556-963/2009; Nr. A438-1547/2012; Nr. A-971-442/2015). Be to, remiantis ESTT praktika, (bylos Breitsohl, Nr. C-400/98, INZO byloje, Nr. C-110/94), Šeštosios direktyvos 4 ir 17 straipsniai turi būti aiškinami kaip reiškiantys, jog teisė atskaityti PVM, sumokėtą už sandorius, norint įgyvendinti planuojamą ekonominę veiklą, išlieka net tada, kai mokesčių administratoriui nuo pirmojo mokesčių nustatymo momento yra žinoma, kad numatoma ekonominė veikla, kuri sąlygotų apmokestinamų sandorių sudarymą (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), nebus įgyvendinama (dėl atitinkamų objektyvių priežasčių).

4.1.3. Remiantis bylos medžiaga, Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad ji PVM apmokestinamas prekes (Turtą) naudojo ekonominėje veikloje ar įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovės faktiškai vykdyta veikla – patalpų nuoma. Turtą Bendrovė 2013 m. vasario 1 d. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr. 20130107, įsigijo pastatą-banką, adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, PVM (duomenys neskelbtini) Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt; pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr. 20130108, įsigijo kitus statinius (kiemo aikštelę), adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, PVM – (duomenys neskelbtini) Lt, iš viso –(duomenys neskelbtini) Lt; pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, ECL Nr.20130109, įsigijo pastatą-konditerinį cechą-parduotuvę, adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt, PVM –(duomenys neskelbtini),74 Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt; Bendrovė Turtą įsigijo viso už (duomenys neskelbtini) Lt, PVM –(duomenys neskelbtini) Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt. Turto pirkimo PVM Bendrovė įtraukė į apskaitą buhalterinės apskaitos registruose ir įtraukė į 2013 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruotą atskaitomo pirkimo PVM sumą.

4.1.4. Patikrinimo metu Bendrovei 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 10 d. duoti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus, įrodančius, kad Bendrovės nekilnojamasis turtas buvo naudojamas ar ketinamas naudoti Bendrovės ekonominėje veikloje, kad Bendrovė ketino parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris nenuomotas ar kitaip naudojamas Bendrovės veikloje, tačiau Bendrovė nurodymų neįvykdė: nepateikė duomenų, įrodančių Bendrovės ketinimus Turtą naudoti veikloje ar parduoti, nepateikė duomenų, įrodančių, kad yra kokių nors priežasčių, dėl kurių Bendrovė Turto negalėjo naudoti veikloje.

4.1.5. Bendrovės įgaliotas asmuo (buhalterė) 2016 m. birželio 11 d. el. paštu informavo, kad jokių nuomos sutarčių dėl Turto Bendrovė neturi ir kaip jis susijęs su Bendrovės veikla, nežino. Bendrovė papildomuose paaiškinimuose dėl rašytinių pastabų nurodo, kad buhalterė patikrinimo metu negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus, nes kratų metu buvo paimti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to buhalterė negalėjo tiksliai pasakyti, kaip ir koks turtas naudotas; kad šias aplinkybes patvirtina pateikiamos kratos protokolų kopijos. Bendrovė teigia, kad dalis nekilnojamojo turto buvo skirta pardavimui ir šiuo metu jau yra parduota, o kita dalis – rekonstruojama arba jai ieškomi pirkėjai. Bendrovė pateikė 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė yra projekto užsakovas paprasto remonto ir rekonstrukcijos vykdymui prekybinės paskirties pastatui (duomenys neskelbtini). Abu dokumentai nėra šalių pasirašyti, juose nenurodyta sudarymo data, todėl iš šių dokumentų nėra galimybės spręsti, kada jie sudaryti ir ar civiliniai sandoriai tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti. Bendrovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą dokumentą, kuriame įvardytas administracinės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), tačiau jame nenurodytas sandorio pobūdis, jsi nepasirašytas ir nenurodyta jo sudarymo data, dėl ko taip pat nėra galimybės spręsti apie tai, kada šis dokumentas sudarytas ir ar civilinis sandoris tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas. Bendrovė su pastabomis pateikė kratos protokolų kopijas, tačiau susipažinus su šiais dokumentais, matyti, kad juose nepaminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti dokumentai. Be to, mokesčių administratoriui pagristai konstatavus, jog Bendrovės PVM atskaita pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalį ir 67 straipsnio 2 dalį privalo būti patikslinta, o Bendrovei nustatytų aplinkybių nepaneigus mokestinio patikrinimo metu (iki Patikrinimo akto surašymo dienos), vėlesni pateikti argumentai ir dokumentai (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti dokumentai) nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti reikšmingi ir vertintini kaip gynybinė Bendrovės pozicija. Dokumentai dėl planuojamo Turto naudojimo ateityje pateikti po atlikto patikrinimo, tai nedraudžiama, tačiau užkerta galimybę tikėti Bendrovės sąžiningumu (LVAT administracinė byla Nr. A556-1632/2010).

Taigi, patikrinimo metu pagrįstai padaryta išvada, kad dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto ir ekonominėje veikloje nenaudoto nekilnojamojo turto, vadovaujantis PVM[ 58 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 2 dalimi, Bendrovė turėjo (duomenys neskelbtini) Lt patikslinti PVM atskaitą. Patikrinimo akte dėl šio pažeidimo Bendrovei pagrįstai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM.

4.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pažeidė PVMĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame nustatyta, kad PVM mokėtojas privalo pateikti PVMĮ reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir PVMĮ nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą PVMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM, reikalavimus, nes į buhalterinę apskaitą traukė, bet 2012 m. spalio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. vasario mėn.–balandžio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas patalpų nuomos paslaugas. Bendrovei dėl šio pažeidimo pagrįstai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM.

4.3. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98, 99 straipsniais, nuo bendros tvirtintinos 47 882,98 Eur PVM sumos ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat už kitus 2 pažeidimus, kurių pareiškėja neginčija skunde teismui), atsižvelgiant į PVM sumokėjimo pradelstų dienų skaičių bei į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr. 1K-292 ir 2012 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1K-408 patvirtintus delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydžius, Bendrovei apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių.

4.4. Atsižvelgiant į MAĮ 139 straipsnio 1 dalį, PVMĮ 123 straipsnio 2 ir 4 dalis, į tai, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą (svarbiomis, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, galėtų būti pripažįstamos tik objektyvios, nuo mokėtiną mokesčio sumą sumažinusio asmens valios nepriklausiusios, aplinkybes, kliudžiusios įstatyme nustatyta tvarka realizuoti jo kaip mokesčių mokėtojo pareigą teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį, nesant paties mokesčių mokėtojo nerūpestingumo, aplaidumo ar tyčios, susijusios su mokėtino mokesčio sumos sumažinimu), į tai, kad kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju turi būti atsižvelgiama į visas svarbias aplinkybes ir skiriama adekvati padarytam pažeidimui bauda, į tai, kad pagal nusitovėjusią teismų praktiką įprastai skiriamas baudos vidurkis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tikslinga jai skirti mažesnę negu vidutinio dydžio baudą, t. y. Bendrovei skiriama 20 proc. dydžio (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur x 20 proc.) PVM bauda.

5. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. skunde Komisijai prašė: tenkinti skundą ir panaikinti VMI sprendimo dalį, kurioje patvirtinta Patikrinimo akto dalis dėl (duomenys neskelbtini) Eur PVM apskaičiavimo ir nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir baudos (toliau – ir Skundas) (MGK byla, t. 1, b. l. 1 – 7).

6. Komisija, 2018 m balandžio 10 d. posėdyje išnagrinėjusi Bendrovės Skundą, 2018 m. birželio 11 d. sprendime Nr. S-91(7-200/2017) „Dėl UAB „Emilė“ 2017-09-13“, be kita ko, nusprendė: patvirtinti VMI Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini)Eur) Eur PVM ir su šia suma susijusių delspinigių ir baudos; panaikinti VMI sprendimo dalį dėl apskaičiuoto 7 793,67 Eur PVM ir su šia suma susijusių delspinigių ir baudos; pakeisti VMI sprendimą ir vietoje nurodymo sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur PVM ir su šia suma susijusių delspinigių ir baudos, nurodyti sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur PVM ir su šia suma susijusią baudą ir delspinigius (MGK byla, t. 3, b. l. 99–112). MGK sprendime, be kita ko, nurodyta:

6.1. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, t. y. dėl apskaičiuoto PVM ((duomenys neskelbtini) Eur), susidariusio dėl kelių priežasčių: neįrodžius, kad 2013 m. vasario mėn. įsigyti 2 nekilnojamojo turto objektai ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), skirti PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ((duomenys neskelbtini) Eur PVM); nepaskirsčius pirkimo PVM dėl vykdomos mišrios PVM apmokestinamos ir neapmokestinamos veiklos ((duomenys neskelbtini) Eur PVM); už į apskaitą įtrauktą, tačiau į PVM deklaracijas neįtrauktą pardavimo PVM ((duomenys neskelbtini) Eur PVM); už nekilnojamojo turto nuomą PVM mokėtojams ((duomenys neskelbtini) Eur PVM).

6.2. Dėl nekilnojamojo turto naudojimo ekonominėje PVM apmokestinamoje veikloje

6.2.1. VMI sprendime, vadovaujantis PVMĮ 67 straipsniu, apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM už 2013 m. ir 2014 m. dėl turto nenaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje. Bendrovė buvo pateikusi 2014 m. kovo 5 d. kratos protokolo kopiją, taip pat pateikė rekonstravimo projektų lapus (darbų stadija – projektiniai pasiūlymai, užsakovas – UAB „Emilė“, projektuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl su ginču susijusio Turto, kurie, Bendrovės nuomone, parodo, kad vyksta rekonstrukcija. Posėdžio Komisijoje metu Bendrovės atstovas pateikė naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektinius pasiūlymus dėl pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (2014 m. birželio mėn. data) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektinius pasiūlymus dėl pastato (duomenys neskelbtini) (2013 m. data). Bendrovės atstovas posėdyje pasakė, kad (duomenys neskelbtini), objekte daroma rekonstrukcija ir jis po posėdžio pateiks objekto būklei pagerinti atliekamus veiksmus bei apmokėjimą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus. VMI atstovas per posėdį pabrėžė, kad Bendrovės teiginys, jog projektavimo dokumentai negalėjo būti pateikti, nes buvo paimti kratos metu (krata atlikta 2014 m. kovo 5 d.), vertintini kritiškai, nes kratos protokole jie neminėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektiniai pasiūlymai (jų dalis) parengti vėliau, negu vyko krata, be to, Bendrovė nepateikė įrodymų apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimus už minėtas projektavimo paslaugas, taigi, neįrodyta, kad jos realiai buvo suteiktos. Be to, VMI sprendime jau akcentavo, kad po Patikrinimo akto surašymo dienos pateikti dokumentai nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti reikšmingi ir vertintini kaip gynybinė Bendrovės pozicija; nedraudžiama dokumentus pateikti vėliau, bet tai užkerta galimybę tikėti Bendrovės sąžiningumu (LVAT administracinė byla Nr. A556-1632/2010).

6.2.2. VMI sprendime nurodyta sumokėti ne visą į PVM atskaitą įtrauktą pirkimo PVM nuo įsigytų nekilnojamojo turto objektų, o dalį, tenkančią apskaičiuotam PVM už 2 –2013 m. ir 2014 m. – PVMĮ 67 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis iš esmės skirtas mišrią veiklą vykdantiems asmenims, siekiant „atstatyti“ pirkimo PVM nuo įsigytų prekių ir paslaugų, pagal faktinius metinius duomenis proporcingai tenkantį PVM neapmokestinamai veiklai, t. y. nurodytai nepriskirtinai PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje veiklai.

6.2.3. PVM atskaitos tikslinimas yra esminė Direktyvoje 2006/112 įtvirtintos sistemos dalis, kuria siekiama užtikrinti atskaitos tikslumą, taigi, ir mokesčio neutralumą (ESTT byla Uudenkaupungin kaupunki, C-184/04). Direktyvos 2006/112 184–186 straipsniuose nustatyta tvarka taikytina tuo atveju, kai gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo atliktų tikslinimą, įskaitant su ilgalaikiu turtu susijusios atskaitos tikslinimą; direktyvoje nustatytomis tikslinimo taisyklėmis siekiama padidinti atskaitos sistemos tikslumą, užtikrinant PVM neutralumą, kad ankstesniame etape įvykdyti sandoriai toliau suteiktų teisę į atskaitą tik tuo atveju, kai jie naudojami tik PVM apmokestinamiems tiekimams. Remiantis šiomis taisyklėmis, Direktyva 2006/112 siekiama glaudžiai ir tiesiogiai susieti teisę į perkant sumokėto PVM atskaitą su atitinkamų prekių ar paslaugų naudojimu apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams (ESTT bylos Centralan Property, TEPS Haskovo). Remiantis ESTT praktika (byla INZO C-l10/94), teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo.

6.2.4. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, svarbu įvertinti, ar Bendrovė objektyviais įrodymais pagrindė, kad objektai įsigyti numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti arba yra objektyvios pagrįstos priežastys, kodėl Bendrovė nepradėjo vykdyti PVM apmokestinamos veiklos. Dėl Bendrovės pateiktų projektinių pasiūlymų (Bendrovės teigimu, juos rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriais siekiama įrodyti ketinimą vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą, Komisija sutinka su VMI pozicija, kad pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip realūs objektyvūs įrodymai. Bendrovės atstovas per posėdį Komisijoje įsipareigojo pateikti įsigytų paslaugų apskaitos, mokėjimo už paslaugas ir kitus dokumentus, įrodančius realų projektinių paslaugų atlikimą ir jau atliekamą rekonstrukciją minėtuose objektuose, tačiau minėti dokumentai nebuvo pateikti ir nepaaiškintos jų nepateikimo priežastys. Bendrovė neįrodė ketinimų vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą realumo, t. y. kad buvo įsigytos realios su objektų projektavimu susijusios paslaugos arba atliekami konkretūs darbai.

Konstatuotina, kad Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įsigyti objektai skirti ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų, kurie parodytų realų ketinimą pradėti vykdyti veiklą, arba yra objektyvios pagrįstos priežastys, kodėl ji nuo 2013 m. pradžios, daugiau kaip 5 m., nepradėjo vykdyti PVM apmokestinamos veiklos, todėl Bendrovei pagrįstai apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM už 2013 m. ir 2014 m.

6.3. Dėl PVM nuo nuomos paslaugų apskaičiavimo

6.3.1. Nei PVMĮ, nei PVM direktyva nereguliuoja PVM apskaičiavimo metodo, nustačius, kad PVM nebuvo apskaičiuotas ir paimtas iš pirkėjo dėl klaidos ar kitų priežasčių. Remiantis ESTT praktika, apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai gautas atlygis, dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo; Direktyvą 2006/112/EB, būtent jos 73 ir 78 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad kai šalys nustatė turto kainą be nuorodos į PVM, o šio turto tiekėjas yra privalantis mokėti PVM už apmokestinamąjį sandorį asmuo, tuo atveju, kai tiekėjas neturi galimybės susigrąžinti iš įgijėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamo PVM, turi būti laikoma, kad sutarta kaina jau apima PVM (bylos Almos Agrarkulkereskedelmi, C-337/13, Kraft Foods Polska, C-588/10, Tulica ir Plavosin, C-249/12 ir C-250/12) .

6.3.2. PVMĮ 83 straipsnis nustato mokesčių mokėtojui galimybę suklydus apskaičiuoti teisingą PVM sumą, patikslinant išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir PVM deklaraciją. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad iki mokesčių administratoriaus patikrinimo Bendrovė neišrašė savo klientui kreditinės PVM sąskaitos faktūros su apskaičiuota PVM suma ir neįtraukė jos į PVM deklaraciją. Pagal MAĮ 66 73 straipsnius mokesčių mokėtojas pats apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį deklaracijoje, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktuose nustatyta tvarka neapskaičiuoja mokesčio, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius. Pagal šį teisinį reguliavimą mokestinė prievolė gali kilti tik iš mokėtojo deklaracijoje arba mokesčių administratoriaus sprendime apskaičiuoto mokesčio t. y. iš dviejų šaltinių, negalinčių dubliuoti vienas kito. Taigi, patikrinimo metu nustačius neapskaičiuotą PVM, suformuojama PVM prievolė pagal patikrinimo metu esančią situaciją, o mokesčių mokėtojas praranda galimybę tikslinti PVM deklaraciją dėl to paties pažeidimo.

6.3.3. Mokesčių administratoriui patikrinimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas sudarė sandorį, laikydamas jį ne PVM objektu ir neskaičiuodamas nuo jo PVM, ir kreditinė PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, turėtų būti laikoma, kad į sandorio paslaugos kainą patenka ir PVM. Tokios pozicijos laikosi ir VMI komentare dėl PVMĮ 15 straipsnio 1 dalies (komentaro 3 punktas). Nors apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas pagal MAĮ 12 straipsnį mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios, bet mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį, taip užtikrinama ne tik mokesčių administratoriaus vieninga nuosekli pozicija, bet ir teisinio saugumo bei aiškumo principas.

Taigi, PVM turi būti perskaičiuotas, laikant, kad gautas atlygis už nuomos paslaugas yra apskaičiuotas kartu su PVM.

6.4. Apibendrinant, VMI sprendimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) Eur PVM turi būti naikinama, VMI sprendimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) Eur keistina į (duomenys neskelbtini) Eur, likusi VMI sprendimo dalis paliekama nepakeista.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-91(7-200/2017) „Dėl UAB „Emilė“ 2017-09-13“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą) dalį, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dėl 38 374,07 pridėtinės vertės mokesčio, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą).

2. Šioje byloje ginčo dėl PVM teisės aktų taikymo ir aiškinimo nėra: įvertinus tiek pareiškėjos, tiek atsakovės argumentus matyti, jog abi vienodai supranta PVM atskaitą. Tačiau šioje byloje ginčas kyla dėl to, kad pareiškėja teigia, esą, VMI ir Komisija neįvertino visų duomenų, įrodančių, jog pareiškėja savo ekonominėje veikloje naudojo ginčo turtą; pateikė teismui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 26 d., 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. gegužės 23 d. raštus. Pasak pareiškėjos, Komisija savo sprendime nurodo, jog Bendrovė neįrodė ketinimų vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą realumo, t. y. kad buvo įsigytos realios su objektų projektavimu susijusios paslaugos arba atliekami konkretūs darbai. Pažymėjo, kad VMI ir Komisijai buvo pateikti Bendrovės užsakyti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ketinta rekonstruoti nekilnojamo turto objektus. Kartu paaiškino, jog vien projekto brėžinių turėjimas negarantuoja, kad bus galima pagal turimą projektą atlikti rekonstrukcijas, nes prieš pradedant kai kuriuos darbus, būtina gauti įvairius leidimus iš savivaldybių. Tai, kad bandyta gauti minėtus leidimus, pasak pareiškėjos, patvirtina su skundu pateikiami savivaldybių darbuotojų atsakymai, rengti 2013 m.–2014 m. Taigi, pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, siekdama atlikti pastatų rekonstrukciją. Su skundu pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos apmokėjimą už rengiamus / parengtus projektus, o tai paneigia nepagrįstas Komisijos prielaidas, jog projektavimo paslaugos galėjo būti neįsigytos. Be to, anot pareiškėjos, dalis darbų pradėta atlikti dar iki projektų patvirtinimo, tai tokie darbai, kuriems nereikėjo statybos ar kitų savivaldybių išduodamų leidimų. Tokiu būdu nekilnojamojo turto objektuose buvo atliekami šiukšlių valymo darbai, taip pat atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu (2013 m.–2014 m.) galiojusius Statybų techninių reglamentų reikalavimus pradėtas paprastasis remontas, siekiant pakeisti dalį patalpų į gyvenamuosius butus (paprastajam remontui statybos leidimo nereikėjo). Pareiškėja paaiškino, jog turto realizacija ir visiškas rekonstravimas buvo apsunkintas ir dėl to, kad šie objektai buvo įkeisti Šiaulių banko dukterinėms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), siekiant atlikti kokius nors veiksmus, buvo būtini šių įmonių sutikimai, o jos nesutikdavo bendradarbiauti (duoti sutikimus), 2016 m. inicijavo išieškojimo procesą. Pareiškėja ypač pabrėžė, kad Komisija ir VMI tvirtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nekilnojamas turtas naudotas arba ketinta jį naudoti veikloje, bet akivaizdu, jog nevertinti pareiškėjos pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog minėtas nekilnojamas turtas ne tik planuotas naudoti pareiškėjos veikloje, bet ir buvo naudojamas, taip pat buvo atliekami įvairūs parengiamieji darbai objektų rekonstrukcijai ir darbai, kuriems pagal tuometinius reikalavimus nereikėjo leidimų.

3. Teismas pabrėžia, kad VMI yra viešojo administravimo institucija, todėl jos administraciniai aktai turi būti grįsti teisės aktų nuostatomis, teisiniais argumentais, o tai įmanoma padaryti tik visapusiškai, pilnai ir objektyviai nustačius bei įvertinus visas faktines bylai reikšmingas aplinkybes (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). VMI neneigia to, kad pareiškėja galėjo teikti ir papildomus duomenis po patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau atsiliepime teigia, kad tai galimai rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos vadovas, kuris yra atleistas, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl visi duomenys atsakovei nebuvo pateikti. Teismas nevertina pareiškėjos sąžiningumo aspektų, tačiau matyti, jog skundžiami administraciniai aktai buvo priimti neįvertinus visų faktinių duomenų, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, ginčijami administraciniai aktai nurodytose dalyse naikinami kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, o byla atitinkamoje dalyje grąžintina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-91(7-200/2017) „Dėl UAB „Emilė“ 2017-09-13“ dalį, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dėl (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokesčio, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-323 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokesčio ir šiuo aspektu bylą grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis