- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-122-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05105-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. A. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo A. G. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 80 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolo patikslinimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. A. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1503-2019, už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Lukiškių aikštėje, Vilniuje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą ir pasišalino, tokiais veiksmais sutrikdydama viešąją tvarką ir žmonių rimtį (sukėlė atgarsį visuomenėje), tai yra tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau tekste ir – Institucijos atstovas) 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-2013-2019 paskirta A. G. A. administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su šiuo nutarimu pareiškėja jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi ji savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tik meninės išraiškos būdu norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į Lukiškių aikštės istorinį palikimą kaip kančių vietą. Pareiškėjos teigimu, ji iš įvykio vietos nepasišalino, o fotografavosi prie savo performanso ir buvo ten pakankamai ilgą laiką, viskas vyko šviesiu paros metu, ji neturėjo jokio tikslo savo veiksmų slėpti. Pareiškėjos teigimu, jokios žalos ji nepadarė, nes memorialinį skulptūrinį maketą apipylė vandeniniais dažais, kurie per naktį buvo nuplauti lietaus. Anot pareiškėjos meniniam performansui atlikti leidimas nėra reikalingas, nes ši meno rūšis yra laikina. Pareiškėjos manymu, moralinių ribų neperžengianti nuomonės išraiška, nelaikytina chuliganišku išpuoliu, dėl ko, pasak pareiškėjos, ji buvo nubausta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Institucijos atstovo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolo patikslinimui, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnyje numatytiems administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamiems reikalavimams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
6. Apeliacinį skundą pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais ji grindė savo skundą, adresuotą apylinkės teismui. Pareiškėja pateikia eilę nuorodų į socialinius tinklus internete, kur, pasak jos, buvo diskutuojama dėl Lukiškių aikštėje pastatyto maketo, taip pat pateikia atskirų diskusijų citatas, jų pagrindu darydama išvadą, jog didelį atgarsį visuomenėje sukėlė ne jos (pareiškėjos) veiksmai, o Lukiškių aikštėje pastatytas didelei visuomenės daliai nepriimtinas maketas.
6.1. Teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad ją palaikė Dailininkų sąjungos narys S. K., surengęs virš 200 tarptautinių grupių parodų, bei apie 100 savo personalinių parodų, taip pat daręs daug meninių performansų, todėl, konstatuojant, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir pripažįstant ją (A. G. A.) kalta padarius administracinį nusižengimą, pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą turėjo įvertinti visą byloje surinktą medžiagą – tiek vaizdo įrašus, tiek asmenų paaiškinimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, nes būtent iš jo paaiškinimų galima nustatyti subjektyvinę pusę, t.y. tyčios kryptingumą.
6.2. Pareiškėjos teigimu, šioje byloje nebuvo vertinami nei jos pačios, nei performansą mačiusių asmenų paaiškinimai. Priešingai nei konstatuojama nutarime, A. G. A. nepasišalino, o liko įvykio vietoje, fotografavosi prie savo atlikto performanso ir buvo ten dar ilgą laiką. Anot pareiškėjos, jeigu jos tyčia būtų buvusi nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. tikslu apgadinti svetimą turtą, akivaizdu, kad ji tą būtų dariusi ne šviesiu paros metu, ne matant kitiems asmenims, prieš tai nebūtų aplinkinių pakvietusi į performansą, taip pat ji nebūtų likusi įvykio vietoje ir nelauktų kol būtų nubausta. Be to, savo performansą ji atliko su vandeniniais dažais, kuriuos lengvai nuplauna lietus, taigi jokio turto ji neapgadino. Pažymi, jog performansą surengė ne ant memorialinio paminklo, o ant maketo, kuris buvo pastatytas visuomenės vertinimui. Teigia, jog dalis visuomenės narių savo požiūrį į monumento maketą išreiškė piketuodami, rengdami protesto akcijas, o ji (pareiškėja) – menine išraiška.
6.3. Taip pat nurodo, kad ji (pareiškėja) pateikė apeliacinį skundą dėl, jos manymu, nepagrįsto sprendimo pripažinti ją kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl, sutinkamai su ANK 642 straipsnio 2 dalimi, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Tačiau, pasak pareiškėjos, apylinkės teismas, neatsakęs į jos skundo argumentus, sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, nors institucija tokio klausimo nekėlė ir žalos iš jos nepriteisė. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, pareiškėjos manymu, negalėjo įpareigoti administracinio nusižengimo tyrusią instituciją pasunkinti jos (pareiškėjos) padėties, t.y. įpareigoti instituciją spręsti klausimą dėl žalos iš jos priteisimo. Be to, pasak pareiškėjos, sutinkamai su ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismo sprendime administracinio nusižengimo byloje turi būti išdėstomos išvados, jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje žalą galimai patyręs asmuo reikalavimo (prašymo) priteisti žalą administracinėje teisenoje nepateikė. Pažymi, jog žalą patyręs asmuo yra Vilniaus miesto savivaldybė, t.y. viešoji institucija, kuriai atstovauja profesionalūs teisininkai, kurie pasak pareiškėjos, puikiai žino savo teises, todėl teismas, pareiškėjos manymu, neturėjo pagrindo imtis papildomų priemonių užtikrinti jų interesus, nes teismas žalos atlyginimo klausimą privalo išspręsti tik tais atvejais, kai yra pareikštas prašymas priteisti turtinę žalą, gi Vilniaus miesto savivaldybė Institucijos sprendimo neskundė.
7. 2020-02-04 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos A. G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčytos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apylinkės teismas, 2020 m. sausio 3 d. nutartimi grąžindamas Institucijai administracinio nusižengimo bylą protokolo patikslinimui, ANK nuostatų nepažeidė.
10. Viena vertus, pažymėtina, kad pareiškėja prašo panaikinti, jau panaikintą Institucijos atstovo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-2013-2019, kita vertus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad 2019 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1503-2019 dėl A. G. A. inkrininuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, neatitinka ANK 609 straipsnyje nustatytiems adminisracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamiems reikalavimams. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva papildyti protokolą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius.
11. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. (ANK 617 straipsnio 1 dalis).
12. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pripažįstant ją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įvertinta visa byloje surinkta medžiaga – tiek vaizdo įrašai, tiek asmenų paaiškinimai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, taip pat nenustatytas tyčios kryptingumas – atmestini kaip nepagrįsti, nes apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą dėl to, kad pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neatitinkantis ANK 609 straipsnyje numatytų šio protokolo turiniui keliamų reikalavimų, netyrė ir nevertino įrodymų, taip pat nesprendė pareiškėjos kaltės klausimo.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismo spendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą protokolo patikslinimui buvo priimtas dėl to, kad Institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą, nenustatė, ar buvo padaryta turtinė žala, nors Vilniaus savivaldybės administracijos 2019-10-07 rašte nurodyta, kad Savivaldybės administracijos užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ atliko memoralinio skulptūrinio maketo valymo darbus, todėl Savivaldybės administracija patyrė 135,40 Eur žalą (aktas Nr. 1150/2019/09) (b.l. 21).
14. ANK 664 straipsnyje numatyta, jog administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru, tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtinės žalos buvimo/nebuvimo fakto nustatymas lemia ir galimybę į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti pasiūlymą asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (ANK 610 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokolui papildyti jokiu būdu nesunkina pareiškėjos teisinės padėties, priešingai, jeigu pareiškėja bus pripažinta kalta, nenustačius turtinės žalos fakto, administraciniu nurodymu jai galėtų būti paskirta 15 Eur dydžio bauda, bet visa tai turi atsispindėti administracinio nusižengimo protokole, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą protokolo tikslinimui, taip pat nesuvaržo pareiškėjos teisių, kadangi, surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį protokolą, jame konstatavus, kad buvo padaryta turtinė žala, jo pagrindu priimtas nutarimas gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.
17. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai protokolo tikslinimui, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.