Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-19 · Administracinė byla Nr. P-858-157-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-19
Bylos Nr.
P-858-157-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
K. I. B., N. R., G. T., M. R., K. R., V. K., I. R., N. R. R., A. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P858-157/2011Procesinio sprendimo kategorija: 80.3.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. I. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-784/2008 pagal pareiškėjų N. R., G. T., M. R. (M. R.), K. R., K. I. B., V. K., I. R. (I. R.), N. R. R. ir A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai N. R., G. T., M. R. (M. R.), K. R., K. I. B., V. K., I. R. (I. R.), N. R. R. ir A. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą (t. I, b. l. 4-7, 32-34), prašydami: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 30-773 paduoti; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 30-773; 3) atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į pareiškėjų tėvo (N. R. mirusio sutuoktinio A. R. tėvo) nacionalizuotą kalvės pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje, atkūrimo ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į jų tėvo M. R. iki nacionalizacijos valdytą kalvės pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje, perduodant kitą lygiavertį pastatą arba išmokant lygiavertę kompensaciją už 2000 metais nugriautą kalvės pastatą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-622/95 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos N. R. mirusio sutuoktinio tėvas bei kitų pareiškėjų tėvas M. R. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė kalvės pastatą, esantį Vilniuje, Užupio g. 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi šioje byloje buvo patikslintas kalvės plotas – 134,52 kv.m. Įsiteisėjus minėtam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui ir nutarčiai, pareiškėjai buvo įsitikinę, kad daugiau kliūčių susigrąžinti jiems kalvės pastatą neliko, nes jie laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybes teises bei giminystės ryšį su buvusiu kalvės savininku patvirtinančius dokumentus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 30-733 (toliau – ir Įsakymas) atsisakė atkurti nuosavybės teises į kalvės pastatą N. R. R. Dėl kitų pareiškėjų atsakovas šiame Įsakyme nepasisakė. Įsakymo nuorašas buvo išsiųstas tik N. R. R. Pareiškėjų nuomone, atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas, nes pateikti dokumentai patvirtina jų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. N. R. R., pateikdamas atsakovui prašymą atkurti nuosavybes teises ir teismo sprendimą, veikė ne tik savo, bet ir kitų brolių ir seserų vardu, kaip jų įgaliotas asmuo. Pareiškėjai, siekdami įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į jų tėvui priklausiusį nacionalizuotą kalvės pastatą, aiškiai buvo išreiškę savo valią susigrąžinti turtą ne tik išduodami įgaliojimus vienam iš pretendentų N. R. R., bet ir pateikdami reikiamus giminystę su buvusiu kalvės savininku įrodančius dokumentus.

Atsakovas neneigia, kad yra gavęs pareiškėjo N. R. R. 1991 m. gruodžio 2 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, kuriame išvardinti visi pareiškėjai (iš jų – ir miręs N. R. sutuoktinis A. R.), bei visų pareiškėjų giminystės ryšį su buvusiu kalvės savininku įrodančius dokumentus. Tačiau atsakovas neigia, kad N. R. R. pateikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo veikė ne tik savo, bet ir savo brolių bei seserų vardu. Todėl pareiškėjai priversti prašyti teismo atnaujinti jiems terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį su buvusiu savininku, paduoti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 10 ir 11 punktais, pareiškėjai gali pretenduoti į lygiavertę kompensaciją ne tik vertybiniais popieriais, bet ir lygiaverčiu kitu nekilnojamu turtu Vilniaus mieste.

Administracija prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 39-42). Nurodė, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje, buvo pateikęs tik N. R. R. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad N. R. R. paduodamas prašymą atstovavo ir jiems. Be to, nacionalizavimo dokumentuose nurodyta, kad namas, esantis Užupio g. 26, Vilniuje, buvo nacionalizuotas iš J. ir G. K., o N. R. R. tėvas tik nuomavo patalpas kalvei. Būtent tas juridinis faktas, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė minėtą kalvę jos nacionalizavimo momentu, yra esminis siekiant atkurti nuosavybės teises į šį pastatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/1999). Tuo tarpu N. R. R. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pastatas Užupio g. 26, Vilniuje, buvo nacionalizuotas iš jo tėvo M. R.. Lietuvos centrinio archyvo 1997 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. T-2712-R bei 1941 m. vasario 12 d. namo nacionalizavimo akte Nr. 1699 nurodyta, kad namo, esančio Užupio g. 26, Vilniuje, savininkais nacionalizavimo metu buvo J. ir G. K., o M. (M.) R. nurodytas tik kaip 5 buto nuomininkas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. birželio 16 d. sprendime ir 2001 m. birželio 21 d. teismo nutartyje nėra nurodyta, kada M. R. nuosavybės teisėmis valdė kalvę minėtu adresu, taip pat nėra nustatyta, kad šis pastatas buvo iš jo nacionalizuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įsakymu buvo atsisakyta atkurti N. R. R. nuosavybės teises į aukščiau nurodytą pastatą. Šis Įsakymas priimtas tik N. R. R. atžvilgiu, todėl, atsakovo nuomone, kiti pareiškėjai neturi teisės jo ginčyti, o N. R. R. yra praleidęs skundo padavimo terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: 1) N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R., A. J. prašymą atnaujinti terminą prašymui bei dokumentams paduoti nuosavybės teisių atkūrimui į M. R. iki nacionalizacijos valdytą kalvės pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje, patenkino ir šį terminą atnaujino, o N. R. R. prašymą šioje dalyje atmetė; 2) N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R., A. J. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo paduoti atmetė, o N. R. R. prašymą šioje dalyje patenkino; 3) N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R., A. J. skundo dalyje dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo panaikinimo netenkino, o N. R. R. skundą šioje dalyje patenkino ir panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą; 4) įpareigojo Administraciją priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. R. iki nacionalizacijos valdytą 134,52 kv.m. ploto kalvės pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje.

Dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo teismas sprendime nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenustatė kokios priežastys yra svarbios termino atnaujinimui (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.). Todėl termino praleidimo priežastys vertintinos vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Pareiškėjų 2001 m. rugpjūčio 7 d., 2001 m. rugsėjo 17 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimai, kuriais N. R. R. buvo įgaliotas tvarkyti visus reikalus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į statinį, esantį Užupio g. 26, Vilniuje (t. I, b. l. 192-194), pareiškėjų skundai institucijoms dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo įrašyti į N. R. R. prašymą kaip galimi pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, įrodo, jog pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad jie dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjams N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R., A. J.. Pareiškėjo N. R. R. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra paduotas, todėl jo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl termino atnaujinimo atsakovo Įsakymui apskųsti teismas sprendime nurodė, kad šiuo Įsakymu buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises N. R. R. į pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje. Todėl tik N. R. R. turi teisę skųsti atsakovo Įsakymą. Pareiškėjai N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R., A. J. nėra pateikę prašymo atkurti nuosavybės teises, nėra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Minėtas Įsakymas jų teisių nepažeidė, nes jie tokios teises nebuvo įgiję, todėl jų prašymas atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti netenkintinas. Atsakovo Įsakymas buvo išsiųstas N. R. R. 2005 m. gegužės 25 d. (t. I, b. l. 25). N. R. R. skundas dėl Įsakymo panaikinimo buvo pateiktas teismui 2007 m. kovo 29 d. (t. II, b. l. 84), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. N. R. R. paaiškino, kad atsakovo sprendimą gavo, tačiau jį pametė, todėl skundo teismui nepateikė. Be to, N. R. R. yra senyvo amžiaus, situacija šių teisinių santykių srityje yra sudėtinga, todėl teismas padarė išvadą, kad tai sukliudė pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teises. Dėl šių priežasčių teismas patenkino N. R. R. prašymą ir atnaujino jam terminą Įsakymui apskųsti.

Teismas padarė išvadą, kad pakanka dokumentų, patvirtinančių, jog M. R. 134,52 kv.m. kalvės pastatą valdė nuosavybės teise. Todėl N. R. R. reikalavimas dėl atsakovo Įsakymo panaikinimo tenkintinas. Kitų pareiškėjų skundas šioje dalyje netenkintinas, nes jie nėra pateikę prašymo atkurti nuosavybės teises ir skundžiamu Įsakymu jų teisės nebuvo pažeistos. Panaikinus skundžiamą Įsakymą, atsakovas įpareigotinas priimti naują įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. R. iki nacionalizacijos valdytą kalvės pastatą. Atsakovas, priimdamas naują įsakymą, turi įvertinti N. R. R. ir kitų pretendentų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kuria N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R. ir A. J. atnaujintas terminas prašymams bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kalvės pastatą Užupio g. 26, Vilniuje, paduoti kuria atnaujintas terminas N. R. R. skundui paduoti, dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuria šis Įsakymas panaikintas ir kuria Administracija įpareigota priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kalvės pastatą, esantį Užupio g. Nr. 26, Vilniuje, panaikino ir šiuos pareiškėjų reikalavimus atmetė, o kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjų reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjų aiškinimas, kad jie buvo davę įgaliojimus N. R. R. veikti jų vardu atkuriant nuosavybės teises dar iki N. R. R. paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kad šie įgaliojimai dingo pas atsakovą, yra niekuo nepagrįstas. N. R. R. savo prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodė, kad prašymą paduoda ir kitų pareiškėjų vardu. Šiame prašyme nenurodyta, kad prie prašymo pridedami ir kitų pareiškėjų įgaliojimai. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja K. I. B. paaiškino, kad įgaliojimus N. R. R. davė ne 1991 metais, o vėliau. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad paduodamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo N. R. R. veikė ir kitų pareiškėjų vardu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1995 m. birželio 16 d. sprendimu pagal pareiškėjo N. R. R. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. turėjo nuosavą kalvę Užupio g. Nr. 26, Vilniuje (civ. b. l. 14-15). Šioje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir kiti pareiškėjai. Tačiau ir po paminėto teismo sprendimo priėmimo kiti pareiškėjai prašymų atkurti nuosavybės teises nustatyta tvarka nepateikė. Tokio prašymo nebuvo pateikęs ir pareiškėjos N. R. sutuoktinis A. R.. N. R. R. kiti pareiškėjai tik 2001 m. rugpjūčio 7 d., 2001 m. rugsėjo 17 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimais įgaliojo atstovauti juos atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį Užupio g. Nr. 26, Vilniuje. Tačiau prašymų atkurti nuosavybės teises nustatyta tvarka nepadavė nei patys pareiškėjai, nei jų įgaliotas N. R. R., nors terminai nei prašymams, nei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti dar nebuvo pasibaigę. Elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai pareiškėjai turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytus terminus įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas be objektyvių priežasčių atnaujino pareiškėjams N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R. ir A. J. terminus prašymams ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti. Ši teismo sprendimo dalis naikintina, o pareiškėjų prašymas atmestinas.

N. R. R. 1991 m. gruodžio mėn. padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį Užupio g. Nr. 26, Vilniuje, atkūrimo. Dėl šio pareiškėjo prašymo priimtas skundžiamas Įsakymas. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad N. R. R. prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė laiku ir atnaujinti jam terminą tokiam prašymui ir dokumentams paduoti nereikia.

Skundžiamu Įsakymu atsakovas atsisakė atkurti nuosavybės teises į pastatą, esantį Užupio g. Nr. 26, Vilniuje, tik pareiškėjui N. R. R. Kitų pareiškėjų teisių klausimas į paminėtą pastatą sprendžiamas nebuvo, nes kiti pareiškėjai nebuvo padavę prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl teismas pagrįstai atmetė kitų pareiškėjų skundą dėl šio Įsakymo panaikinimo konstatavęs, kad jie nėra pretendentai atkurti nuosavybės teises į šį pastatą, ginčijamas Įsakymas skirtas ne jiems ir ginčijamu Įsakymu jų teisės nebuvo pažeistos. Ši sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Ji yra pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Atsakovo Įsakymas pareiškėjui N. R. R. buvo įteiktas tą patį 2005 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjas N. R. R. skundą administraciniam teismui dėl Įsakymo panaikinimo padavė 2007 m. kovo 29 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių po Įsakymo jam įteikimo dienos. Ta aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, jis pametė skundžiamą Įsakymą ir tikėjosi, kad atsakovas ateityje išspręs teigiamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nėra pagrindas šias aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes šios aplinkybės nekliudė per įstatymo nustatytą terminą apskųsti Įsakymą. Kad pareiškėjas pametė ginčijamą Įsakymą nėra neginčijamai nustatyta. Be to, Įsakymo pametimas negalėtų būti pripažintas kliūtimi jį apskųsti, nes pareiškėjas veikdamas apdairiai ir rūpestingai turėjo galimybę gauti kitą šio Įsakymo egzempliorių, arba apskųsdamas Įsakymą teismui prašyti, kad jį išreikalautų teismas. Ginčijamu Įsakymu jau buvo atsisakyta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į jo nurodytą pastatą. Todėl tikėtis, kad Įsakymo neapskundus nuosavybės teisės jam dar galėtų būti atkurtos, yra nelogiška. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Kitų termino praleidimo priežasčių, kurios teismo galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, pareiškėjas nenurodė. Todėl sprendimo dalis, kuria pareiškėjui N. R. R. atnaujintas terminas skundui dėl Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo apskundimo, panaikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas.

Nesant pagrindų tenkinti pareiškėjų prašymus dėl terminų atnaujinimo, nebuvo pagrindo panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. R. iki nacionalizacijos valdytą 134,52 kv. m. ploto kalvės pastatą, esantį Užupio g. Nr. 26, Vilniuje. Todėl atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Sprendimo dalis, kuria yra patenkinti pareiškėjų reikalavimai, naikintina ir šie pareiškėjų reikalavimai atmestini, o sprendimo dalis, kuria pareiškėjų reikalavimai atmesti, paliktina nepakeista.

IV.

K. I. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. II, b. l. 217-228), kuriame prašo atnaujinti byloje procesą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog 2011 m. sausio 13 d. buvo kreiptasi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti K. I. B. ir kitų pareiškėjų teises į jų tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, gavimo. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė dokumentus, kurie įrodo, jog kalvės pastatas, esantis Vilniuje, Užupio g. 26, iš tiesų iki nacionalizacijos priklausė M. R.. Teigiama, jog šių dokumentų iki šiol neturėjo ir negalėjo jais remtis ir nurodoma, jog procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Pareiškėja K. I. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo kartu su dokumentais gautais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kurie įrodo, jog kalvės pastatas, esantis Vilniuje, Užupio g. 26, iki nacionalizacijos priklausė M. R. ir teigia, jog procesas byloje turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. II, b. l. 217-28). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog procesas byloje yra atnaujintinas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010). Pareiškėjos manymu, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautuose dokumentuose esanti informacija (t. II, 218-228) laikytina naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Byloje būtina nustatyti, ar tam tikros aplinkybės turi esminę reikšmę, t. y. yra reikšmingos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-24/2008). Taigi, įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatytas esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, teismas nagrinėjo termino dokumentams dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo padavimo atnaujinimo klausimą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi sprendimo dalį, kuria N. R., G. T., M. R., K. R., K. I. B., V. K., I. R. ir A. J. atnaujintas terminas prašymams bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kalvės pastatą, esantį Užupio g. 26, Vilniuje, panaikino. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė ir nenurodė svarbių objektyvių priežasčių, leidžiančių atnaujinti terminą prašymams ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti. Taigi, šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo, o ne nagrinėjama byla iš esmės, t. y. nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Remiantis tuo, kad pareiškėja K. I. B. su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė dokumentus gautus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kurie, jos nuomone, įrodo, jog kalvės pastatas, esantis Vilniuje, Užupio g. 26, iki nacionalizacijos priklausė M. R., teigtina, jog pateikti dokumentai neturi esminės reikšmės bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes negalėjo būti priimtas kitokia teismo nutartis. Be to, pabrėžtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1995 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-622/95 pagal pareiškėjo N. R. R. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. turėjo nuosavą kalvę Užupio g. Nr. 26, Vilniuje (Civ. b. l. 14-15, t. I, b. l. 57-58). Šioje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir kiti pareiškėjai (tarp jų ir K. I. B.). Taigi, atsižvelgus į bylos aplinkybes teigtina, kad K. I. B. pateikti dokumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Įvertinus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir su juo pateiktus dokumentus, bylos medžiagą, konstatuotina, jog pareiškėja K. I. B. nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas ABTĮ numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, jis netenkintinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A39-784/2008 atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. I. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A39-784/2008 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius