Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-890/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2A-890/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, uždarajai akcinei bendrovei „Stiksas“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-890/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1, 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1611-260/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stiksas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Murena“ ieškiniu prašė teismo pripažinti 2009 m. sausio 5 d. Susitarimą Nr.1, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stiksas“ ir UAB „Piliuona“, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Stiksas“ 60 000 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, jog 2009 m. sausio 5 d. UAB „Murena“ pasirašė Susitarimą Nr.1, pagal kurį ieškovas ir atsakovai UAB „Piliuona“ bei UAB „Stiksas“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Tai yra ieškovas perleido atsakovui UAB „Stiksas“ reikalavimo teisę į 60 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą, kylančią iš 2007 m. Statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 60 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Stiksas“. Šalys susitarė dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Iškėlus bankroto bylą UAB „Murena“, šios įmonės administratorius nustatė, jog mokėjimo nurodymu UAB „Piliuona“ pervedė UAB „Stiksas“ 60 000 Lt. Bankroto administratorius taip pat nustatė, jog 2008 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu UAB „Stiksas“ ir UAB „Murena“ patvirtino, jog UAB „Murena“ yra skolinga UAB „Stiksas“ 60 000 Lt. UAB „Murena“ bankroto byloje UAB „Stiksas“ nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, todėl laikytina, kad UAB „Piliuona“ įvykdė iš 2009 m. sausio 5 d. Susitarimo Nr.1 kylančius įsipareigojimus. Ieškovas 2009 m. sausio 5 d. Susitarimo sudaryti neprivalėjo. Sudarytas Susitarimas turėjo įtakos tam, kad UAB „Murena“ negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu UAB „Murena“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Skolos darbuotojams, mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams buvo atsiradę nuo 2008 m. spalio - lapkričio mėnesių. UAB „Murena“ kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus. Sandorio sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, įsiskolinimai kreditoriams jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 18 979 112 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta vos už 21 125 905 Lt. Jau nuo 2008 m. spalio pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Sutarties sudarymo metu UAB „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio draudimo fondo valdybą ir kitus kreditorius, todėl sudarytu Susitarimu pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Sandorio šalys buvo nesąžiningos. UAB „Murena“ aplinkybė, jog sudarytomis Sutartimis pažeidžiami kitų kreditorių interesai, buvo žinoma, nes UAB „Murena“ buvo skolinga kitiems kreditoriams, ji buvo gavusi ieškinius dėl skolų priteisimo, žinojo, jog yra pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, jos turtui pritaikytas areštas. Apie tai, kad sudarytais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai turėjo žinoti ir atsakovai UAB „Stiksas“ ir UAB „Piliuona“. Atsakovai, būdami verslininkais, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar 2009 m. sausio 5 d. Susitarimu nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, galėjo pareikalauti pateikti UAB „Murena“ finansinę atskaitomybę, tačiau to nepadarė, todėl atsakovai laikytini nesąžininga sutarties šalimi. Viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais, tai patvirtina, jog atsakovai ne tik turėjo, bet ir žinojo apie UAB „Murena“ nemokumą ir aplinkybę, jog šiuo sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Stiksas“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009 m. sausio 5 d., todėl vienerių metų senaties terminas yra praleistas, nes jis baigėsi 2010 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. priėmė nutarti iškelti UAB „Murena“ bankroto bylą bei nustatė, jog valdymo organai, kurie savo įgaliojimų netenka įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo privalo perduoti administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentaciją. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 1 d., todėl apie sudarytą sandorį bankroto administratorius jau žinojo 2009 metų spalio mėnesį. Ieškovas ieškinį pateikė teismui tik 2009 m. gruodžio 15 d. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog bankroto administratorius dokumentus gavo tik 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Murena“ perleido reikalavimo teisę 60 000 Lt sumai UAB „Stiksas“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame imperatyviai nurodyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Todėl nei UAB „Piliuona“, nei UAB „Murena“ interesai nebuvo pažeisti, o sudarytas sandoris atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. UAB „Murena“ perleido reikalavimo teisę atlygintinai tik 60 000 Lt ribose, t.y. tokiose ribose, kuriose UAB „Stiksas“ turėjo reikalavimo teisę. CK 6.134 straipsnio nuostatos reglamentuoja įskaitymo draudimą. Tačiau ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, jog 2009 m. sausio 5 d. padarytas įskaitymas buvo draudžiamas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas gerokai anksčiau nei iškelta UAB „Murena“ bankroto byla. Tuo metu kai buvo sudarytas sandoris, UAB „Murena“ vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir veikė rinkoje kaip ir kiti ūkio subjektai prisiimdama tam tikrą riziką ir atsakomybę, todėl iškėlus įmonei bankroto bylą negalima vertinti įmonės veiklos tik per Įmonių bankroto įstatymo prizmę, ką stengiasi įrodyti ieškovas. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai įmonei jau yra iškelta bankroto byla.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Piliuona“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Šio atsakovo nuomone, BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus ginčijamas tarpusavio atsiskaitymų susitarimas niekaip nepažeidė kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių ir interesų, todėl byloje taikyti actio Pauliana institutą ginčijamo BUAB „Murena“, UAB „Piliuona“ ir UAB „Stiksas“ 2009 m. sausio 5 d. sudaryto sandorio atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Pareikštame ieškinyje nėra įrodytas skolininko nemokumas sandorio sudarymo metu ir/ar esminis galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimas jį sudarius. Po ginčijamo sandorio sudarymo, kurio vertė 60 000 Lt ir sudaro mažiau nei 0,3 proc. turto, priklausiusio ieškovui ginčui aktualiu laikotarpiu, ieškovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis niekaip nepasikeitė. 2009 m. sausio 5 d. Susitarimu buvo sumažintos ne tik ieškovo gautinos sumos, bet ir jo įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie ieškovo mokumą ginčo sandorio sudarymo metu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu duomenys apie finansinę UAB „Murena“ būklę UAB „Piliuona“ ir/ar kitiems tretiesiems asmenims netgi negalėjo būti žinomi, nes finansinė bendrovės atskaitomybė yra sudaroma ir kompetentingų organų tvirtinama tik per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o Juridinių asmenų registrui pateikiama dar vėliau. Iš viešos VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų bazės matyti, kad UAB „Murena“ finansinės atskaitomybės dokumentai už ataskaitinį laikotarpį (finansinius 2008 metus) buvo pateikti tik 2009 m. liepos 17 d., t.y. jau gerokai po 2009 m. sausio 5 d. Susitarimo sudarymo, ir įregistruoti jame tik 2009 m. liepos 20 dieną. Ieškovo į bylą pateiktas UAB „Murena“ kreditorių sąrašas yra sudarytas 2009 m. spalio 1 d., tai yra praėjus daugiau kaip pusei metų nuo ginčijamo susitarimo sudarymo dienos, todėl jame nurodyti duomenys nepatvirtina bendrovės kreditorinių įsipareigojimų dydžio UAB „Piliuona“, BUAB „Murena“ ir UAB „Stiksas“ trišalio sandorio sudarymo metu ir nesudaro pagrindo spręsti apie UAB „Murena“ turtinę padėtį, buvusią juos sudarant. Byloje yra pateikti duomenys apie UAB „Murena“ mokumą, remiantis byloje esančia informacija apie ginčo sandorių sudarymo metu BUAB „Murena“ neįvykdytus įsipareigojimus darbuotojams, mokestines nepriemokas, taip pat pradelstus įsiskolinimus tiekėjams ir/ar subrangovams ir iki ginčijamo sandorio sudarymo įsiteisėjusius ieškovo atžvilgiu priimtus teismo sprendimus. UAB „Murena“ pradelstų įsipareigojimų suma tuo metu sudarė ne daugiau kaip 2 613 205,01 Lt. Lyginant šią skolininko UAB „Murena“ galimai pradelstų įsipareigojimų ir į 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytame balanse apskaitytą ieškovo turto vertę – 21 125 905,00 Lt, darytina išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną bendrovė nebuvo nemoki ir/ar jos padėtis nesvyravo ties nemokumo riba. Ginčijamu susitarimu 60 000 Lt suma buvo pervesta į subrangovo UAB „Stiksas“ atsiskaitomąją sąskaitą už šios bendrovės, o ne UAB „Murena“ mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse atliktus darbus. Jeigu subrangovas nebūtų atlikęs nurodytų dūmtraukių įrengimo darbų, tai UAB „Piliuona“ nebūtų atsiradusi pareiga sumokėti nurodytą sumą rangovui. Nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų, numatytų CK 6.67 str., ginčo sandorių šalių atžvilgiu nenustatyta, todėl UAB „Piliuona“ yra laikytina sąžininga, kol sandorius ginčijanti proceso šalis konkrečiais faktais, o ne prielaidomis, neįrodė priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Atsakovo nuomone, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. 2009 m. spalio 12 d. UAB „Piliuona“ gavo UAB „Murena“ bankroto administratoriaus raginimą dėl atsiskaitymo. Šio raginamo turinys leidžia spręsti, kad jau 2009 m. spalio mėn. bankroto administratorius disponavo UAB „Murena“ dokumentais, susijusiais su UAB „Piliuona“ užsakymo vykdymu mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų su daline apdaila statybos (duomenys neskelbtini) projektu. Ieškinį bankroto administratorius teismui pateikė 2010 m. gruodžio mėnesį.

Šalies argumentai

Dubliku ieškovas palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad ieškinio senatis nebuvo praleista. Administratorius apie sandorį sužinojo, kai priėmimo-perdavimo aktu buvo perduoti UAB „Murena“ dokumentai. BUAB „Murena“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktais. Skolininkas ne tik neprivalėjo, bet tiesiog neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio. 2009 m. sausio 5 d. sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areštas, todėl BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir sudaryti 2009 m. sausio 5 d. Susitarimo Nr.1, kuriuo buvo perleista reikalavimo teisė. 2008 m. rugsėjo 1 d. Statybos subrangos sutarties Nr. AD03-08-02-05 4.6.16 p. įtvirtinta, kad ne vėliau kaip per 15 d. užbaigus darbus subrangovas (atsakovas) turi pateikti Rangovui (ieškovui) banko ar rangovui priimtinos draudimo kompanijos atliktų darbų garantinio laikotarpio draudimo garantiją, lygią ne mažiau 10 procentų sutarties kainos dydžio, galiojančią 24 mėnesius, skaičiuojant nuo galutinio sutartyje numatytų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos, naudos gavėju nurodant rangovą ir tai bus galutinio apmokėjimo sąlyga. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad buvo pateikta atliktų darbų garantinio laikotarpio draudimo garantija ir kada tai buvo padaryta. Jei garantija nebuvo pateikta, tai dėl 10 procentų subrangovui mokėtinos sumos nebuvo atsiradusi ieškovo pareiga šią sumą sumokėti. Dėl skolos sumokėjimo 10 procentų dalyje taip pat turėtų būti taikoma CK 6.67 str. 5 d. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, t.y. kai sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs mokėjimo. 2008 m. įmonės balansas leidžia spręsti, kad įmonė buvo nemoki, nes tiek per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 979 112 Lt, tiek įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. sausio 5 d. – 17 086 635,65 Lt, viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (21 125 905 Lt). 2009 m. birželio 30 d. įmonės nemokumas buvo patvirtintas ir teismo sprendimu. Atsakovas UAB „Piliuona“ nepagrįstai teigia, kad norint įrodyti kreditorių teisių pažeidimą turi būti įrodomas skolininko tapimas nemokiu ir painioja actio Pauliana sandorio ginčijimo sąlygas. Atsakovai atsiliepime nepasisako dėl savo pareigos pasidomėti UAB „Murena“ finansine situacija bei galimu kreditorių teisių pažeidimu vykdymo, nepateikia jokių įrodymų, kad domėjosi BUAB „Murena“ finansine situacija, tikrino kitus duomenis. Sandorio sudarymo metu viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais, tai patvirtina, jog atsakovai ne tik turėjo, bet ir žinojo apie UAB „Murena“ nemokumą ir aplinkybę, jog šiuo sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Jeigu atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Murena“ turi kitų kreditorių, yra nemoki ir vis tiek sudarė sandorį, atsakovas laikytinas nesąžiningu.

Atsiliepimas

Tripliku atsakovas UAB „Piliuona“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Šis atsakovas palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo, bei nurodė, kad ieškovo pateiktuose 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. priėmimo-perdavimo aktuose nenurodyti dokumentai, susiję su ginčijamu sandoriu, todėl laiko, kad administratorius dokumentais, susijusiais su ginčijamu sandoriu disponavo jau 2009 m. spalio mėn. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dėl UAB „Murena“ taikyto arešto bendrovė neturėjo teisės disponuoti turtu. Ieškovo pateikti Turto arešto aktai patvirtina, kad 2009 m. sausio 5 d. buvo įregistruoti turto arešto aktų pakeitimai, identifikuotas areštuotinas turtas, o aktų būsena tapo baigtine. Esant baigtinei turto arešto aktų būsenai, disponavimas yra apribojamas tik tuo turtu, kuris areštuotas, o kitu savo turtu bendrovė galėjo toliau laisvai disponuoti. Dėl BUAB „Murena“ nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo atsakovas nurodė, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad jis privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine padėtimi prieš sudarant sandorį ir kad to nepadarė, o tai suponuoja jo nepakankamą rūpestingumą ir atidumą, o tuo pačiu - ir nesąžiningumą. Atsakovas 2008 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į UAB „Murena“ dėl informacijos apie finansinius sunkumus, su kuriais galimai susiduria bendrovė, paneigimo ir/ar patvirtinimo. 2008 m. lapkričio 25 d. ieškovas informavo užsakovą UAB „Piliuona“, kad generalinis rangovas UAB „Murena“ 2008 m. rugsėjo mėn. turėjo laikinų finansinių sunkumų, bendrovei trūko laisvų piniginių lėšų, reikalingų savalaikiam visiškam atsiskaitymui su subrangovais ir tiekėjais, nes tretieji asmenys vėlavo atsiskaityti su UAB „Murena“ už kituose komerciniuose objektuose atliktus statybos darbus, tačiau šiuo metu tęsia veiklą be jokių sutrikimų. Atsakovui buvo žinoma, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo atžvilgiu buvo įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriais buvo apribotos šios bendrovės nuosavybės teisės. Dėl šių aplinkybių UAB „Murena“ taip pat paaiškino, kad Vilniaus apygardos teisme su UAB „Junesta“ vyksta ginčas dėl skolos už atliktus statybos montavimo darbus priteisimo, kurioje UAB „Murena“ pareikšto ieškinio suma yra 2 169 845 Lt, šio reikalavimo užtikrinimui UAB „Murena“ turtui yra taikyti nuosavybės teisės apribojimai, o su kreditoriais UAB „Markučiai“ ir UAB „Betono centras“ deramasi dėl taikos sutarties sąlygų. Nors ieškovas taip pat nurodė 2008 m. gruodžio 16 d. turto arešto aktą Nr. 0108006242 (UAB „Junesta" naudai) ir 2008 m. gruodžio 17 d. turto arešto aktą Nr. 0608002101 (UAB „Vilniaus kranai“ naudai), asmenų, kurių naudai priimti šie turto arešto aktai, reikalavimai buvo nepagrįsti arba jie buvo visiškai patenkinti, dėl ko jie nėra įtraukti į BUAB „Murena“ kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, jog turto arešto mastas sudarė mažiau nei ketvirtadalį viso balanse apskaityto turto vertės, atsakovui, kaip sąžiningam ir apdairiam verslininkui, nekilo pagrindo abejoti sudaromų sandorių teisėtumu bei spręsti dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo. Išsamesnės informacijos apie ieškovo tuometinę turtinę padėtį prieinamomis priemonėmis UAB „Piliuona“ nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad nėra įrodyta, jog ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pagal CK 6.66 straipsnio prasmę ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius bylos duomenis, sprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog ginčijamo sandorio šalys privalėjo žinoti apie blogą UAB „Murena“ finansinę padėtį, nesudaro pagrindo vertinti, jog sandorio šalys sudarydamos ginčijamą susitarimą buvo nesąžiningos. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Murena“ sandorio sudarymo metu dar vykdė ūkinę veiklą, bankroto byla jai buvo iškelta tik po 5 mėnesių, t.y. 2009 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad UAB „Murena“ prieš ginčijamo sandorio sudarymą informavo atsakovą UAB „Piliuona“, kad ji atsiskaito su subrangovais ir partneriais be jokių sutrikimų. Vertino, kad ūkio subjektams pasirašant sandorius neprivalu tikrinti kitos sandorio šalies finansinius atskaitomybės duomenis ir kad pats atsiskaitymas pagal ginčijamą trišalį susitarimą visiškai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Užsakovas privalėjo sumokėti už atliktus darbus, atlyginimą, sutinkant rangovui, gavo darbus atlikęs subrangovas, rangovo mokumas dėl to nepasikeitė. Teismas konstatavo, kad nenustačius, kad atsakovai UAB „Piliuona“ ir UAB „Stiksas“ buvo nesąžiningi, nėra pagrindo tenkinti ieškinį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

Teismas sutiko su atsakovo UAB „Piliuona“ nuomone, kad ieškovo administratorius praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšdamas ieškinį. Šioje byloje, ieškovui nepateikus tikslių įrodymų, kada jam buvo perduoti dokumentai apie ginčijamo sandorio sudarymą, teismas senaties terminą skaičiavo nuo 2009 m. spalio 9 d., t. y. nuo Kauno apygardos teismo nutartyje iškelti UAB „Murena“ bankroto bylą nustatyto termino dokumentams pateikti - 2009 m. spalio 8 d., ir konstatavo, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti.

Teismas taip pat pripažino, kad BUAB „Murena“ administratorius pareiškė nepagrįstą ieškinį dar ir ta prasme, kad jo ginčijamas sandoris nebuvo, kaip kad nustato ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, priešingas įmonės veiklos tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Administratoriaus ginčijamu Susitarimu UAB „Murena“ vykdė teisiškai pagrįstus sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su darbus atlikusiu subrangovu UAB „Stiksas“, o pareigos paimti atlyginimą už subrangovo atliktus darbus iš užsakovo ir sumokėti už tai subrangovui įvykdymas akivaizdžiai neturėjo jokios įtakos ieškovo mokumui.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovo pareikštą nuomonę, kad teismas ginčijamą sandorį turėtų pripažinti negaliojančiu ex officio kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei, t.y. CK 1.80 str. ir CK 1.81 str. numatytais pagrindais, teismas vertino kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuotas UAB „Murena“ turtas, tačiau vertino, jog iš jo pateiktų duomenų negalima pripažinti, kad buvo areštuotas visas įmonės turtas, įskaitant ir pas kitus asmenis esančias pinigines lėšas.

Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010), pripažino, jog Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nustatytos eiliškumo pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, vertinant jį kaip konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas tik nurodė, kad buvo pažeistos paminėto įstatymo normos, tačiau teismas visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Murena“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčijamas susitarimas pažeidė kitų BUAB „Murena“ kreditorių teises. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Stiksas“, kuris yra trečios eilės kreditorius. Nagrinėjamu atveju pirmenybė buvo suteikta prieš tokius BUAB „Murena“ kreditorius kaip darbuotojai, VMI, VSDFV, todėl ginčijamu susitarimu buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Tai, kad ieškovo įmonė ginčijamą susitarimą sudarė nemoki patvirtina jos 2008 m. balansas.

2. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių bei dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai buvo sąžiningi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo įmonė buvo nemoki, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės pagrindžia atsakovų nesąžiningumą. Be to, ieškovas pateikė papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad sandorio sudarymo metu galiojo laikinas ieškovo turto areštas, kas reiškia, kad ieškovas negalėjo disponuoti savo turtu ir sudaryti 2009 m. sausio 5 d. susitarimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąžininga laikytina tik ta sandorio šalis, kuri prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų sąžiningumą, nukrypo nuo minėtos praktikos konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija. Taip pat teismas nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, kad viešai spaudoje ir internete buvo skelbiama apie UAB „Murena“ finansinius sunkumus.

3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Byloje dubliko priede Nr. 5 pateikti 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. UAB „Murena“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad senaties terminas nebuvo praleistas. 2010 m. sausio 4 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte yra išvardinti perduodami su ginčijamomis sutartimis susiję dokumentai.

Šalies argumentai

4. Ieškinys yra pagrįstas, nes sudarytas sandoris buvo priešingas įmonės veiklos tikslams ir pažeidė imperatyvias įstatymų normas. Be to, sudarytas sandoris turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsikaityti su kreditoriais. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis, kuria UAB „Murena“ iškelta bankroto byla. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo areštuotas visas UAB „Murena“ turtas, nes minėtam turtui galiojo laikinas turto areštas, t. y. nesant identifikuotam konkrečiam turtui, buvo areštuotas visas ieškovo įmonės turtas. Laikoma, kad reikalavimo teisė taip pat įeina į turto sąvoką ir ji buvo nepagrįstai perleista.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 str. 1 d. įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Taip pat pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir CPK 270 str., kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas.

Atsakovas UAB „Stiksas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia iš esmės atkartodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime ir savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad užsakovas UAB „Piliuona“, rangovas UAB „Murena“ ir subrangovas „Stiksas“, atsižvelgdami į Statybos rangos sutartį Nr. AD3-07-02 dėl objekto „Mažaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Rangos sutartis) ir sutartį Nr. AD03-08-02-05 dėl subrangos darbų (toliau – Subrangos sutartis), 2009 m. sausio 5 d. sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kad užsakovas rangovui mokėtiną sumą, t. y. 60 000 Lt, pagal Rangos sutartį sumokės subrangovui. Taip pat sutarta, kad, atlikus minėtą mokėjimą, bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį. Iš 2009 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymo (b. l. 14, t. 1) matyti, kad užsakovas UAB „Piliuona“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal Susitarimą. Iš byloje esančio tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (b. l. 22, t. 1) matyti, kad UAB „Piliuona“ atliktą mokėjimą UAB „Stiksas“ įskaitė kaip UAB „Murena“ skolos pagal Subrangos sutartį padengimą. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Murena“.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečiai jos 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja, jog tokiais gali būti tik tie sandoriai, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų — ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-917/2003).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visu bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turėjo teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamuoju atveju administratorius visų kreditorių vardu ginčija skolininko UAB „Murena“ sudarytą sandorį, kuris tikėtina pažeidžia kreditorių interesus. Tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

Dėl kitų UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju Susitarimas yra vertintinas kaip pažeidžiantis kitų UAB „Murena“ kreditorių teises, nes juo UAB „Murena“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą kitam kreditoriui, t. y. UAB „Stiksas“. Teisėjų kolegija sutinka su šia apelianto pozicija.

Iš 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Murena“ balanso matyti, kad įmonė turėjo 19 517 486 Lt turto, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 14 696 111 Lt (b. l. 11-13 t. 2). Iš 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Murena“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 246 492 Lt nuostolių (b. l. 14 t. 2). Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą (b. l. 85-87 t. 1) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta už 21 125 905 Lt. Iš 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Murena“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 6 360 633 Lt nuostolių (b. l. 15 t. 2). Pagal bylos duomenis įmonės finansinė padėtis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tik sunkėjo ir blogėjo. Taigi, akivaizdu, kad ieškiniu ginčijamas susitarimas buvo sudarytas, kai UAB „Murena“ turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių įmonės nemokumą ginčo sandorio sudarymo momentu. Svarbu ir tai, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Murena“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu UAB „Murena“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skolos darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams buvo atsiradę nuo 2008 m. spalio - lapkričio mėnesių. UAB „Murena“ kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus. Tai patvirtina UAB „Murena“ bankroto administratoriaus pateiktos į bylą pažymos apie įsiskolinimus darbuotojams, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai dėl mokestinių įsipareigojimų priverstinio išieškojimo, kreditorių pareikštų ieškinių, teismų priimtų sprendimų nuorašai. Ieškovas, būdamas nemokus, sudarė sutartį su atsakovais, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Stiksas“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Visa tai lemia, kad Susitarimu buvo pažeistos kitų UAB „Murena“ kreditorių teisės. Susitarimo sudarymo metu UAB „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kitus kreditorius, todėl sudarytu susitarimu pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės. Pažymėtina, kad ginčo sandoriu buvo pažeistas tuo metu galiojęs Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad actio Pauliana institutas negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas UAB „Stiksas“ tokią poziciją palaikė ir apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovų pozicija. Teismo nuomone, įrodyti, kada konkrečiai administratoriui buvo perduoti dokumentai apie ginčijamo sandorio sudarymą, privalėjo ieškovas, tačiau iš administratoriaus pateiktų 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktų nematyti, kad buvo perduodami su sutartimis susiję dokumentai. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad apie ginčijamą Susitarimą administratorius turėjo sužinoti 2009 m. spalio 8 d., t. y. pasibaigus Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 1 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytam terminui įmonės dokumentams administratoriui pateikti.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties turinio matyti, kad nutarties priėmimo momentu dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir tai nebuvo padaryta ne dėl administratoriaus kaltės. Ieškovo į bylą pateikti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad BUAB „Murena“ administratorius įmonės dokumentus, susijusius su ginčo sandoriu, faktiškai gavo tik 2010 m. sausio 4 d. (b. l. 16-30 t. 2). Atitinkamai tai reiškia, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju baigiasi 2011 m. sausio 4 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2010 m. gruodžio 20 d., o tai reiškia, kad jis ieškinio senaties termino nepraleido. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neteisingai vertino 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktus ir nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Taip pat ir skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad bylos šalys, o konkrečiai UAB „Murena“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandori ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Iš anksčiau aptartų UAB „Murena“ finansinės atskaitomybės dokumentų yra akivaizdu, kad įmonės turtinė padėtis Susitarimo sudarymo metu buvo itin sunki, kad įmonė turėjo daug kreditorių, su kuriais buvo pradelsta atsiskaityti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Piliuona“ ne tik buvo susipažinusi su minėtais dokumentais, bet ir papildomai domėjosi UAB „Murena“ turtine padėtimi (b. l. 161 t. 1). Iš pačios UAB „Murena“ gavo informacija, kad įmonė turi finansinių sunkumų, kreditorių, su kuriais yra bylinėjamasi teismuose, apie taikytus areštus įmonės turtui ir t. t., tačiau, nors ir būdamas verslininkas, suvokdamas sunkią įmonės turtinę padėtį ir numanydamas apie realų UAB „Murena“ kreditorių skaičių, sudarė ginčijamą susitarimą. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas UAB „Piliuona“ žinojo apie kitų kreditorių teisių pažeidimą Susitarimu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad šis atsakovas sudarant Susitarimą buvo nesąžiningas.

Apie tai, kad atsakovas UAB „Stiksas“ domėjosi UAB „Murena“ turtine padėtimi ir jo kreditoriais, byloje nėra duomenų. Viešoje erdvėje ir iš viešai prieinamų duomenų buvo akivaizdžiai matyti, kad sudaromas Susitarimas pažeis kitų ieškovo kreditorių interesus. UAB „Stiksas“ pareigos pasidomėti UAB „Murena“ turtine padėtimi ir kreditoriais nevykdymas tokiomis aplinkybėmis tik patvirtina, kad šis atsakovas buvo nesąžiningas.

Taip pat negali būti pripažintas sąžiningu ir UAB „Murena“. Ši bendrovė geriausiai buvo susipažinusi su susidariusia situacija įmonės viduje, tačiau nepaisė kitų kreditorių interesų ir sudarė Susitarimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl restitucijos taikymo

Atsižvelgus į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus gavo atsakovas UAB „Stiksas“, taikant restituciją ginčo sandorio pagrindu sumokėtos lėšos turi būti priteistos UAB „Murena“ naudai, todėl iš atsakovo UAB „Stiksas“ ieškovo naudai priteistina 60 000 Lt suma. Ieškovas neprašė pakeisti restitucijos taikymo būdo, tiesiog nurodė, kad lėšos iš karto turėtų būti sumokamos tiesiogiai BUAB „Murena“, o ne UAB „Stiksas“ grąžinamos UAB „Piliuona“ ir vėliau iš UAB „Piliuona“ pervedamos BUAB „Murena“.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei bendrai kitais atvejais, t.y. CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Dėl procesinių palūkanų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo UAB „Stiksas“ ieškovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visgi ieškovas nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, ir nepateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra priteistinos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo UAB „Stiksas“ į valstybės biudžetą 1 800 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2009 m. sausio 5 d. susitarimą Nr.1 tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stiksas“ ir UAB „Piliuona” negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stiksas” ieškovui BUAB „Murena“ 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško vykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stiksas“ į valstybės biudžetą 1 800 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus litų) žyminio mokesčio.

Teisėjai Vytas MiliusVigintas VišinskisEgidijus Žironas