Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-24 · Byla Nr. ATP-433-354/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
ATP-433-354/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02008-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-433-354/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02008-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.4; 45.4; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo D. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str., nubaustas 4500 Lt bauda be transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 11 d. 19.11 val. Šiaulių r., Bubių k., Vingio g., vairavo J. L. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas sunkus 3,05 promilių girtumas, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2752-914/2014 dalį, kuria, taikant ATPK 30¹ str., nekonfiskuotas automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.

Skunde nurodoma, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Pažymima, kad D. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas sunkus (3.05 promilių) girtumo laipsnis, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti atimta. Be to, nurodoma, kad D. L. nėra įvykdęs nustatytų sąlygų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, savo tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Nors teismas nutarime pažymėjo, kad automobilio savininkas nesuteikė D. L. teisės vairuoti automobilio, tačiau Institucija mano, kad automobilis nebuvo paimtas prieš automobilio savininko valią ir savininkas privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone darant teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62 -3881/2011, Nr. N261 -4604/2011).

Be to, Institucija deklaruoja nuomonę, kad teismas, taikydamas ATPK 30¹ str., neatsižvelgė į pažymoje apie asmens baustumą esančią informaciją, iš kurios matyti, jog D. L. per savo vairavimo stažą yra ne kartą baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2–3 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (11–12 b. l.), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo J. L. parodymai teismo posėdžio metu, asmens blaivumo testas (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7–8 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (9 b. l.), automobilio ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, pažyma apie galiojančias administracines nuobaudas visete patvirtina, kad D. L. padarė jam skundžiamu nutarimu inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, nekeliamas D. L. atsakomybės ir kaltės klausimas, tačiau Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, įvertinęs D. L. ir jo tėvo liudytojo J. L. parodymus, padarė išvadą, kad 2014 m. birželio 11 d. J. L. priklausantį automobilį ,,Opel Zafira“ D. L. vairavo be savininko (J. L.) leidimo, t. y. savavališkai. Su tokia išvada kategoriškai nesutinka Institucija. Aukštesnės instancijos teismas pritaria Institucijos pozicijai ir pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad D. L. neteisėtai būtų užvaldęs savo tėvui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Liudytojas automobilio savininkas J. L. teismo posėdyje nurodė, kad jis žinojo, jog jo sūnus (D. L.) neturi teisės vairuoti transporto priemones, neradęs kieme automobilio, suvokė, kad juo išvažiavo sūnus, todėl į policiją apie dingusį automobilį nepranešė. Nors D. L. apklausiamas ir nurodė, kad tėvo automobilį pasiėmė neatsiklausęs, t. y. prieš automobilio savininko valią, tačiau tai nemenkina jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo, nepaneigia kaltės ir nėra pagrindas taikyti ATPK numatytus pažeidėjo teisinę padėtį švelninančius institutus, tarp jų ir ATPK 30¹ str. nuostatas.

Iš byloje surinktų duomenų aišku, kad D. L. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dar 1999 metais ir pastarasis šios teisės iki skundžiamu nutarimu inkriminuoto pažeidimo padarymo nebuvo susigrąžinęs. Nuo 2000 metų iki 2014 metų D. L. padarė iš viso 9 administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, iš jų 4 kartus (įskaitant nagrinėjamą atvejį) automobilius vairavo dar ir apsvaigęs nuo alkoholio (16–17 b. l.). Tokia situacija aiškiai buvo žinoma ir liudytojui J. L., kuris pripažino, jog žinojo, kad sūnus (D. L.) neturi teisės vairuoti transporto priemones ir net iškart suprato, kad jo automobiliu išvažiavo D. L., vadinasi, jau buvo susiformavusi atitinkama automobilio naudojimosi praktika ir ji automobilio savininkui buvo priimtina. Akivaizdu, kad automobilio savininkas J. L. nedėjo pakankamai pastangų, kad jam priklausančiu automobiliu laisvai negalėtų naudotis D. L.. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. L. į kitam asmeniui priklausantį automobilį būtų patekęs kaip nors įveikdamas kliūtis (pvz., sulaužęs spyneles ar pan.), pažeidėjas turėjo ir nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantį dokumentą – registracijos liudijimą. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog automobilio savininkas taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, nes nesidomėjo ir nekontroliavo, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis naudojasi jo turtu. Nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad J. L., kaip automobilio savininkas, elgėsi atsainiai jam priklausančio turto atžvilgiu ir neatsakingai visuomenės interesų požiūriu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tretiesiems asmenims, šiuo atveju J. L., priklausančio daikto, kuris buvo nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 yra konstatavęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Apygardos teismas, įvertinęs šios bylos teisinę ir faktinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas D. L. atžvilgiu, nes, konkrečiu atveju, darydamas teisės pažeidimą, D. L. automobiliu ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo ne prieš automobilio savininko J. L. valią, todėl pastarasis taip pat tiri prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, atsirasiančių dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą:

paskirti D. L. papildomą ATPK 130² str. sankcijoje numatytą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. L., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė