Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

O. V. (O. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus apdailininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju O. V. parodė, kad narkotinių medžiagų jis nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). J. Š. yra jo mergina, jie jau kartu yra 5 metus, tačiau jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. J. Š. gyvena savo namuose, o jis savo minėtu adresu. J. Š. dažnai atvažiuoja pas jį. Įvykio dieną, kada tai buvo jau neprisimena, J. Š. atvažiavo pas jį. Tikslios valandos neprisimena, tarp jo ir J. Š. kilo žodinis konfliktas. Nori pažymėti, kad jis konflikto metu buvo pagiringas, nes iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktas kilo dėl to, kad jis yra labai pavydus ir pavydėjo J. Š. savo klasiokui. Žodinio konflikto metu jis pradėjo savęs nekontroliuoti ir pakėlė ranką prieš J. Š.. Jis negali dabar tiksliai pasakyti kiek kartų ir kur jis sudavė J. Š., neprisimena tiksliai, ką sakė jai, nes buvo kaip neadekvatus, elgėsi neadekvačiai. Kadangi jis pažįsta save koks būna, todėl neneigia, kad galėjo tiek suduoti smūgių ir į tas kūno vietas, kiek parašyta ir kur pranešime apie įtarimą. Jis taip galėjo pasielgti, ir jei J. Š. taip nurodė, tai taip ir pasielgė, taip ir buvo, nes J. Š. tikrai nemeluos policijai. Jis labai apgailestauja ir gailisi, kad taip pasielgė. Jis nepateisina savo tokio elgesio, jam yra gėda ir labai išgyvena dėl to, kaip pasielgė, kad sukėlė J. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Po šio įvykio jis su J. Š. pasikalbėjo, jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl savo tokių veiksmų. J. Š. jam atleido, „pykčio ant jo nelaiko“. Jie toliau dabar bendrauja gražiai, toliau susitikinėja. Prašo jei yra tokia galimybė, nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius (el. b. l. 87–93).

Be kaltinamojo O. V. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

2024 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad pareiškėja J. Š., pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2024 m. liepos 4 d. nuo 10 val. 00 min. iki 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), jai būnant pas savo vaikiną O. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., svečiuose, balkone žodinio konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu ne daugiau kaip du kartus trenkė jai į galvos sritį. Konfliktas tęsėsi virtuvėje, kur O. V., laikydamas jos galvą su dešine ranka vieną kartą trenkė jos galvą į išėjimo duris, ne mažiau kaip tris kartus trenkė į šaldytuvo duris, taip pat sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį – po smūgio ji krito ir atsitrenkė į komodos metalinę rankeną. O. V. tęsė savo veiksmus ir virtuvėje jai sėdint ant kėdės, jis dešine koja ne daugiau kaip du kartus spyrė jai kojas. Po visų šių O. V. veiksmų pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 5–19).

Iš 2024 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota J. Š. parodė, kad su savo vaikinu O. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (nurodytas telefono numeris), yra pažįstami 5 metus, jis yra jos vaikinas. Kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, o O. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Šiandien, tai yra 2024 m. liepos 4 d. jai būnant pas O. V. namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo, nes ji jam nepasakė, jog sekmadienį (2024 m. birželio 30 d.) buvo bažnyčioje. Nori paminėti, kad jos vaikinas O. V. kontroliuoja kur ji eina, ką veikia, ji jam turi pateikti visą informaciją, susijusią su jos veikla. Kadangi ji jam buvo pamiršusi pasakyti apie tai, kad buvo bažnyčioje, jam tai nepatiko ir jis jiems būnant balkone apie 10 val. konflikto metu dešinės rankos kumščiu ne daugiau kaip du kartus trenkė jai į galvos sritį. Tuo momentu, kai jis jai trenkė, ji bandė apsaugoti save užsidengdama rankomis galvą, smūgiuodamas į galvą jis taip pat sudavė ir per rankas, dėl to ant rankų atsirado kraujosruvos. Ji O. V. prašė liautis ir nusiraminti. Tuo momentu, kai kilo konfliktas ir jis smurtavo prieš ją, kieme buvo O. V. motina G. V. (detalesnių duomenų nurodyti negali, tačiau ji gyvena tame pačiame name, kaip ir O. V.), kuri viską matė. Iš balkono ji išėjo į virtuvę, kur toliau O. V. tęsė konfliktą, kurio metu jis suėmęs jos galvą dešine ranka ir laikydamas ją pradėjo trankyti, tai yra vieną kartą jos galvą trenkė į išėjimo duris, taip pat ne mažiau kaip tris kartus trenkė į šaldytuvo duris bei sudavė vieną kartą su dešinės rankos kumščiu į galvos sritį – po suduoto smūgio ji krito ir atsitrenkė į komodos metalinę rankeną. Vis prašė jo nusiraminti, paėmė jam už veido bučiavo jį ir sakė, kad jį myli. O. V. buvo nurimęs apie 10 – 15 minučių, tačiau kažkuriuo momentu jis ir vėl pradėjo smurtauti – ji sėdėjo virtuvėje prie stalo ir movėsi batus, kai jis priėjo prie jos ir dešine koja ne daugiau kaip du kartus spyrė jai į kojas. Po tokių O. V. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Visas konfliktas tęsėsi apie valandą. Nusiraminęs O. V. ją vežė namo. Automobilyje taip O. V. pradėjo konfliktuoti, rėkė ant jos, ji išsigando, kad jis ir vėl smurtaus prieš ją, išėmusi telefoną pradėjo skambinti 112 pagalbos numeriu, jis pamatęs, kad ji skambina, paėmė iš jos telefoną ir jį sudaužė. Dėl sudaužyto telefono O. V. pretenzijų neturi. Visą kelią kol O. V. vežė ją namo, rėkė ant jos. Grįžusi namo nusprendė kreiptis į policiją. Nori paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai O. V. smurtauja prieš ją, tačiau anksčiau nėra kreipusis į policiją. O. V. yra geras ir rūpestingas, rūpinasi ne tik ja bet ir jos vaikais, tačiau yra labai pavydus ir visi konfliktai kyla būtent pavydo pagrindu. Net jos išėjimas į parduotuvę ar į bažnyčią iššaukia agresijos priepuolius, kurių metu jis pradeda smurtauti (el. b. l. 5–19).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad davusi išsamius parodymus pirminės apklausos metu. Tik nori pasakyti, kad po to, kai parašė pareiškimą, po kelių dienų pas ją atvažiavo O. V., jis jos atsiprašė už savo tokius veiksmus, labai gailėjosi, kad taip pasielgė, apgailestavo. Jie rimtai pasikalbėjo, išsiaiškino viską. Ji O. V. atleido, jam pretenzijų neturi. Su O. V. susitaikė, todėl jei yra galimybė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Dar papildomai nori pasakyti, kad po to, kai O. V. ją sumušė, ji į ligoninę nevažiavo, greitosios med. pagalbos nekvietė. Vėliau nedarbinga nebuvo, taip pat nesigydė poliklinikoje. Nesikreipė niekur, nes jos sužalojimai nebuvo stiprūs, žymūs. Buvo tik mėlynės, nubrozdinimai, kurie gan greitai praėjo. Jokio civilinio ieškinio O. V. atžvilgiu ji nereikš. Jam jokių pretenzijų neturi. Jie vėl yra kartu. Nenori, kad toliau būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas (el. b. l. 102–108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 2060/2024 (01) nuodyta, kad J. Š. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, juosmens kairiame šone, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame žaste. Poodinės kraujosruvos susiformuoja traumuojant audinius kietu-buku daiktu, veikiant smūgio arba spaudimo jėga. Odos nubrozdinimai susiformuoja odai kontaktuojant su kietu-buku daiktu, veikiant smūgio/spaudimo iš šlyties jėgomis. Poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, juosmens kairiame šone, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame žaste atitinka ne daugiau nei 3 parų laikotarpį. Poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Poodinė kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, juosmens kairiame šone, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame žaste galėjo būti padarytos 10-11 trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame žaste galėjo būti padaryta griūvant ar atsitrenkiant į kietą-buką daiktą, nebūdinga smūgio sudavimui kumščiu. Poodinės kraujosruvos su prašviesėjimais kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padarytos kietu-buku, riboto paviršiaus daiktu arba kieto-buko daikto briauna (pvz. dilbį spaudžiant pirštais arba, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, spiriant į kojas). Kituose sužalojimuose nėra požymių, kurias remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą (el. b. l. 61–64).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis O. V. 2024 m. liepos 24 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, konflikto metu ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė J. Š. į galvos sritį bei per rankas, kuriomis ši dengėsi galvą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką aukščiau nurodyto namo virtuvėje, suėmęs dešine ranka nukentėjusiosios J. Š. galvą trenkė ją (galvą) į duris, po to ne mažiau kaip tris kartus trenkė J. Š. galvą į šaldytuvo duris bei dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, o nuo šio smūgio J. Š. nukritus ant grindų ir atsitrenkus į komodos metalinę rankeną, po to atsikėlus ir sėdint virtuvėje prie stalo, jis (O. V.), tęsdamas nusikalstamą veiką ne mažiau kaip du kartus dešine koja spyrė J. Š. į kojas ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais 10 – 11 trauminių poveikių padarė nukentėjusiajai J. Š. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, juosmens kairiame šone, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame žaste, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios J. Š. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, byloje esanti specialist išvada, patvirtinti nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad O. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami O. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti kaltinamajam O. V. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigojant per šį laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigojant per šį laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam O. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis O. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 120–124).

O. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. V. neteistas (el. b. l. 126–128), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. l. 132–133), dirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje intensyvios priežiūros skyrimas būtų neprotinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – 4 (keturių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant O. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors prokurorė siūlo kaltinamajam skirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau vis dėlto iš nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta neapsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, todėl nagrinėjamuoju atveju skirti šį draudimą nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

O. V. (O. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu O. V. (O. V.) įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) tęsti darbą, dirbti arba registuoris Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu O. V. (O. V.) įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) tęsti darbą, dirbti arba registuoris Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.