- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2-42-286/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00277-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Kūriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir G. Š. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo, tretieji asmenys antstolė A. M. ir R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios su atsakovais dalinės nuosavybės jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei nustatyti kelio servitutus pagal koordinates, nurodytas matininkės G. S. 2022-03-28 parengtame plane.
Ieškinyje nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu yra 0,5299 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2917/5299 sklypo dalys. Atsakovė M. Š. valdo 1892/5299 sklypo, kurio paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijos, dalis, o Lietuvos Respublika – 70/757 sklypo dalių. 2016-10-11 bendraturčių susitarimu Nr. 2811 nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka, įregistruota VĮ Registrų centras. Trečiasis asmuo R. Š. yra išsinuomojusi Lietuvos Respublikos valdomą žemės sklypo dalį. Jam išduotas leidimas atlikti sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektavimo darbus, parengti projektą ir pakeisti jo sklypo dalies paskirtį. Atsakovė M. Š. nesutinka dėl sklypo atidalijimo, todėl priverstas kreiptis į teismą. G. Š. priklauso 1/2 dalis šulinio, todėl priverstas kreiptis į teismą ir dėl servituto nustatymo. Jo siūlomas atidalijimo projektas, kurį 2022-05-05 parengė matininkė G. S., paremtas jau nusistovėjusia žemėnauda ir 2016-10-11 bendraturčių susitarimu Nr. 2811 dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos. Mano, jog atidalijimo projekte pateiktas servituto nustatymo variantas yra optimalus. Servituto vieta, dydis ir naudojimo tvarka kitų sklypo dalių savininkų teisių nepažeidžia, o jo teisės yra apribojamos minimaliai.
Atsiliepimas
Dublike papildomai nurodė, jog sutinka su atsiliepimų į ieškinį argumentu, kad ieškinyje turėtų būti pateiktas dar vienas reikalavimas – dėl servituto nustatymo po pastato dalimi, bet jis pats to daryti negali, nes tokį reikalavimą galėtų pateikti tik kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jei manytų, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.
Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad šalims priklausančio turto dalys yra nustatytos, todėl turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktą projektą nei jam, nei atsakovei tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, nes jis naujo turto įgyti nesiekia, o tik remiasi anksčiau sudaryto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo 5.8 punktu. Atsakovė M. Š. atmeta visus jo pasiūlymus, kurie buvo išdėstyti tiek apžiūros vietoje metu, tiek VŽT Ignalinos skyriuje, ir kiekvieną kartą iškelia vis naujas vizijas, dėl kurių jo žemės sklypo dalies vertė žymiai sumažėtų, todėl nemato jokio juridinio pagrindo keisti anksčiau susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo apibrėžtos tvarkos. Tarėsi su atsakove dėl naujo projekto, įkėlė jį į sistemą, bet projektas iki šiol nesuderintas. Kol kas pastabų dėl jo niekas nepareiškė. Šulinys dabar praktiškai niekam nebereikalingas, nes yra vandentiekis. Projektą su NŽT derino jį parengusi matininkė. Jei bus suderintas naujas projektas, tai pagal jį siūlys žemės sklypo atidalijimą. Kol kas laikosi seno plano ir prašo tenkinti reikalavimus, išdėstytus ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė M. Š. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atidalinti nuosavybę pagal ieškovo teikiamą atidalijimo projektą neįmanoma. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dalis ir rengiami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Šiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų ieškovas nesilaikė ir žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto neparengė. Ieškovas tik kreipėsi dėl tokio projekto sąlygų (projektų rengimo reikalavimų) išdavimo, t. y. inicijavo dar tik pirminę žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo stadiją. Dėl šių aplinkybių ieškovo pateiktas atsidalijimo plano projektas nėra ir negali būti prilyginamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kuris turi būti suderintas įvairiose institucijose bei patvirtintas nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktas projektas yra tik „darbinė medžiaga“, tik sklypo savininko įsivaizdavimas apie tai, kaip sklypas galėtų būti padalintas ar atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo kontekste servitutų nustatymo klausimas yra išvestinis iš pagrindinio – atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, nesant galimybės svarstyti ir tenkinti pagrindinio reikalavimo, negalima tenkinti ir išvestinio. Prašomų nustatyti servitutų reikalingumas, lokalizacija ar turinys gali būti nagrinėjamas tik tada, kai bus parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Ieškovas ieškinyje kalba tik apie vieną statinį – šulinį, bet sklype yra ir kitas statinys – buvęs vaikų darželio pastatas, kuris buvo privatizuotas, pertvarkytas į butus ir yra kelių savininkų nuosavybėje, kurie taip pat turi suinteresuotumą šia byla, nes jiems priklausantis pastatas yra ginčo sklype. Mano, kad ieškovo siūlomas padalijimo variantas negalimas, nes: a) naujai suformuotų sklypų ribos kirstų statinį; b) žemės sklypas, pažymėtas indeksu 1, atitektų ieškovui ir Lietuvos Respublikai, tačiau ši dalis yra po statiniu, kuriame nei ieškovas, nei Lietuvos Respublika nuosavybės neturi, o statinio savininkai žemės po jiems priklausančiu statiniu negautų; c) nebūtų užtikrintas statinio savininkų patekimas žeme aplink visą statinį, kas užkirstų galimybę statinio tinkamam eksploatavimui; d) neatsižvelgta į žemės sklype esančių naudmenų bei vertingųjų sklypo teritorijų (pvz., vandens telkinio pakrantė) proporcijas turimai žemės sklypo savininkų nuosavybės daliai.
Triplike atsakovė M. Š. papildomai nurodė, kad ieškovas į ją dėl atsidalijimo niekada nesikreipė ir jokių siūlymų neteikė, todėl jo ieškinys buvo staigmena. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovės M. Š. atstovė advokatė J. Murauskaitė-Darvidė papildomai paaiškino, kad ieškovas pateikė tik žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Tik tada, kai projektas būtų suderintas, o bendrasavininkiai su juo nesutiktų, tik tada ieškovas turėtų teisę atidalinti nuosavybę teismine tvarka. Atkreipia dėmesį, kad pertvarkant sklypą, gali pasikeisti jo dalių vertė. Pagal siūlomą variantą didžioji dalis pakrantės atitektų ieškovui, kas aiškiai neatitiktų nei šalims priklausančių žemės sklypo dalių dydžiams, nei protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius, išnagrinėjęs turimus dokumentus nustatė, kad Nekilnojamo turto registre 2016-10-11 įregistruotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektas) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurie rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, pagal kurių 66 punktą parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Nesant bendraturčių raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jei tikrinimo metu nustatoma, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, priimama išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodant pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pagal ieškovo 2021-04-27 prašymą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-05-07 įsakymu Nr. V2- 135 nuspręsta rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2021-05-17 raštu Nr. SFP 5042-(14.39.36.) Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėto žemės sklypo atidalinimo plano matyti, kad, teismui teikiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos tvarkos ir Taisyklių 50-53 punktuose nurodytų reikalavimų tokio projekto turiniui. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Ieškovas prie ieškinio pridėto žemės sklypo atidalijimo projekto NŽT struktūrinio padalinio vertinimui nepateikė, projektinių pasiūlymų nederino ir žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bei servitutų nustatymo motyvų nenurodė. Mano, jog informacija, pateikta ieškinyje, parengta atmestinai ir turi būti patikslinta arba papildyta įrodymais bei dokumentais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.
Triplike atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti ir papildomai nurodė, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius patikrino projekto eigą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo bei pertvarkymo ir nustatė, kad nuo 2021-05-17 iki 2022-08-31 projekto eiga nepasikeitė – NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, patikrinimui ir vertinimui parengtas projektas nepateiktas. Mano, kad esant šiom aplinkybėm, nėra galimybės bylą baigti taikos sutartimi.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo R. Š. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes neaiškios tolimesnio naudojimosi šuliniu, kuris yra pagrindinė vandens tiekimo į gyvenamas patalpas priemonė, galimybės.
Ieškinys netenkinamas.
Ieškovo pateiktas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2917/5299 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). 70/575 dalių žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, o 1892/5299 dalys – atsakovei M. Š.. Bendraturčių 2016-10-11 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 2811 nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 17-23). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo: 1) atidalinti bendroje dalinėje nuosavybėje esantį turtą šia tvarka – jam paskirti 2797 kv. m ploto žemės sklypo dalį, 2022-05-05 plano projekte pažymėtą skaičiumi 2, su joje esančiais servitutais S, S1 ir S2; 456 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalį, 2022-05-05 plano projekte pažymėtą skaičiumi 1, palikti bendrai naudotis jam (120 kv. m) ir Lietuvos Respublikai (336 kv. m); 2046 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalį, 2022-05-05 plano projekte pažymėtą skaičiumi 3, palikti naudotis bendrai Lietuvos Respublikai (154 kv. m) ir M. Š. (1892 kv. m); 2) nustatyti kelio servitutus – nustatyti 112 kv. m bendro ploto kelio servitutą, 2022-05-05 plano projekte pažymėtą skaičiumi S4; 9 kv. m bendro ploto servitutą, 2022-05-05 plano projekte pažymėtą skaičiumi S3. Atsakovai prašo ieškinį atmesti.
Šiuo atveju byloje ginčas kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.
Bendraturčio teisės į atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuoja Įstatymas ir Taisyklės. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 punktą žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Įatatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Taisyklėse) nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.
Taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas).
Suderintą Projektą organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 punktas).
Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).
Apibendrinant pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kad parengtas žemės sklypų formavimo projektas atitinka tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir yra patikrintas NŽT.
Pagal ieškovo 2021-04-27 prašymą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius (organizatorius) 2021-05-07 įsakymu Nr. V2-135 nusprendė rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir pavedė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriui organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 26). Įsakyme nurodyta, kad planavimo tikslas – pertvarkyti šį žemės sklypą, jį padalijant ir pakeičiant žemės sklypo naudojimo būdą.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2021-05-17 raštu Nr. SFP 5042-(14.39.36.) Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b. l. 27). Reikalavimų 5.5. punkte nustatyta, kad projektas turi būti derinamas su NŽT Ignalinos ir Visagino skyriumi.
Ieškovas atidalinti jo dalį iš bendrosios su atsakovais dalinės nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyti kelio servitutus prašo pagal matininkės G. S. 2022-03-28 parengtą žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servitutų nustatymo plano projektą, bet iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos akivaizdu, kad šis projektas su NŽT Ignalinos ir Visagino skyriumi nebuvo derinamas. Dėl šios aplinkybės teismas pripažįsta, kad ieškovas nesilaikė Taisyklėse numatytos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, ir konstatuoja, kad jo pateiktas projektas neatitinka tokiems projektams keliamų aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų, todėl reikalavimas atidalinti jo dalį iš bendrosios su atsakovais dalinės nuosavybės negali būti tenkinamas.
Akivaizdu, kad, neatidalijus bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti tenkinamas ir reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytus servitutus, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, servitutas gali būti nustatomas tik į svetimą nekilnojamąjį daiktą.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo atsakovės M. Š. naudai priteisiamos 2178 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 69,20 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinys atmestas, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Išieškoti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 69,20 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.