- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-39778-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12557-1099/2020, buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ ieškinys atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo – ieškovei iš atsakovo priteista 483,97 Eur skola, 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (483,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodo, kad yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas šiuo adresu jokių pranešimų nesiuntė.
4. Pažymi, kad kai buvo priimtas ieškinys, atsakovui buvo baigta bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016. Anot atsakovo, informacija apie iškeltas bankroto bylas yra vieša ir prieinama bet kuriam interesantui, tačiau ieškovė teismui informacijos, kad atsakovui yra baigta bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016, nepateikė.
5. Atsakovo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovė privalėjo nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kad būtų patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas (tačiau to nepadarė). Atsakovas aiškina, kad teismui priėmus sprendimą už akių, buvo pažeistos teisės normos, keliamos bankrutuojančio fizinio asmens kreditorei, dėl ko teismas priėmė neteisėtą sprendimą už akių.
Šalies argumentai
6. Ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ procesiniai dokumentai (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
7. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.
8. Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006).
9. Iš bylos duomenų nustatyta (ir atsakovas jų neginčija), kad ieškovės ieškinys teisme priimtas 2020 m. kovo 12 d. ir atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Atsakovui V. K. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikyti įteiktais (2020 m. gegužės 3 d.) praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2020 m. balandžio 3 d.) atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 18 d. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą už akių.
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
11. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo (atsakovo) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje (ant voko nurodyta data – 2020 m. balandžio 3 d.). Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir grįžusį neįteiktą voką, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir buvo pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais. Kaip minėta (nutarties 9 punktas), procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, taip pat buvo tikrinama atsakovo darbovietė, tačiau duomenų apie ją nerasta (atsakovas verčiasi individualia veikla). Be to, pats atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo faktinės gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (būtent tą, kuriuo teismas du kartus siuntė procesinius dokumentus, priešingai nei teigia atsakovas).
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai – vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis; atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo teisę priimti 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių.
13. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
14. Vertinant argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pažymėtina, kad iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovei iš atsakovo priteista 483,97 Eur skola už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teiktas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. gruodžio 17 d. priklausė atsakovui V. K. (atsakovas šių aplinkybių neginčija). Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, nurodo, kad kai buvo priimtas ieškinys, atsakovui buvo baigta bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016, tačiau ieškovė nepateikė šios informacijos teismui; be to, ieškovė nepasinaudojo FABĮ nustatyta teise kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-254-141/2016 (šią nutartį pateikė ir pats atsakovas), nutarė baigti V. K. ir S. K. bankroto bylą (kuri buvo iškelta 2015 m. birželio 2 d.). Iš šios bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. ir S. K. tarp savo kreditorių, be kitų kreditorių, buvo įvardiję tik UAB „Justiniškių būstas“, kurios kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas minėtoje bankroto byloje; šios kreditorės reikalavimas minėta nutartimi buvo nurašytas.
16. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Minėtas pranešimas pridedamas prie pareiškimo iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos Nr. 2FB-254-141/2016 medžiagos matyti, kad pareiškėjai (įskaitant ir atsakovą) apie planuojamą iškelti bankroto bylą neinformavo ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“), nors skola susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d., o su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas su sutuoktine kreipėsi 2015 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo minėtos skolos susidarymo, todėl atsakovas turėjo žinoti apie šį susidariusį įsiskolinimą.
17. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesus suderinimu. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, pareigą domėtis bankroto byla turi, pirmiausia, ne kreditoriai, o asmenys, kurie prašo jiems iškelti bankroto bylą, t. y. būtent asmenys, ketindami kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi apie tai informuoti savo kreditorius, kurie, iškėlus bankroto bylą, turi teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“) nebuvo informuota apie atsakovui iškeltą (ketinamą kelti) bankroto bylą, atitinkamai nebuvo informuota apie teisę kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei baigus atsakovo bankroto bylą šis reikalavimas nebuvo nurašytas. Teismas kritiškai vertina atsakovo poziciją, kad ieškovė pati iš viešų duomenų turėjo sužinoti informaciją apie jam iškeltą bankroto bylą, nes tai neatitinka FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų (pareigos patiems pareiškėjams informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas teismui nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo skola priteista pagrįstai (vien tai, kad atsakovui buvo baigta bankroto byla, savaime nereiškia, jog kreditoriai, kurie nebuvo tinkamai informuoti apie minėtą bylą ir jų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti minėtoje byloje (atitinkamai užbaigus bylą nurašyti), neturi teisės kreiptis dėl susidariusių skolų priteisimo iš atsakovo).
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
20. Kiti atsakovo argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
21. Netenkinus atsakovo pareiškimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos; ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti atsakovo V. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.