Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1) F. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmėme palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 2) turtas F. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos D. J. tėvas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko šis nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, t.y. pastatas-sandėlis, pastatas-malkinė, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai. Pareiškėjos tėvas A. S. testamento nepaliko, todėl jo palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė F. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini), kuri buvo pirmos eilės įpėdinė. Suinteresuotu asmeniu šioje byloje įtrauktas R. S. nėra A. S. vaikas, jis yra tik pareiškėjos mamos F. A. S. vaikas iš pirmosios santuokos. Pareiškėja ir jos mama F. A. S. po tėvo ir vyro A. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja manė, kad paveldėjimo klausimus susitvarkys motina savarankiškai, tačiau 2010-08-18 pareiškėjai notarų biure priimant mirusios mamos F. A. S. (mirė (duomenys neskelbtini) palikimą paaiškėjo, kad mama šių klausimų nėra susitvarkiusi. Vis dėlto, nors paveldėjimo dokumentų notarų biure dėl vyro palikimo pareiškėjos motina nebuvo susitvarkiusi, ji palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu - pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. F. A. S. iki pat vyro A. S. mirties kartu su juo gyveno, rūpinosi vienas kitu. Po palikėjo A. S. mirties pareiškėjos mama F. A. S. priėmė vyro A. S. palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti, t.y. paimdama visus palikėjui priklausiusius asmeninius daiktus, taip pat, gyvendama ir prižiūrėdama bendrai su vyru įgytą gyvenamąjį namą su priklausiniais. 2010 metais rugpjūčio mėnesį pareiškėja D. J. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl mamos F. A. S., tačiau jai buvo paaiškinta, kad F. A. S. turtas, kurio ji laiku nepriėmė mirus sutuoktiniui A. S., valdė būdama santuokoje su vyru A. S. ir pagal įstatymą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) jie abu turėjo į juos bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, ko pasekoje notaras nurodė, kad kol nebus priimtas A. S. palikimas ir nustatytos jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėja teikia teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. A. S. ir A. S. paveldimas turtas priklausė abiems sutuoktiniams. Velioniams F. A. S. ir A. S. priklausė šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. Įgyjant turtą pastarasis buvo registruotas A. S. vardu. 1997-12-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8719 pagrindu (Įrašas galioja nuo 1998-02-18), velionių santuoka sudaryta 1976-06-19. Atsižvelgiant į tai preziumuojama, kad turtas, įgytas santuokos metu, priklausė velioniams po 1/2 dalį. Turto įsigijimo metu galiojusio LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės tokios pat nuostatos numatytos ir naujajame kodekse - LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.117 str. numato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad po A. S. mirties jo sutuoktinė F.A. S. į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, ir jai nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, pareiškėja, po abiejų tėvų mirties, tikslu paveldėti jiems priklausiusį turtą, yra priversta kreiptis į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridine reikšmę turintį faktą, kad turtas, F. A. S. ir A. S. įgytas santuokos metu, priklausė sutuoktiniams po 1/2 dalį. Šiuo metu notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla į F. A. S. palikimą, pareiškėja D. J. yra priėmusi mamos F. A. S. palikimą, tačiau iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol nebus priimtas A. S. palikimas ir nenustatytos mirusių tėvų turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo nepateikė.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja yra F. A. S. ir A. S. dukra (b. l. 4-6). F. A. S. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. S. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 11), F. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po A. S. mirties duomenų apie palikimo priėmimą nėra (b. l. 12-14). Po F. A. S. mirties palikimą priėmė jos vaikai (b. l. 15-16). A. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 17-19).

Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d.). Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame LR Civiliniame kodekse (CK 3.87 str., 3.88 str.).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. S. vardu yra įregistruotas namas ir kitas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) F. A. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 17-19). Nurodytas turtas buvo įgytas 1997-12-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registre nėra įrašų apie tai, kad šis turtas buvo asmeninė A. S. nuosavybė, turtas įgytas santuokos metu, todėl laikytinas įgytu kaip bendroji jungtinė F. A. S. ir A. S. nuosavybė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad po A. S. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė, o F. A. S. paskutinė gyvenamoji vieta nurodyta Laisvės (duomenys neskelbtini)(b. l. 15). Kadangi kito nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto sutuoktiniai neturėjo, o nurodytą turtą įgijo santuokos metu, darytina išvada, kad F. A. S. ir po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno nurodytame name adresu (duomenys neskelbtini), kaip jo dalies savininkė. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas, todėl galima daryti išvadą, kad palikimą, atsiradusį po A. S. mirties, F. A. S. priėmė toliau gyvendama nurodytame name, pradėjusi valdyti ir sutuoktinio dalį, ja rūpintis kaip savo turtu. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Niekas per itin ilgą laiko tarpą po A. S. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis darytina išvada, kad mirusiojo sutuoktinio A. S. palikimą F. A. S. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti faktą, kad turtas F. A. S. ir A. S. įgytas santuokos metu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamo ginčo dėl to, kam iš sutuoktinių priklausė nekilnojamasis turtas. Pagal nustatytas aplinkybes jau konstatuota, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas A. S. ir A. S. santuokos metu. Vadovaujantis aktualiu laikotarpiu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d., 3 d. jau konstatuota, kad nurodytas turtas įgytas kaip bendroji jungtinė Felicijos A. S. ir A. S. nuosavybė. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis (galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Kadangi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys buvo ir yra nustatytos įstatymu, teismas negali tvirtinti tokių juridinę reikšmę turinčių faktų. Iš nustatytų bei išdėstytų aplinkybių galima tik konstatuoti, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas A. S. ir A. S. santuokos metu, jiems priklausė lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, tačiau juridinę reikšmę turintis faktas dėl to nenustatytinas, kadangi nurodytą klausimą jau ir taip reglamentuoja įstatymai. Tuo tarpu konstatuoti, kad nurodytas turtas jau santuokos metu buvo A. S. ir A. S. asmeninė nuosavybė po 1/2 dalį (jei pareiškėja to siekia), nėra pagrindo, nes dėl to nėra pateikta įrodymų, nėra duomenų apie tai, kad turtas buvo padalintas, įgytas kiekvieno asmeninėmis lėšomis lygiomis dalimis ar kitais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po palikėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.