Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. (P.) Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Z. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jis:

2014 m. vasario 3 d. apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. J. (R. J.), kuris tuo metu nebuvo tokio amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, sugriebęs ranka T. J. už drabužių prie kaklo, jėga nuvedė jį už pašto, esančio šalia mokyklos, kur reikalaudamas pinigų pagrasino, kad jei jų neduos bus sumuštas iki kraujo, po ko, kai nukentėjusysis išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną iš kelnių kišenės, pastarasis pagriebė telefoną iš T. J. rankų bei reikalaudamas pasakyti telefono ekrano atrakinimo kodą, šiam nepasakius sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas T. J. fizinį skausmą, po ko supykęs, kad šis nepasako kodo įmetė telefoną į šiukšlių konteinerį. T. J. pasiėmus telefoną iš šiukšlių konteinerio, veikdamas kartu su R. J., paėmę nukentėjusįjį už rankų ir už kojų bandė įmesti jį į šiukšlių konteinerį, tačiau jiems to padaryti nepavykus ir bandant nukentėjusiajam pasprukti, R. J. pagavo nukentėjusįjį, jį laikė, po ko P. Z. jį pastūmė pargriaudamas, ne mažiau 2 kartų spyrė gulinčiam ant žemės T. J. į šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ant žemės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos“, IMEI kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su juodos spalvos dėklu, kuriame buvo SIM kortelė „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius G. J., taip padarydamas 490 litų turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis P. Z. padaręs šį nusikaltimą prisipažino, parodė, kad 2014-02-03 už pašto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo apie 13 val. su R. J.. Jie sutiko T. J.. Jis pradėjo T. J. mušti, nes norėjo iš jo atimti telefoną, nes matė jo telefoną ir jis jam patiko. T. J. nenorėjo atiduoti telefono, tai jis su R. J. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Jis sudavė T. J. į pilvą, šonkaulius apie 7-8 smūgius. Jis mušė pastarąjį kumščiais. Telefonas nukrito nukentėjusiajam iš kišenės ir jis jį paėmė. T. J. nepasakė telefono PIN kodo, tai jie išmetė telefoną į šiukšliadėžę. Po to pradėjo T. J. mušti. T. J. paėmė telefoną iš šiukšliadėžės. Jie nukentėjusįjį vėl pradėjo mušti, paėmė jo telefoną ir nuėjo į mokyklą. Jis norėjo telefoną parduoti A. S. (S.) už 50 litų, bet pastarasis pasakė, kad tai T. J. telefonas ir jis vogtas. A. S. jiems nesumokėjo už telefoną ir nunešė telefoną mokyklos darbuotojai - psichologei. Savo elgesį jis vertina blogai. Jam buvo reikalingi pinigai. Jam (duomenys neskelbtini) metų. Dėl padaryto gailisi. T. J. ir jo tėvų atsiprašo. Jam siūlė kažkas iš draugų pavogti T. J. telefoną. Jis iš karto reikalavo pinigų iš T. J. ir telefono. Grasino jį sumušti, jei pastarasis neduos pinigų. Kaltinime viskas teisingai nurodyta. Po to pagrobė T. J. telefoną.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- kaltinamojo atstovo V. (V.) Z. parodymais, kad sūnus neteisingai pasielgė. Jis jau buvo nubaustas už tai. Jis nori atsiprašyti nukentėjusiojo tėvų. To daugiau nepasikartos. Mano, kad P. Z. suprato, kad blogai pasielgė. Apie įvykį jam papasakojo policija ir psichologė. Sūnus jam pats to nepasakojo;

- nukentėjusiojo T. J. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 7-9), paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. 2014-02-03 jis ėjo iš mokyklos namo (duomenys neskelbtini) ir sutiko R. J. ir P. Z.. Jie jį nutempė prie pašto. P. Z. reikalavo pinigų, sakė, kad jei neduos pinigų, tai jį sumuš. R. J. nieko nedarė, tik stovėjo. Jis turėjo pinigų, bet jų neatidavė. P. Z. paklausė kiek valandų, pareikalavo ištraukti telefoną. P. Z. paprašė duoti jam pažiūrėti telefoną, tačiau jis jo nedavė. P. Z. prieš jo valią pasiėmė iš jo rankų telefoną. P. Z. pareikalavo atrakinti telefono ekraną, pagrasino, kad jei neatrakins, tai išmes, ar sudaužys telefoną, tačiau jis neatrakino. P. Z. metė telefoną į šiukšliadėžę. Jis jį ištraukė. Po to P. Z. su R. J. bandė jį įmesti į šiukšliadėžę, pasiėmę už kojų ir rankų, tačiau jiems nepavyko to padaryti. Jis nukrito. P. Z. liepė R. J. jį laikyti. Telefonas iškrito jam iš kišenės. P. Z. ir R. J. nuėjo. Tik tada jis pastebėjo, kad nėra telefono. Turbūt R. J. su P. Z. jį pasiėmė. Tai buvo „Samsung Galaxy“ telefonas. SIM kortelė „Ežys“. Telefoną jam nupirko tėvai. Jis jam grąžintas nesugadintas. Jis nežino, kodėl P. Z. prie jo prikibino. Anksčiau nebuvo tokių atvejų. P. Z. jį spardė kojomis, kai neatidavė jam telefono. P. Z. sudavė jam kumščiu į pilvą, kai jis neatidavė jam telefono. P. Z. jį mušė, spyrė 2-3 kartus.

- nukentėjusiosios G. J. parodymais, kad įsigijo telefoną sūnui Kalėdų proga. Tada buvo pirmadienis, sūnui buvo tik 5 pamokos. Ji laukė sūnaus. Apie 14 val. T. J. atbėgo namo purvinas. Jis pasakė, kad jį sumušė P. Z. ir atėmė telefoną. Ji nuėjo ieškoti P. Z. į lauką, tačiau nerado. P. Z. ji pažinojo ne iš geros pusės. Pastarasis visą laiką lindo prie sūnaus. Kreipėsi į policiją. Tą pačią dieną, kol policija dar buvo pas juos, jai paskambino auklėtoja ir pasakė, kad rado sūnaus telefoną. Jie nuvyko į mokyklą. Mokykloje papasakojo, kad A. S. atnešė T. J. telefoną. Pasakė, kad surado jį kažkur. Policija pasiėmė telefoną, o kitą dieną grąžino. P. Z. atnešė dėklą. Jokio ieškinio jie nereiškė. Sūnus jiems papasakojo viską taip, kaip ir teisme. P. Z. pirmą kartą jų atsiprašė, tačiau ji netiki juo ir jos tėvu. P. Z. tėvai turi atsakyti už viską. Sūnus apie antrą vaikiną nieko nepasakojo, jo nepažinojo;

- nukentėjusiojo atstovo A. J. parodymais, kad mano, jog jo sūnų P. Z. ir R. J. netyčia sutiko. Tiesiog jiems reikėjo pinigų. Prieš 4 metus buvo incidentas su P. Z. ir jo sūnumi. Tada jis perspėjo P. Z. ir viskas buvo gerai. Telefonas jiems grąžintas veikiantis. Dėl P. Z. gali pasakyti, kad tokie vaikai turi būti atskirti nuo normalių vaikų;

- G. J. protokolu – pareiškimu, kad 2014-02-03 apie 13 val. Vi(duomenys neskelbtini), šalia pašto du vaikinai sumušė jos sūnų T. J. ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (duomenys neskelbtini)“. Padaryta 490 Lt turtinė žala (b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta - aikštelė prie pašto, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6);

- liudytojos E. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-03 apie 14 val. A. S. (S.) atnešė jai telefoną „Samsung Duos“ ir pasakė, kad tikriausiai tai yra T. J. telefonas. Iš jo žodžių suprato, kad šį telefoną jis gavo iš P. Z.. A. S. pasakė, kad šį telefoną jis už 50 litų nupirko iš P. Z.. Ji kalbėjo su P. Z. ir šis pasakė, kad telefoną jis rado prie gimnazijos ir atidavė A. S.. P. Z. teigė, kad pinigų už telefoną jis negavo (b. l. 16);

- liudytojo A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014 m. vasario 3 d. apie 14 val. jis išėjo į lauką ir ten sutiko P. Z., kuris jam pasiūlė nupirkti telefoną „Samsung“ už 50 litų. P. Z. pasakė, kad jam reikia geresnio telefono. Jis sutiko iš jo tą telefoną nupirkti, galvojo sau turės antrą, prie jo akių P. Z. tą telefoną įjungė, parodė, kad veikia ir jis jį nusipirko. Po to jis su draugu nuėjo į parduotuvę, o atgal grįždamas link mokyklos sutiko D. M., kuris pamatęs jo rankose telefoną jam pasakė, kad šis telefonas yra P. Z. pavogtas iš T. J.. Tada jis iš karto nuėjo pas psichologijos mokytoją paklausti ar pas ką nors dingo telefonas. Mokytoja nuėjo pas klasės auklėtoją, tačiau nieko nesužinojo, nes jo nebuvo ir jie susitarė, kad jis tą telefoną paliks psichologijos mokytojai. Išėjęs iš jos jis paskambino savo draugui A. F. (A. F.) ir paklausė ar šis nematė P. Z.. A. F. pasakė, kad jis šalia. Tada jis A. F. pasakė, kad jis iš P. Z. paimtų 50 litų, nes telefonas, kurį iš jo nupirko yra vogtas. Vėliau važiuojant autobusu A. F. jam padavė 50 litų, nieko jam apie P. Z. nepasakojo. Apklausos dieną jis buvo susitikęs P. Z. ir šis jam papasakojo, kad tą telefoną rado prie mokyklos durų, tai matė dar vienas vaikinas, kuris gyvena krizių centre (b. l. 17-18). Jis neprašė P. Z., kad pastarasis iš ko nors pavogtų telefoną, nes jiems reikia pinigų. Taip pat jis parodė, kad iš tikrųjų davė P. Z. už telefoną 50 litų, nors P. Z. teigia, kad tų pinigų negavo (b. l. 19-20);

- liudytojo A. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-02-03 po 14 val., jis su P. Z. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Tuo metu jam paskambino A. S. ir paklausė ar pastarasis nematė P. Z.. Jis pasakė, kad pastarasis yra šalia. Tada A. S. pasakė, kad jis paimtų iš P. Z. 50 litų, nes jis nebeperka iš jo telefono. Tai jis perdavė P. Z. ir pastarasis atidavė tuos pinigus. Jis paklausė P. Z., iš kur tas telefonas ir jis iš pradžių pasakė, kad jį pavogė, po to, kad rado, minėjo, kad su juo kartu buvo naujokas, kuris mokosi su juo klasėje, o gyvena krizių centre. P. Z. nesakė iš ko pavogė tą telefoną. Po to jis dar grįžo į mokyklą, atidavė A. S. pinigus ir po kiek laiko nuėjo į stotelę važiuoti namo. Stotelėje jis sutiko P. Z. ir pastarasis vėl nieko tiksliai nepaaiškino, tik nurodė, kad pas jį liko telefono dėklas. Dėklas buvo odinis, juodos spalvos. Jis pasakė, kad P. Z. jam tą dėklą atiduotų, pastarasis taip ir padarė, sakė, kad dėklas jam nereikalingas. Apklausos dieną ryte, jis tą dėklą atidavė socialinei darbuotojai. Apie tai, kad telefonas buvo pavogtas iš T. J. jis sužinojo iš A. S. (b. l. 21-22);

- liudytojo A. B. (A. B.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014 m. vasario 3 d. apie 14 val., jis išėjo iš mokyklos ir sutiko P. Z., kuris jam pasiūlė nupirkti telefoną „Samsung“ už 50 litų. Matė, kad ant telefono buvo truputį mėlynos spalvos. Jo paklausė iš kur tas telefonas ir P. Z. papasakojo, kad būdamas su draugu už pašto sumušė penktos klasės mokinį iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kokį tiksliai nesakė ir iš jo atėmė tą telefoną. Dar sakė, kad paėmė tą telefoną į rankas, bandė surinkti kodą, tas mokinys parodė ir jie tą telefoną pavogė. Tai sužinojęs jis atsisakė telefoną pirkti. Po to jis pamatė, kad tą telefoną nupirko A. S. ir jam papasakojo, kad tas telefonas vogtas. A. S. išsigandęs tą telefoną nunešė ir atidavė socialinei darbuotojai (b. l. 23-24). Jis neliepė kartu su A. S. P. Z. gauti pinigų ir pavogti iš ko nors telefoną. Jis nematė kaip A. S. davė 50 litų P. Z., tačiau jam taip sakė (b. l. 25-26);

- liudytojo R. J. (J.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad pirmadienį, po pamokų jis išėjo iš mokyklos kartu su savo klasioku vardu P., jo pavardės nežino. Prie mokyklos jie sutiko kažkokį vaiką, su kuriuo P. iš karto pradėjo bendrauti. P. tam berniukui pasakė, kad šis duotų pinigus, berniukas atsakė, kad neturi, tada P. jam pagrasino, kad jį sumuš ir toliau reikalavo pinigų, tačiau tas berniukas jam nieko nedavė. T. P. paklausė jo kiek yra valandų, berniukas jam atsakė ir P. jį paėmė už rūbų bei nusitempė už pašto. P. jam liepė eiti kartu. P. liepė tam berniukui vėl pasakyti kiek yra valandų ir pasakė išsitraukti telefoną. Berniukas telefoną išsitraukė iš kelnių kišenės, telefonas buvo įdėtas į juodos spalvos dėklą. Matė, kad telefono modelis buvo „Samsung“, mėlynos spalvos. T. P. atėmė iš berniuko telefoną ir pradėjo reikalauti, kad šis pasakytų kodą, kaip atblokuoti telefoną. Berniukas iš karto nesakė, tada P. jam pradėjo grasinti, kad sumuš jį, jei nepasakys ir trenkė tam berniukui kumščiu į pilvą. T. P. supykęs, kad berniukas jam nesakė kodo įmetė jo telefoną į šalia stovėjusį šiukšlių konteinerį. Jis tuo metu stovėjo šalia ir viską stebėjo. Berniukas įlindo į šiukšlių konteinerį ir pasiėmė tą telefoną. T. P. jam liepė paimti berniuką už kojų ir jį bandyti įmesti į konteinerį. Jis paėmė už kojų, tačiau jiems nepavyko jo įmesti ir berniukas išlipdamas iš konteinerio kažkaip netyčia su galva atsitrenkė į P. nosį ir šis jį pargriovęs ant žemės pradėjo spardyti. P. jam spyrė gal keturis kartus, visi spyriai buvo į šoną. Tada berniukui iš kelnių kišenės iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas su dėklu ir P. jį pasiėmė sau bei įsidėjo į kišenę. Matė, kad berniukas apsiverkė, o jie su P. išėjo. Jis tam berniukui nieko nedarė, negrasino, nemušė. P. nuėjo į mokyklą, o jis namo. Jis suprato, kad P. norėjo gauti iš berniuko pinigų, todėl su juo taip ir elgėsi. Ką P. toliau darė su pavogtu telefonu, jis nežino (b. l. 27-28);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriais iš E. Ž. buvo paimtas telefonas „Samsung Duos“, IMEI (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Ežys“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 37); paimtas telefono dėklas (b. l. 38); iš G. J. buvo paimta mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. M. Duos“ dėžutė (b. l. 39);

- daiktų apžiūros protokolu, kad buvo apžiūrėti daiktai: mobiliojo ryšio telefono dėžutė, SIM kortelė, telefono dėklas ir telefonas „Samsung G. M. Duos“, kurie grąžinti A. J. (b. l. 40-46; 47).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo paaiškinimus patvirtino nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolas. Ištyręs ir įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiojo turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo gynėjas prašo P. Z. vadovaujantis BK 93 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi. Teismas mano, kad nors ir egzistuoja kai kurie BK 93 str. numatyti pagrindai, tačiau kaltinamasis P. Z. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pastarasis darydamas nusikaltimą elgėsi ypač įžūliai, ciniškai, kas sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį pažeminimą, psichologinį stresą, baimę, be to kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, todėl nėra pagrindų manyti, kad P. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, iš jo pagrobti daiktai jam grąžinti nesugadinti. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis turi sveikatos problemų, charakterizuojamas neigiamai (b. l. 51-52), nebaustas administracine tvarka, neteistas, nusikalto būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jauną amžių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.). Esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

P. (P.) Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.