- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- I-1339-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00269-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosA. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. G. skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio PN, į kuriuos buvo pristatyta 2016 m. gegužės 31 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjai atvykus, ji buvo patalpinta į karantino patalpas. Jose buvo dar 11 moterų, iš kurių 2 sirgo niežais, o 5 buvo užsikrėtusios utėlėmis. Pareiškėja tvirtino, jog ji buvo patalpinta kartu su sergančiomis moterimis, dėl ko užsikrėtė utėlėmis. A. G. nurodė, kad karantino patalpos per visą savaitę nė karto nebuvo dezinfekuojamos. Teigė, kad ji kreipėsi į Panevėžio PN administraciją prašymu išduoti dezinfekavimo priemonių, tačiau į jos prašymą nebuvo atsižvelgta. Analogišku prašymu ji kreipėsi į Panevėžio PN medicinos padalinį, tačiau jai buvo išduotas tik chloramino tirpalas. Pareiškėjos teigimu, karantino patalpose jipatyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi visą savaitę karantino patalpose buvo laikoma su niežais užsikrėtusiomis moterimis, kurios nenaudojo guminių pirštinių, lietė rankomis duris, valgė iš tų pačių indų, naudojosi ta pačia kriaukle. Dėl netinkamų, žiaurių kalinimo sąlygų karantino patalpose pareiškėjai prasidėjo agresijos ir pykčio priepuoliai, depresija, sutriko psichika, kilo noras žalotis ir žudytis, ji nebegalėdavo susivaldyti, tapo sunku bendrauti. A. G. nurodė, kad ji negavo tinkamos psichologinės pagalbos. Pareiškėjos teigimu, ji patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyrusi, jei būtų laikoma teisės aktais nustatytomis sąlygomis (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Panevėžio PN atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuteistoji A. G. į Panevėžio PN atvyko 2016 m. gegužės 31 d. Pareiškėjai privalėjo būti atliktas sanitarinis patikrinimas, todėl ji buvo patalpinta į karantino patalpas, kuriose buvo laikoma iki 2016 m. birželio 8 d. Paaiškino, kad nors Panevėžio PN direktoriaus 2016 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. N-139 „Dėl nuteistosios paskyrimo“ A. G. buvo paskirta į 5 būrį, paprastąją grupę, tačiau iš karantino patalpų nuteistoji dar nebuvo paleista, nes buvo tebegydoma nuo pedikuliozės (utėlėtumo). Tik 2016 m. birželio 8 d., konstatavus, kad A. G. yra švari, ji buvo paleista iš karantino patalpų. Panevėžio PN pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kiek laiko nuteistosios turi būti laikomos karantino patalpose. Karantino patalpose nuteistosios laikomos tol, kol atliekami visi reikalingi medicininiai tyrimai ir sanitarinis švarinimas, t. y. įsitikinama, kad nuteistosios yra nepavojingos aplinkiniams dėl užkrečiamų ligų. Panevėžio PN nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. be pareiškėjos į Panevėžio PN atvyko dar 8 nuteistosios. Atliekant sanitarinį patikrinimą A. G., jos galvoje buvo rasta gyvų glindų, todėl plaukai buvo ištepti utėlėms naikinti skirtu skysčiu PEDEX 4,135 mg/1 ml. Be to, glindos iš A. G. plaukų buvo renkamos 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 2 d., nes naudotas skystis visų utėlių nesunaikina.2016 m. birželio 3 d. atliekant pakartotinį sanitarinį patikrinimą, A. G. plaukuose vėl buvo rasta gyvų glindų, todėl plaukai buvo dar kartą ištepti skysčiu nuo utėlių ir tęsiamas glindų rinkimas. Atliekant 2016 m. birželio 8 d. sanitarinį patikrinimą, pas pareiškėją glindų nebuvo rasta, todėl A. G., iškaitinus jos drabužius ir patalynę, buvo išleista iš karantino patalpų. Atsakovės atstovas tvirtino, kad pedikulioze pareiškėja Panevėžio PN užsikrėsti neturėjo galimybių, nes pas ją gyvų glindų buvo rasta 2016 m. gegužės 31 d., t. y. iš karto jai atvykus į Panevėžio PN. Paaiškino, kad įvertinus utėlių vystymosi ciklą (pirmiausia užsikrečiama utėlėmis, kurios padeda kiaušinėlius (glindas), iš kurių nauja utėlėlė išsivysto per 7-10 dienų), darytina išvada, kad pareiškėja utėlėmis užsikrėsti turėjo anksčiau,nei atvyko į Panevėžio PN. Nurodė, kad negyvų glindų buvo rasta pas nuteistąją K. Š., į Panevėžio PN atvykusią 2016 m. gegužės 31 d. Šiai nuteistajai gydymas nuo utėlių buvo skirtas ankstesnio, 2016 m. gegužės 17 d., laikymo Panevėžio PN metu, todėl A. G. nuo šios nuteistosios utėlėmis užsikrėsti irgi negalėjo. Kitų kartu su A. G. atvykusių nuteistųjų, kurioms būtų nustatytas užsikrėtimas utėlėmis, nebuvo. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 24 d. Panevėžio PN karantino patalpose buvo nuteistoji N.Š., pas kurią buvo rastautėlių.Šios nuteistosios galva nuo 2016 m. gegužės 24 d. buvo tepama skysčiu nuo utėlių ir renkamos glindos. A. G. atvykus į Panevėžio PN, nuteistajai N.Š. gydymas nuo pedikuliozės jau buvo užbaigtas, nes gyvų utėlių ar glindų jos galvoje nebuvo rasta. Taigi, pareiškėja nuo nuteistosios N. Š. užsikrėsti taip pat negalėjo. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad iš karantino patalpose laikomų nuteistųjųvienintelė A. G. galėjo kelti užkrėtimo utėlėmis pavojų, jei nuteistosios nebūtų laikiusios asmens higienos sąlygų. Teikdamas paaiškinimus dėl pareiškėjos teiginio, kad ji buvo laikoma vienoje patalpoje su niežais užsikrėtusiomis moterimis, atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistajai A. M., atvykusiai į Panevėžio PN 2016 m. gegužės 28 d., po sanitarinio patikrinimo buvo įtartas susirgimas niežais, todėl buvo pradėtas gydymas, paaiškintos profilaktinės priemonės. Nuteistoji A. M. karantino patalposebuvo laikoma iki 2016 m. birželio 21 d. Panevėžio PN patvirtino, kad nė pas vieną iš nuteistųjų, buvusių tuo periodu karantino patalpose, jokių odos bėrimų nebuvo užfiksuota. Nuteistajai A. G. nei per visą buvimo karantino patalpose laikotarpį, nei išėjus iš karantino patalpų, bėrimų neatsirado. Tai reiškia, kad ji niežais neužsikrėtė. Panevėžio PN pabrėžė, kad rizika užsikrėsti utėlėmis ar niežais iš esmės priklauso ir nuo pačių nuteistųjų elgesio bei tinkamų profilaktinių priemonių taikymo. Teigė, kad guminės pirštinės nėra apsaugos priemonė nuo utėlių ar niežų, todėl A. G. teiginys, kad ji galėjo užsikrėsti nuo prisilietimo prie durų, indų ar kriauklės yra nepagrįstas ir atmestinas. Niežai ir utėlės nėra naikinamos dezinfekuojant patalpas, nes šie parazitai gyvena tik ant žmogaus kūno ir perduodami kontakto metu. Panevėžio PN nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog karantino patalpose laikomos nuteistosios būtų izoliuojamos viena nuo kitos pagal susirgimo pobūdį. Atsakovės atstovas kaip išgalvotus ir neatitinkančius tikrovės vertino pareiškėjos skundo teiginius, esą karantino patalpose ji buvo laikoma higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Panevėžio PN nurodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 17 d. laikotarpiu buvo atliktas karantino patalpų tvarkymas: pakeistisanitariniai mazgai, grindų danga, langai, atlikti sienų remonto, apšvietimo tvarkymo ir kt. darbai, be to, karantino patalpas periodiškai tvarko ūkio darbus dirbanti valytoja – tvarkdarė. Karantino tvarkymui yra išduodamas biocidas CHLORINEX. Teigė, kad kiekvieną kartą išleidžiant nuteistąsias iš karantino patalpų, čiužiniai, antklodės, pagalvės, rūbai kaitinami dezinfekcinėje kameroje, tai fiksuojama Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale. Pareiškėjos buvimo karantino patalpose metu dezinfekcija vyko 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 1 d.-2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 6 d.-2016 m. birželio 8 d. Atsakovės atstovas teigė, kad nepagrįsti yra ir pareiškėjos nusiskundimai dėl Panevėžio PN netinkamai suteiktos psichologinės pagalbos. Tvirtino, kad juos paneigia Panevėžio PN Psichologinės grupės specialistės K. A. 2016 m. liepos 7 d. paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. G. individualaus konsultavimo“ išdėstytos aplinkybės ir faktinė situacija. Atsakovės atstovas, apibendrinęs atsiliepime išdėstytus argumentus, teigė, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio PN veikė teisėtai, t. y. tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų įtvirtintas teisės normas, todėl nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, skundo reikalavimą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas (b. l.13-20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad, pareiškėja A. G. yra nuteistoji, kuriai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Ji iš Šiaulių tardymo izoliatoriausį Panevėžio PN atvyko 2016 m. gegužės 31 d. (Nuteistojo asmens įskaitos kortelė, 15 punktas, b. l. 35). Be to, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja iki 2016 m. birželio 8 d. buvo laikoma Panevėžio PN karantino patalpose (b. l. 39).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjos kildinamos iš jos laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio PN karantino patalpose nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta,kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas LR CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnis nustato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o šio kodekso 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, pagal kurią, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Teisės normos, reglamentuojančios terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą, įtvirtintos BVK XIV skyriaus „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis, buitinis aprūpinimas ir sveikatos priežiūra“ 173-175 straipsniuose. Be to, nuteistųjų gyvenimo sąlygas pataisos įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublik?s sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –HN 134:2015) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (su pakeitimais) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės).
Pareiškėja kaip pagrindinįargumentą, pagrindžiantį neturtinės žalos atsiradimą, nurodė tai, kad atvykusi į Panevėžio PN ji buvo patalpinta į karantino patalpas, kuriose buvo laikoma su kitomis nuteistosiomis, nuo kurių ji užsikrėtė utėlėmis.Be to, pareiškėja neturtinę žalą siejo ir su tuo, kad Panevėžio PN karantino patalpose ji buvo laikoma kartu su niežais sergančiomis nuteistosiomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis.
Faktinius duomenis apie A. G. patalpinimą į karantino patalpas atsakovės atstovas pateikė atsiliepime į pareiškėjos skundą,Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės 2016 m. liepos 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. G. galimo užsikrėtimo pedikulioze“ (toliau – Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nenustatė aplinkybių, keliančių pagrįstų abejoniųPanevėžio PN pateiktais duomenimis, todėl nustatydamas nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste reikšmingas aplinkybes, jais remiasi(b. l.13-20, 39-40).
Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas nustato, kad nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas, po to nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas. Remiantis atsiliepime į pareiškėjos skundą ir Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, daroma išvada, jog 2016 m. gegužės 31 d. į Panevėžio PN atvykusiai nuteistajai A. G. karantino patalpose buvo atliktas sanitarinis patikrinimas, kurio metu jos galvoje buvo rasta gyvų glindų.Dėl to pareiškėjos plaukai buvo ištepti Panevėžio PN naudojamu vaistiniu preparatu nuo utėlėtumo PEDEX 4,135 mg/1 ml. Panevėžio PN pateikti duomenys patvirtina, kad iš A. G. plaukų glindos buvo renkamos 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 2 d., o 2016 m. birželio 3 d. atliekant pakartotinį sanitarinį patikrinimą, pareiškėjos plaukuose vėl buvo rasta gyvų glindų, todėl jos plaukai dar kartą buvo ištepti minėtu preparatu ir buvo tęsiamas glindų rinkimas. Atliekant 2016 m. birželio 8 d. pareiškėjos sanitarinį patikrinimą, jos plaukuose glindų nerasta ir ji, iškaitinus jos drabužius ir patalynę, buvo perkelta iš karantino patalpų į 5 būrį, paprastąją grupę. Be to, teismas, remdamasis atsiliepime ir Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, nustatė, kad2016 m. gegužės 31 d. į Panevėžio PN be pareiškėjos atvyko dar 8 nuteistosios.Negyvų glindų buvo rasta tik pas nuteistąją K. Š. kuriai gydymas nuo utėlių Panevėžio PN buvo taikomas 2016 m. gegužės 17 d. atvykimo metu. Be to, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. gegužės 24 d. Panevėžio PN karantino patalpose buvo laikoma nuteistoji N. Š., pas kurią buvo rasta utėlių, šios nuteistosios galva nuo 2016 m. gegužės 24 d. buvo tepama skysčiu nuo utėlių ir renkamos glindos, 2016 m. gegužės 31 d. nuteistajai N. Š. gydymas nuo pedikuliozės jau buvo užbaigtas ir gyvų utėlių ar gyvų glindų jos galvoje nebebuvo.
Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįstus vertina A. G. teiginius, kad ji utėlėmis užsikrėtė ginčo laikotarpiu būdama Panevėžio PNkarantino patalpose. Vertindamas pareiškėjos teiginius, teismas pažymi, kad entomologijoje (moksle apie vabzdžius) pripažįstama, kad galvinė utėlė Pediculushumanuscapitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, yra vienas išpedikuliozės sukėlėjų. Šios utėlės maitinasi žmogaus krauju; utėlės patelė per dieną padeda 6-8 kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos; lerva (nimfa) išsivysto per 7-10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko; lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7-12 dienų. Be to, moksle pripažįstama, kad lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima ilgalaikio tiesioginio sąlyčio metu (esant artimam sąlyčiui su utėlėtu asmeniu, per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu ir tiksuaugusiomis utėlėmis ir pan.). Atsižvelgusįduomenis, kad pareiškėjos plaukuose, 2016 m. gegužės 31 d. atvykus į Panevėžio PN, buvo rastos gyvos glindos, nuteistųjų K.Š. ir N.Š.gydymą nuo pedikuliozės, įvertinus utėlės vystymosi etapus, daroma išvada, kad utėlėmis, kurios sudėjo kiaušinius (glindas), pareiškėjaapsikrėtė ne Panevėžio PN karantino patalpose, o iki atvykimo į Panevėžio PN. Teismas sprendžia, kad Panevėžio PN pareigūnai, nustatę, jogA. G. plaukuose yra gyvų glindų, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai taikė gydymą nuo užkrečiamosios ligos, t. y.pedikuliozės, ir, siekdami išvengti užkrečiamosios ligos plitimo, jąlaikė izoliavę karantino patalpose.Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo aukščiau nurodytus Panevėžio PN pareigūnų veiksmus laikyti neteisėtais ir kaip vieną iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad nuteistajai A. M., atvykusiai į Panevėžio PN 2016 m. gegužės 28 d., po sanitarinio patikrinimo buvo įtartas susirgimas niežais, jai buvo pradėtas gydymas, paaiškintos profilaktinės priemonės, nuteistoji A. M. karantino patalpose buvo laikoma iki 2016 m. birželio 21 d.Be to, atsakovės atstovo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nė pas vieną iš nuteistųjų, buvusiųkarantino patalpose 2016 m. gegužės 31 d. – 2016 m. birželio 21 d. laikotarpiu, tarp jų – ir pareiškėją, odos bėrimų nebuvo užfiksuota.Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teiginių pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės, o šia liga užsikrečiama glaudaus kontakto su kitu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus.Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja karantino patalpose buvo laikoma kartu su nuteistąja, kuriai susirgimas niežais tik buvo įtariamas ir kuriai profilaktiškai buvo taikytas gydymas, nėra pagrindas konstatuoti Panevėžio PN pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Be to, pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą siejo su higienos sąlygų neužtikrinimu Panevėžio PN karantino patalpose.
BVK 173 straipsnis 1 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.HN 134:2015 nustato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo teiginius apie higienos sąlygų neužtikrinimą Panevėžio PN karantino patalpose, atsižvelgiaį PanevėžioPNtinklalapyje viešai skelbiamus duomenis apie Seimo kontrolierių įstaigos2015 m. lapkričio 20 d. ataskaitoje Nr. 2015/1-199 pateiktų rekomendacijų, parengtų po 2015 m. liepos 24 d. atlikto patikrinimo, įgyvendinimą(http://www.kaldep.lt/lt/paneveziopn/teisineinformacija). Seimo kontrolierių įstaiga šioje ataskaitoje buvo nurodžiusi, kad Panevėžio PN iki 2015 m. gruodžio 31 d. įvykdytų karantino patalpų remontą; užtikrinti patalpų kokybišką valymą. Nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų pagrindinio valymo vykdymo tvarką reglamentuoja Panevėžio PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-121 patvirtintas Gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų pagrindinio valymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, b. l. 44-46). Aprašo 3 punktas karantino patalpas priskiria gyvenamosioms patalpoms, kuriose privalomai turi būti užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Panevėžio PN 2015 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 17 d. laikotarpiu buvo atliktas karantino patalpų tvarkymas – atlikti sanitarinių mazgų, sienų remonto, grindų dangos pakeitimo, langų keitimo, apšvietimo tvarkymo ir kiti darbai (b. l. 32-33). Teismas sprendžia, kad byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad Panevėžio PN įgyvendino Seimo kontrolierių įstaigos rekomendacijas, susijusias su karantino patalpų remontu ir priežiūra, buvo įgyvendino. Tokią išvadą patvirtina ir aukščiau nurodytame Panevėžio PN tinklalapyje viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2016 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 2015/1-99/3D-2547 „Dėl 2016 m. liepos 18 dienos pakartotinio vizito rezultatų“ (1.4, 2.6, 2.7 punktai). Aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad karantino patalpų pagrindinį valymą atlieka valytojos-tvarkdarės, o šių patalpų pagrindinį valymą organizuoja ir jo vykdymo kontrolę atlieka Panevėžio PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Panevėžio PNpateiktais duomenimis, kadkarantino patalpos valomos ir dezinfekuojamos biocidu CHLORINEX, laikantis Apraše nustatytos tvarkos. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.Teismas sprendžia, kad šio reikalavimo Panevėžio PN yra laikomasi, kadangi byloje nustatyta, kad išleidžiant nuteistąsias iš karantino patalpų jų naudoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, rūbai yra iškaitinami dezinfekcinėje kameroje (b. l. 16). Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina irKameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo duomenys apie ginčo laikotarpiu atliktąčiužinių, pagalvių, kito minkštojo inventoriaus, drabužių dezinfekciją (b. l. 41-42).
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai paneigė pareiškėjos skundo teiginį, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio PN neužtikrino pareiškėjai saugių sveikatai gyvenamosios aplinkos sąlygų karantino patalpose.
Pareiškėja skunde kaip vieną iš neturtinės žalos atsiradimo veiksnių nurodė psichologinės pagalbos nesuteikimą.
Laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijos veiklos prioritetus valdant krizines situacijas, jų prevencijos tikslus, uždavinius ir kryptis, šių krypčių įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmus, savižudybių ir savęs žalojimo prevencijai nustatomus reikalavimus, laisvės atėmimo vietos įstaigos padalinių veiksmų, funkcijų suderinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintas Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašas. Panevėžio PN galioja šios laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-128 patvirtintas Krizinių situacijų valdymo priemonių sąrašas ( b. l. 57-63).
Teismas vertina, kad pareiškėja, neturtinės žalos atsiradimą grįsdama aukščiau nurodytu argumentu, iš esmės rėmėsi tuo, kad jai buvo neskiriamas gydymas ir neišrašomi vaistai. Tokia išvadą patvirtina ir Panevėžio PN Psichologinės grupės specialistės K. A. 2016 m. liepos 7 d. paaiškinime „Dėl A. G. individualaus konsultavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ) nurodytos aplinkybės(b. l. 37-38 ). K. Arelytė minėtame paaiškinime nurodė, kad ji 2016 m. birželio 1 d. karantino patalpose lankėsi pas naujai atvykusias nuteistąsias.Per pokalbį su A. G. ji buvo emocionali, reiškė nepasitenkinimą, kad jai nepaskiriami vaistai, kad ji yra laikoma karantino patalpose, kad jose užsikrėtė utėlėmis; pabrėžtinai kartojo, jog skųsis dėl bendravimo su medikais; teigė, kad, norėdama gauti vaistus, kuriuos buvo paskyręs psichiatras Šiaulių tardymo izoliatoriuje, gali pradėti save žaloti. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. davė įvertinimą, kad, nors pokalbio metu užsikrėtimas glindomis buvo paminėtas kaip viena iš nuteistosios nepasitenkinimą sukėlusių priežasčių, vis dėlto labiausiai neigiamas emocijas A. G. kildino iš to, kad ji negauna vaistų. Be to, specialistė K. A. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su pareiškėja buvo susitikusi dar du kartus, tačiau ne asmeniškai, o karantino patalpose, kartu su kitomis nuteistosiomis; pareiškėja individualios konsultacijos neprašė. K. A. nurodė, kad dėl pareiškėjos išsakytų grasinimų save žaloti iš karto po pirmojo pokalbio su nuteistąja ji informavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiąją tarnybą, kad A. G. būtų įtraukta į Nuteistųjų, priklausančių didelei rizikai dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, be to apie pareiškėją informavo ir Krizių įveikos komandos narius. Krizių įveikos komanda 2016 m. birželio 3 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo priežiūros ypatumų“, pasiūlė įtraukti A. G. į Nuteistųjų, priklausančių didelei rizikai dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą bei davė kitas rekomendacijas. Pareiškėja A. G. pasirašytinai 2016 m. birželio 1 d. buvo supažindinta su psichologinės pagalbos teikimo tvarka ir galimybėmis Panevėžio PN. Nurodytas aplinkybes patvirtina Panevėžio PN pateikti rašytiniai dokumentai (b. l. 29-31).
Teismas, įvertinęs Psichologinės grupės specialistės K. A. veiksmus nagrinėjamoje situacijoje, jos bendravimą su pareiškėja, pačios pareiškėjos elgesį bendravimo su psichologe metu, sprendžia, kad Panevėžio PN tarnautoja elgėsi taip, kaip nustato teisės aktų reikalavimai. Be to, teismas skunde išdėstytus argumentusdėl nesuteiktos psichologinės pagalbos vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais konkrečiais įrodymais.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, leidžiančių teigti, jog Panevėžio PN ir jos pareigūnai bei tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus irneužtikrino tinkamų pareiškėjoskalinimo Panevėžio PN sąlygų.Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą neteisėtų Panevėžio PN, jos pareigūnų ir tarnautojų veiksmų ar neveikimo nebuvo nustatyta. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.
Panevėžio PN prašė priteisti iš pareiškėjos atstovavimo išlaidas ir nurodė, kad jas sudaro 70 Eur atsiliepimo į skundą teismui parengimo išlaidos. Pagrįsdamas šias išlaidas, valstybės atstovas paaiškino, kad Panevėžio PN neturi juriskonsulto pareigybės ir tokias pareigas atliekančio darbuotojo, todėl atsiliepimą buvo pavesta parengti Administracijos reikalų skyriaus viršininkei L. S., jai už papildomos užduoties atlikimą buvo nustatyta 70 Eur dydžio priemoka (b. l. 20).
Nustatyta, kad atsakovės atstovui procesinius dokumentus parengė Panevėžio PN darbuotoja, paminėta suma šiai darbuotojai buvo išmokėta už jos, kaip Panevėžio PN darbuotojos, atliktądarbą. Tokios atsakovo išlaidos nelaikytinos proceso šalies išlaidomis, kurias kaip atlygintinas apibrėžia ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatos. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Panevėžio PN prašymas dėl išlaidų atlyginimo, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos A. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų,atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.