- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- I-3315-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui D. P., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. P. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gegužės 19 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2014 m. kovo 4–25 d. ir 2014 m. spalio 7–14 d. (toliau – ginčo laikotarpis) gydėsi LAVL antisanitarinėmis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodo, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo perpildytos, jose buvo drėgna, dėl prastos ventiliacijos trūko oro, veisėsi parazitai (tarakonai), ant sienų veisėsi pelėsis ir grybelis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Be to, anot pareiškėjo, mūrinė sienelė, kuria buvo atskirtas tualetas, neužtikrino privatumo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų LAVL patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000,00 Eur.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2014 m. spalio mėnesį buvo laikomas baudos izoliatoriaus palatoje Nr. 23, kuri nebuvo didesnė nei 10 kv. m., o joje buvo 3 dviaukštės lovos. Pastebėjo, kad apie minėtą palatą LAVL teismui nepateikė jokių duomenų. Paaiškino, kad palatose buvo laikoma tiek asmenų, kiek jose buvo miegamų vietų.
Atsiliepimas
LAVL, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–20). Nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 4–25 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m., 3 lovos) ir palatoje Nr. 3 (19,8 kv. m., 6 lovos), o 2014 m. spalio 7–14 d. – baudos izoliatoriuje (6,23 kv. m., 2 lovos). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtose palatose. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Nurodo, kad sąlygos palatose atitinka higienos normas, o tai patvirtina LAVL turimas leidimas–higienos pasas. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.
Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 93).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad palatos Nr. 19 plotas yra 7,19 kv. m., o palatos Nr. 3 plotas 19,80 kv. m. (b. l. 21, 25). LAVL nurodė, kad minėtose palatose buvo atitinkamai 3 ir 6 lovos. LAVL atsiliepime nenurodė, kelintoje palatoje pareiškėjas buvo 2014 m. spalio mėnesį. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad būdamas baudos izoliatoriuje buvo palatoje Nr. 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos palatos plotas 8,80 kv. m. (b. l. 21). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palatose būdavo tiek žmonių, kiek joje buvo miegamų vietų. Pareiškėjas nurodė, kad palatoje Nr. 23 buvo 3 dviaukštės lovos. Atsižvelgiant į palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas plotą ir į pareiškėjo nurodytą minėtose palatose gydytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad LAVL ginčo laikotarpiu (iš viso 28 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Darytina išvada, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad palatos, kuriose jis buvo gydomas buvo avarinės būklės (palatose trūko oro, buvo didelė drėgmė, veisėsi pelėsis, tarakonai, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas).
Kaip minėta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydytas Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 3 ir Nr. 19 bei baudos izoliatoriuje. LAVL pateiktos vaizdinės medžiagos teismas nevertina, nes iš šios medžiagos nėra aišku, kada palatos buvo fotografuotos (t. y. ar nuotraukos atspindi palatų būklę ginčo laikotarpiu). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 14 d. LAVL priėmė baudos izoliatoriaus statybos remonto darbus (buvo gruntuotos ir dažytos lubos, dažytos sienos, grindys, grotos) (b. l. 32). Pareiškėjas baudos izoliatoriuje buvo gydomas 2014 m. spalio mėnesį. Vidaus ligų skyriuje taip pat buvo atlikti statybos remonto darbai. Šių darbų priėmimo akto data yra 2014 m. kovo 26 d. (t. y. sekanti diena po pareiškėjo išvykimo iš LAVL Vidaus ligų skyriaus). Ginčo laikotarpiu Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) patikrinimų palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, neatliko. Bylos duomenimis nustatyta, kad LAVL 2014 metams buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – Tarnyba), pagal kurią Tarnyba buvo įsipareigojusi atlikti LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir, prireikus, atlikant jų naikinimo darbus (b. l. 66–69). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Centrą ar į LAVL administraciją su skundais dėl nežmoniškų, higienos normų neatitinkančių sąlygų LAVL palatose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu nekonstatuoti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad palatose esantys tualetai buvo atskirti mūrine sienele, tačiau ši neužtikrino privatumo, t. y. pareiškėją, naudojantis tualetu, matydavo kiti asmenys, buvę palatoje.
Higienos normos 76:2010 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos 2 punktas apibrėžia šios higienos normos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms (kurioms, kaip minėta, prilyginama ir LAVL) taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prie tualeto ginčo laikotarpiu buvo mūrinė sienelė, tačiau byloje nėra įrodymų, kad minėta sienele tualetas buvo atitvertas nuo likusio palatos ploto, taip kaip to reikalauja Įrengimo taisyklių 14.5 punktas. Be to, LAVL atsiliepime neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tualetas gali būti atvirai matomas kitiems palatoje esantiems asmenims, t. y. nepateikė įrodymų, kad LAVL palatose esančius tualetus atskyrė pertvara nuo likusio palatos ploto ir taip užtikrino palatose gydomų asmenų minimalų privatumą, jiems naudojantis tualetu. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad LAVL tokiu būdu pažeidė Įrengimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimą.
Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto ir Įrengimo taisyklių 14.5 punkto pažeidimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baimės jausmu, nesaugumu dėl savo sveikatos, išsekimu, orumo pažeminimu.
Pareiškėjui tenkantis plotas pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m.) visą ginčo laikotarpį (28 paras). Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas (kartais nesiekė net 1,5 kv. m.). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus. LAVL 2014 m. spalio 14 d. epikrizės bei gydymo stacionare istorijos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, vartojant narkotikus (b. l. 5, 74). Nepaisant to, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, konstatuotina, jog LAVL pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Palatų perpildymas ir tualeto naudojimosi sąlygos (tualetams esant tik iš dalies atskirtiems nuo likusio palatos ploto) neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas, saugias ir orumo nežeminančias sąlygas joje gydomiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjas su prašymais ar nusiskundimais į LAVL administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė, teismo nustatyti pažeidimai nebuvo nepertraukiami ir truko sąlyginai ne ilgą laiko tarpą (4 savaites). Be to, dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas turėjo galimybę nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore minėto skyriaus sektoriuje (b. l. 19). Tačiau taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui tekusi minimali ploto norma LAVL buvo pažeista dideliu mastu, be to, nebuvo užtikrintas pareiškėjo minimalaus privatumas, naudojantis tualetu, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 168,00 Eur, skaičiuojant 6,00 Eur už vieną parą (28 paros x 6,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gydymo sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 168,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 168,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.